Įpusėjus žiemai darbdaviai susiduria su peršalimo ligų sezono padariniais - tuščiomis darbuotojų kėdėmis ir pranešimais apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Viskas puiku, jeigu darbuotojo ligos metu visi atlieka savo pareigas sąžiningai ir laiku - darbuotojas informuoja darbdavį apie ligą ir deda visas pastangas, kad greičiau pasveiktų, o darbdavys ir „Sodra“ moka tokiam darbuotojui ligos išmoką (už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas darbdavys, o vėlesnes- „Sodra“).
Nedarbingumo pažymėjimas - tai dokumentas, suteikiantis teisę gauti ligos išmoką, tačiau kartu įpareigojantis laikytis tam tikrų elgesio taisyklių. Išduodamas nedarbingumo pažymėjimą, gydytojas privalo supažindinti pacientą su gydymosi režimu ir elgesio taisyklėmis, galiojančiomis laikino nedarbingumo metu. Gydytojas, išduodamas elektroninį pažymėjimą, laikinai nedarbingu pripažintą asmenį pasirašytinai (asmens medicininiuose dokumentuose) supažindina su elgesio taisyklėmis nedarbingumo metu bei prievole Fondo valdybos teritorinio skyriaus kvietimu atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigos GKK darbingumui patikrinti.
Gydytojo rekomendacijos ir pagrindinės elgesio taisyklės
Kiekvienai ligai ar traumai gydyti yra labai svarbu ne tik vartoti vaistus, atlikinėti paskirtas gydymo procedūras, bet ir laikytis gydymo režimo. Elgesio taisyklės nedarbingumo metu nustatytos tam, kad būtų užtikrintas optimalus gydymo rezultatas, todėl jų pažeidimu yra laikomi visi tie ligonio veiksmai, kurie apsunkina jo darbingumo atgavimą. Laikinojo nedarbingumo metu asmuo privalo vykdyti gydytojo nurodymus ir laikytis šių Taisyklių 51 punkte nurodytų elgesio taisyklių.
Ko negalima daryti nedarbingumo metu?
- Svaigalai: Nedarbingumo metu negalima vartoti alkoholio ir kitaip svaigintis.
- Darbas ir mokslas: Jei žmogus turi išduotą nedarbingumo pažymėjimą, jis neturėtų dirbti, mokytis. Jeigu asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, yra pripažinti laikinai nedarbingais, bet dirba sutartyje numatytus darbus: rašo straipsnius, piešia, lipdo, koncertuoja, dalyvauja renginiuose ir kt., tai taip pat laikoma elgesio taisyklių pažeidimu nedarbingumo metu.
- Kelionės ir renginiai: Asmuo neturėtų keliauti nei Lietuvoje, nei užsienyje, dalyvauti kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose.
- Veiksmai, užtęsiantys nedarbingumą: Žmogaus veiksmai neturi užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmės - priešingai, šis laikotarpis turėtų būti skirtas poilsiui ir gydymuisi.
- Neatvykimai ir procedūrų nevykdymas: Elgesio pažeidimais laikomi tie atvejai, kai asmuo, pripažintas laikinai nedarbingu, gydytojo paskirtu laiku neatvyksta pasitikrinti darbingumo, nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo, neatlieka paskirtų gydymo ar diagnostikos procedūrų, atvyksta pas gydytoją neblaivus.
Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse nustatyta, kad elgesio pažeidimais laikomi tie atvejai, kai asmuo, pripažintas laikinai nedarbingu, gydytojo paskirtu laiku neatvyksta pasitikrinti darbingumo, nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo, neatlieka paskirtų gydymo ar diagnostikos procedūrų, atvyksta pas gydytoją neblaivus.
Kaip nustatomi pažeidimai ir kas juos fiksuoja?
Elgesio taisyklių pažeidimus gali nustatyti gydytojai, darbdaviai ir „Sodra“, remdamasi dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus. Elgesio taisyklių pažeidimus nustato ne tik asmenis gydantys gydytojai, bet ir „Sodros“ vyr. specialistai (nedarbingumo kontrolei). Dažniausiai „Sodra“ pranešimus apie pažeidimus gauna iš darbdavių, įvairių institucijų, gyventojų ar gydytojų. Darbuotojų elgesio taisyklių pažeidimus turi teisę fiksuoti ne tik gydytojai ir „Sodros“ specialistai (nedarbingumo kontrolei), bet ir šių darbuotojų darbdaviai (sudarę komisiją).
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo raminimo svarba
„Sodros“ specialistai atlieka nedarbingumo kontrolę, pasitelkdami informacines sistemas - programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus. Nustačius pažeidimus, žmogus yra kviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją, kurioje dalyvauja ir „Sodros“ atstovai. 2022 metais sveikatos būklės ir darbingumo patikrinimui buvo iškviesta beveik 11 tūkstančių laikinai nedarbingais pripažintų žmonių. Ši kontrolė yra itin efektyvi - pakvietus žmones patikrinimui, asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai daugiau nei 60 procentų šių asmenų pripažįsta darbingais dar iki komisijos posėdžio.
Pasekmės už elgesio taisyklių pažeidimus
Kai žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo, tai laikoma taisyklių pažeidimu. Nustačius, kad asmuo laikinojo nedarbingumo metu pažeidinėjo elgesio taisykles, ligos pašalpa „Sodros“ direktoriaus (pavaduotojo) arba skyriaus direktoriaus įgalioto teritorinio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Prieš priimdama sprendimą dėl ligos pašalpos skyrimo (neskyrimo), „Sodra“ atlieka asmens medicininių dokumentų patikrinimą, su gydytojais ir asmenims aiškinasi pažeidimų priežastis ir jų įtaką asmens laikinojo nedarbingumo trukmei. Tik išsiaiškinus visas aplinkybes yra priimami sprendimai skirti ar neskirti ligos pašalpą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligos išmoka nemokama, jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Tai reiškia, jei žmogus susirgo ar susižeidė būdamas neblaivus, ligos išmokos jis negaus.
Darbdavio vaidmuo ir teisės
Darbdaviai, nustatę pažeidimą, turėtų nedelsdami kreiptis į „Sodrą“, pateikti turimus įrodymus bei žinomas aplinkybes ir paprašyti įvertinti, ar pagrįstai darbuotojas pripažintas nedarbingu, ar jis nepažeidžia elgesio taisyklių. Tokie įrodymai galėtų būti nuotraukos iš darbuotojo socialinių tinklų (pvz., kaip „sergantis“ darbuotojas arenoje stebi krepšinio rungtynes). Šis kreipimasis yra pagrindas „Sodrai“ pradėti tyrimą.
Darbdavys turi nurodyti, kaip darbuotojas gali pranešti apie susirgimą. Darbdavys taip pat turi būti suinteresuotas darbuotojo pasveikimu ir reintegracija. Jei paaiškėja, kad darbuotojas sirgs ilgiau, darbuotojas turi bendradarbiauti reintegracijos procese. Atsigavimas leidžia darbuotojui tęsti darbą ir išvengti bedarbio. Be to, dėl ligos gali sumažėti pajamos.
Taip pat skaitykite: Senjorų socialinė priežiūra
Kartais sergantis darbuotojas nesilaiko sudarytų susitarimų ir dėl to nepakankamai bendradarbiauja reintegruodamasis. Pavyzdžiui, jei darbuotojas yra užsienyje ir kelis kartus neatvyko į įmonės gydytojo paskyrimą arba atsisako atlikti tinkamą darbą. Dėl to darbdaviui gresia UWV nuobauda, ty tolesnis darbo užmokesčio mokėjimas ligos metu iki trečių metų. Patarimas yra pradėti pokalbį su darbuotoju ir aiškiai pasakyti, kad jis turi bendradarbiauti reintegruojantis. Jei tai nepadeda, darbdavys gali sustabdyti atlyginimą arba įšaldyti atlyginimą. Darbdavys apie tai praneša išsiųsdamas darbuotojui registruotą laišką.
Sustabdymas arba įšaldymas
Norėdamas priversti darbuotoją bendradarbiauti, darbdavys turi dvi galimybes: visiškai arba iš dalies sustabdyti arba sustabdyti atlyginimą. Kalbant apie teisę į darbo užmokestį, reikėtų atskirti reintegracija bei kontrolės įsipareigojimus. Darbdavys neprivalo ir toliau mokėti darbo užmokesčio už laikotarpį, kai darbuotojas nevykdo savo įsipareigojimų, net jei darbuotojas vėliau atlieka savo pareigas (BW 7:629-3 str.). Teisės į darbo užmokestį taip pat nėra, jei darbuotojas nėra (ar nebuvo) nedarbingas. Tokiu atveju darbdavys gali sustabdyti darbo užmokesčio mokėjimą. Tokiu atveju darbuotojui vis tiek bus mokamas visas atlyginimas, jei jis laikysis stebėsenos reikalavimų.
Įšaldžius darbo užmokestį, darbuotojo teisė į atlyginimą išnyksta. Darbuotojas vėl gauna darbo užmokestį tik tada, kai įvykdo įsipareigojimus. Sustabdžius darbo užmokestį, darbuotojas turi teisę į darbo užmokestį. Tik jos mokėjimas laikinai sustabdomas, kol jis vėl įvykdys savo įsipareigojimus. Darbdavys gali nesutikti, jei įmonės gydytojas įvertins, kad darbuotojas (nebėra) neserga.
Pranešimai, patikros ir Gydytojų konsultacinė komisija (GKK)
„Sodros“ specialistai atlieka nedarbingumo kontrolę, pasitelkdami informacines sistemas - programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus. Nustačius pažeidimus, žmogus yra kviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją, kurioje dalyvauja ir „Sodros“ atstovai.
„PwC“ Legal advokato padėjėja Ieva Matonytė primena, kad „reikėtų nepamiršti, jog vertinti, ar pagrįstai darbuotojas buvo pripažintas nedarbingu ar vis dar yra nedarbingas, „Sodros“ specialistai negali. Šiuo tikslu darbuotojas kviečiamas į gydytojų konsultacinės komisijos posėdį.
Taip pat skaitykite: Kūrybiškumas socialiniame darbe: apibrėžimas
Ligos išmokos gavimo tvarka
Norint gauti ligos išmoką, reikia atitikti tam tikrus reikalavimus ir pateikti reikiamus dokumentus. Ligos išmoką gali gauti žmogus, kuris yra draudžiamas ligos ir motinystės socialiniu draudimu, susirgo darbo metu ir dėl ligos prarado darbo pajamas. Pirmajai ligos dienai reikia turėti ne trumpesnį kaip 3 mėn. per paskutinius 12 mėn. arba 6 mėn. per paskutinius 24 mėn. ligos socialinio draudimo stažą.
Norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti prašymą „Sodrai“. Nebūtina laukti, kol susirgsite - prašymą ligos išmokai skirti galite pateikti bet kada. Susirgus ir gydytojui išdavus elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, daugiau nieko nebereikės daryti. Kartą pateiktas prašymas galios visiems ateities, taip pat ir buvusiems atvejams.
- Prisijunkite prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojams sodra.lt/gyventojui su elektroniniu parašu, el. bankininkyste ar per e. valdžios vartus.
- Pasirinkite skiltį Prašymai/ Susirgau arba slaugau šeimos narį.
- Pasirinkite „Prašymas skirti ligos išmoką (įskaitant slaugą) (neterminuotas) GPS1“ ir jį užpildykite.
- Paspauskite „Pateikti“.
Išmokos dydis ir mokėjimo terminas
Ligos išmoką sergant sudaro 62,06 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio - vidutinių draudžiamųjų pajamų, buvusių tris mėnesius iki mėnesio prieš susirgimo mėnesį. „Sodra“ išmoką moka nuo trečios laikino nedarbingumo dienos. Už pirmas dvi dienas, ne mažesnę nei 62,06 proc. dydžio išmoką moka darbdavys. Slaugant šeimos narį „Sodra“ nuo pirmos dienos moka 65,94 proc.
Atleidimas darbo santykių metu ir nedarbingumas
Darbuotojo atleidimas iš darbo jo laikino nedarbingumo (biuletenio) metu yra ribojamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) nuostatomis. Darbo kodekso 65 straipsnio 6 dalis nustato: „Jeigu darbo sutarties pasibaigimo dieną (išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui arba pasibaigus darbdaviui) darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba išėjęs jam suteiktų atostogų, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos, o darbuotojams, slaugantiems vaiką iki šešiolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, dar du mėnesius po laikinojo nedarbingumo pabaigos.
Ar galima darbuotoją atleisti nedarbingumo metu? Tik jo paties prašymu, šalių susitarimu ar pasibaigus terminui, pasibaigus darbdaviui. Kitais pagrindais negalima. Atleidimas iš darbo nedarbingumo (biuletenio) metu yra ribojamas Darbo kodekso 65 straipsnio nuostatų. Jei darbdavys jau buvo pradėjęs darbo sutarties nutraukimo procedūrą prieš darbuotojui tampant laikinai nedarbingu, šis procesas privalo būti sustabdytas (išskyrus aptartus išimtinius atvejus, kai darbo sutartis gali būti nutraukta ir laikinojo nedarbingumo metu) iki darbuotojo nedarbingumo pabaigos.
Įspėjimai ir įspėjimo laikotarpis
Tiesiog nesuprantu, nes darbdavys kaip ir lieka be darbuotojo, kadangi jis pranešė jog po 2 savaičių išeis, o paskui dar ir į biuletenį išeina..tai tas perspėjimas prieš 20 k.d. Žinoma, kad gali. DK nenurodo, kad 20 dienų įspėjimo laikotarpiu darbuotojas būtinai turi dirbti, ar kad negali sirgti, atostogauti ir panašiai. Tas periodas - tai informacija darbdaviui, kuris galbūt per tą laiką turės ieškotis kito darbuotojo.
Specialūs atvejai: atostogos, užsienis, kolektyvinės sutartys
Sergančiam darbuotojui sukaupiama tiek atostogų, kiek ir nesergančiam darbuotojui, kuris gali atostogauti ligos metu. Tačiau tam darbuotojas turi prašyti darbdavio leidimo. Patiems tai įvertinti negali būti lengva. Todėl darbdavys gali paprašyti įmonės gydytojo patarimo. Įmonės gydytojas gali nustatyti, kiek tos atostogos prisideda prie sergančio darbuotojo sveikatos.
Ar darbuotojas suserga atostogų metu? Taisyklės galioja ir tada. Net atostogų metu darbuotojas privalo pranešti apie susirgimą. Jei darbuotojas užsienyje serga? Tada jie turi pranešti apie susirgimą per 24 valandas. Darbuotojas taip pat turi būti prieinamas. Kai kuriose darbo srityse gali būti sudaryta kolektyvinė sutartis. Juose gali būti susitarimų dėl pravaikštų.
Reintegracija, sveikatos tarnybos ir ilgalaikis nedarbingumas
Susirgę ir susirgę darbuotojai turi vykdyti tam tikras pareigas. Sergantis darbuotojas privalo pranešti apie susirgimą, pateikti tam tikrą informaciją ir laikytis kitų taisyklių. Darbuotojas taip pat turi būti pasiekiamas pasitikrinti ir atsiliepti į įmonės gydytojo skambutį. Tiek darbuotojas, tiek darbdavys yra suinteresuoti darbuotojo pasveikimu ir reintegracija. Jei paaiškėja, kad darbuotojas sirgs ilgiau, darbuotojas turi bendradarbiauti reintegracijos procese.
Darbuotojas suserga. Per šešias savaites sveikatos ir saugos tarnyba pateikia problemos analizę. Po dvejų metų tolesnis darbo užmokesčio mokėjimas nutrūksta ir darbuotojas gali gauti WIA išmokas. Iš esmės darbdavio prievolė toliau mokėti atlyginimą baigiasi po dvejų metų ligos (104 savaičių). Sergančiam darbuotojui, turinčiam neterminuotą ar laikiną darbo sutartį, darbdavys ir toliau privalo mokėti ne mažiau kaip 70% paskutinio uždirbto atlyginimo ir atostogų išmokos. Ar darbo sutartyje ar kolektyvinėje sutartyje yra didesnis procentas? Tada darbdavys privalo laikytis.
Praktiniai patarimai darbdaviams ir darbuotojams
- Darbdavys, nustatęs pažeidimą, turėtų nedelsiant kreiptis į „Sodrą“, pateikti turimus įrodymus bei žinomas aplinkybes.
- Darbdavys turi aiškiai nurodyti, kaip darbuotojas turi pranešti apie susirgimą, ir užfiksuoti taisykles neatvykimo į darbą protokole.
- Jei darbuotojas nebendradarbiauja reintegracijos procese, pradėti pokalbį ir aiškiai nurodyti reikalavimus; jei tai nepadeda - informuoti darbuotoją registruotu laišku apie galimus atlyginimo sustabdymo veiksmus.
- Darbuotojui: praneškite darbdaviui apie susirgimą, būkite pasiekiami, laikykitės gydytojo nurodymų ir nevažiuokite į renginius ar keliones, jei turite nedarbingumo pažymėjimą.
Ginčų sprendimas
Priešingai, konfliktas darbo vietoje taip pat gali būti priežastis iškviesti ligonius. Ar darbuotojas praneša apie susirgimą po susidūrimo ar nesutarimo darbo vietoje? Jei taip, paprašykite įmonės gydytojo įvertinti, ar darbuotojas nedarbingas. Šiuo laikotarpiu konfliktą galima bandyti išspręsti, galbūt tarpininkaujant. Ar darbdavys ir darbuotojas nesutaria, ar yra noras nutraukti sutartį su darbuotoju? Tada dažniausiai seka pokalbis dėl sutarties nutraukimo. Ar tai nepasisekė? Tada darbdavys prašys apylinkės teismo nutraukti sutartį su darbuotoju.
Dažnai pasitaikantys klausimai ir praktiniai atsakymai
Ar galima darbuotoją atleisti nedarbingumo metu? Kaip suprantu, kad darbuotojo atleisti kol turi nedarbingumą negalima. O ar galima jį perspėti, kad po to kai baigsis nedarbingumo laikotarpis bus atleistas? Įspėti apie atleidimą galite ir nedarbingumo laikotarpiu. Atleidimo data perkeliama artimiausią darbo dieną po nedarbingumo pabaigos (nepaisant to, kiek sirgs).
Turiu tokią klausimą, darbdavys nori kad išeičiau iš darbo savo noru, nes nenori mokėti kompensacijų(imoneje išdirbau 2,5metu) svarios priežasties nėra, teigia kad suras dėl ko atleisti. Pasiėmiau nedarbingumą, nes dėl psichologinio spaudimo darbe suintensyvėjo mano liga. Ar galiu pateikt prašymą išeiti pagal 56 str. ir tiketis dviejų mėnesių išeitinių? Rašyti žinoma galite. Bet patarčiau pasikonsultuoti darbo inspekcijoje, nes - kaip suprantu - darbdavys ginčys tokį atleidimą.
Reikalinga iš gydytojo pažyma apie ligą. Tik galiu tikėtis papildomo patikrinimo siunčiant mane į darbdavio pasirinktą gydymo įstaigą. Ligos pačios savaime nepakanka, būtina, kad pagal jūsų atliekamo darbo pobūdį atliekamas darbas dėl ligos darytų neigiamą poveikį sveikatai.
Priežiūra ir komunikacija
Darbuotojas privalo pranešti darbdaviui. Darbdavys turi nurodyti, kaip darbuotojas gali tai padaryti. Susitarimai dėl neatvykimo į darbą paprastai nustatomi neatvykimo į darbą protokole. Neatvykimo protokolas yra neatvykimo politikos dalis. Darbuotojas taip pat turi būti pasiekiamas pasitikrinti ir atsiliepti į įmonės gydytojo skambutį.
| Veiksmas | Pasekmė |
|---|---|
| Nesilaikymas gydymo režimo | „Sodra“ gali nutraukti ligos išmoką arba neskirti jos iki 14 dienų |
| Darbas ar renginiai nedarbingumo metu | Elgesio taisyklių pažeidimas, galimas tyrimas ir GKK kvietimas |
| Neatvykimas į GKK ar patikrinimą | Pažeidimo fiksavimas, galimas išmokos nutraukimas |
Negalėjimas dirbti dėl ligos dažnai sukelia daug „vargo“. Tuomet svarbu būti budriems. Kokios teisės ir pareigos galioja, o kas dar galima ir nebegalima? Turite klausimų dėl nedarbingumo atostogų ir norėtumėte patarimo? Tada susisiekite su mumis.
tags: #darbuotojas #iseina #i #darba #nedarbingumo #metu