Specialieji ugdymosi poreikiai (SUP) - pagalbos ir paslaugų reikmė, atsirandanti dėl to, kad ugdymo ir saviugdos reikalavimai neatitinka specialiųjų poreikių asmens galimybių. Specialiųjų poreikių vaikai - terminas, naudojamas specialiajame ugdyme, pabrėžiant, jog visi vaikai su negalia turi ne tik visiems bendrų, bet ir išskirtinių, specifinių poreikių.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir tapus Europos Sąjungos nare, didelis dėmesys skiriamas ir specialiųjų poreikių asmenų ugdymui, jų problemoms, poreikiams, integracijai į visuomenę. Mokyklos ir ikimokyklinės įstaigos vis plačiau atveria duris specialiųjų poreikių turintiems vaikams, stengiasi dirbti lankščiau, individualizuoti ugdymo programas.
Specialiųjų poreikių samprata ir nustatymo kriterijai
Asmenų sutrikimai nustatomi pagal fizinių funkcijų būklę (judesio ir padėties), pažeidimo laipsnį ir laiką, pagal tai, kaip psichikos funkcijos atitinka amžių, fizinių ir psichikos funkcijų numatomą tolesnę raidą, asmens ugdymosi ir pasiekimų lygmenį.
Nustatant specialiuosius poreikius, atsižvelgiama į šiuos aspektus:
- Žemas intelekto funkcionavimo lygis.
- Silpni adaptacijos įgūdžiai.
- Intelekto sutrikimai gali būti nežymus, vidutinis, žymus ir labai sunkus (nustatoma pagal intelekto testus ir adaptacijos, dėmesio, atminties, kalbos ir socialinės raidos įgūdžius).
- Klausos sutrikimai galimi nuo nežymaus sutrikimo iki kurtumo.
- Dažniausiai pasitaikantys regos sutrikimai yra trumparegystė, toliaregystė, žvairumas, astigmatizmas.
- Komunikacijos sutrikimas. Kalba ir kalbėjimas yra komunikacijos priemonės.
- Elgesio sutrikimas. Nesugebėjimas mokytis, nesugebėjimas bendrauti su tėvais bei bendraamžiais.
- Specifinis nesugebėjimas mokytis. Specifinį nesugebėjimą mokytis turintiems vaikams sunku išmokti kalbėti.
- Judėjimo organų ir sveikatos sutrikimai.
Specialiųjų poreikių lygis nustatomas vadovaujantis kitų tarnybų pagal kompetenciją pateikta informacija ir nustatytus specialiuosius poreikius bei pokalbiu su asmeniu.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumas Lietuvoje: dabartis ir ateitis
Konferencija „Į pagalbą mokyklai, siekiant sėkmingos autistiškų vaikų įtraukties“
Specialiosios pagalbos priemonės ir jų nustatymo lygis
Vadovaujantis Specialiosios pagalbos priemonių, kuriomis tenkinami specialieji poreikiai ir jų nustatymo lygiu, aprašu, parengti dokumentai perduodami PPT / ŠPT specialistams. Ugdymo įstaigos nelankančio vaiko tėvai patys registruojasi į PPT/ŠPT.
Tėvams pasirašius sutikimą dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama stimulinė medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip jis atlieka užduotis. Nuo 6 metų vaikas į specialistų kabinetus dažniausiai eina vienas.
Specialistai atlieka šiuos vertinimus:
- Psichologas vertina jo intelektą, raidą, elgesio ir emocijų sunkumus.
- Logopedas - kalbos ir kalbėjimo ypatumus.
- Specialusis pedagogas - mokymosi pasiekimų lygį.
- Socialinis pedagogas - socialinę pedagoginę aplinką.
- Gydytojas neurologas - neurologinę sveikatą.
Pateikiamos šios pažymos:
- Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo.
- Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo.
Kartu su šiomis pažymomis pildoma lentelė, kurioje nurodomi mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei kriterijai ir įverčiai. Lentelėje nurodoma, kokią specialistų pagalbą ir kokiu intensyvumu turi gauti vaikas ugdymo įstaigoje, kaip pritaikomas ugdymo planas ir ugdymo programa, koks yra techninės pagalbos poreikis, kaip pritaikoma ugdymo aplinka.
Taip pat skaitykite: Vidutinis darbo užmokestis atleidimo atveju
Vaiko SUP vertinimo rezultatus ir parengtas pažymas tarnybos specialistai aptaria su tėvais. Tėvai pažymų pristatyti į ugdymo įstaigą neprivalo. Tėvai gali tikėtis, kad jų vaikas bus ugdomas vadovaujantis rekomendacijomis, pateiktomis PPT / ŠPT išduotose pažymose.
Ugdymo įstaiga, gavusi PPT / ŠPT pažymas, organizuoja Vaiko gerovės komisijos (VGK) posėdį, kuriame turi dalyvauti ugdymo įstaigos specialistai, vaikas, jo tėvai bei PPT / ŠPT specialistai. Posėdyje aptariamas vaiko ugdymo organizavimas, pagalbos poreikis ir priimamas sprendimas dėl individualaus pagalbos vaikui plano sudarymo, vadovaujantis pažymomis.
Rengdami pagalbos planą ugdymo įstaigos specialistai turi atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, mokytojo padėjėjo reikalingumą, tėvų lūkesčius. Plane numatoma, kaip bus teikiama švietimo pagalba, ugdomi vaiko socialiniai įgūdžiai, kokie bus taikomi elgesio prevencijos ir intervencijos būdai.
Finansinė parama ir išmokos
Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama socialinės paramos sistemai, kad kiekvienas žmogus, turintis specialiųjų poreikių, galėtų gauti orų ir teisingą finansinę pagalbą. Buvo priimta nemažai sprendimų, kurie keičia išmokų dydžius ir kriterijus, ypač susijusius su vidutinio lygio specialiųjų poreikių nustatymu.
Vidutinio lygio specialieji poreikiai - tai nustatytas neįgalumo ir darbingumo lygis, nurodantis, kad asmuo gali atlikti daugelį kasdienių veiklų, tačiau jam reikalinga papildoma pagalba ar priežiūra tam tikrose srityse. Nustatant specialiųjų poreikių lygį, vadovaujamasi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) metodika. Specialistai vertina fizinę, psichinę, sensorinę funkciją bei kitus veiksnius, įtakojančius kasdienį gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Pagalba autizmo paliestiems
Nuo pastarųjų metų pradžios valstybė atnaujino išmokų sistemą, siekdama sumažinti socialinę nelygybę ir užtikrinti, kad žmonės, turintys vidutinio lygio specialiųjų poreikių, gautų teisingą finansinę kompensaciją. Pagal naujus teisės aktus, vidutinių specialiųjų poreikių išmokos bus siejamos su minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžiu, todėl keičiasi ir jų faktinė vertė kasmet.
Išmokos vidutinių specialiųjų poreikių asmenims priklauso tiems, kuriems oficialiai nustatytas vidutinio lygio specialiųjų poreikių statusas. Šį statusą suteikia NDNT, remdamasi medicinine dokumentacija, gydytojų išvadomis ir socialinių darbuotojų vertinimais. Svarbus ir gyvenamosios vietos bei teisinio statuso faktorius. Išmokos paprastai mokamos tik tiems, kurie nuolat gyvena Lietuvoje ir turi galiojantį asmens kodeksą ar leidimą gyventi šalyje.
Norint kreiptis dėl vidutinių specialiųjų poreikių lygio išmokos, būtina pasiruošti reikalingus dokumentus. Kreiptis galima tiek tiesiogiai savivaldybės socialinės apsaugos skyriuje, tiek elektroniniu būdu per „Elektroninius valdžios vartus“.
Išmokos dydis priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių. Didžiausią įtaką turi nustatytas specialiųjų poreikių lygis ir asmens darbingumo procentas. Skaičiuojant išmoką, naudojami socialinio draudimo bazės dydžiai (SDB), kurie kasmet atnaujinami.
Paprastai sprendimas dėl išmokos priimamas per 20-30 darbo dienų nuo visų dokumentų pateikimo dienos. Jei pasikeičia asmens sveikatos būklė ir nustatoma, kad specialieji poreikiai sumažėjo arba jų visai nebeliko, išmokos gali būti perskaičiuotos ar nutrauktos.
Galima gauti kelias skirtingas rūšis paramos, jei jos skirtos skirtingiems tikslams, pavyzdžiui, bazinę išmoką ir papildomą kompensaciją už transporto poreikius. Paprastai vertinimas atliekamas kas 1-2 metus, priklausomai nuo asmens sveikatos būklės stabilumo.
Išsami informacija apie specialiųjų poreikių išmokas pateikiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei NDNT interneto svetainėse.
Ateityje planuojama dar labiau supaprastinti specialiųjų poreikių nustatymo tvarką, kad asmenys galėtų greičiau gauti reikiamą pagalbą. Taip pat svarstoma galimybė integruoti sistemą su sveikatos priežiūros įstaigomis, kad dokumentų srautas sumažėtų, o sprendimai taptų automatizuotesni. Be to, vis svarbesniu klausimu tampa išmokų derinimas su aktyvios įtraukties politika.
Pagalbos priemonės pagal specialiųjų poreikių lygį
Ši lentelė apibendrina pagalbos priemones, atsižvelgiant į nustatytą specialiųjų poreikių lygį:
| Kriterijus | Nedidelis poreikių lygis | Vidutinis poreikių lygis | Didelis poreikių lygis |
|---|---|---|---|
| Transportas | Gali keliauti be kitų pagalbos visuomeniniu transportu, vairuoti automobilį, judėti vienas. Nuolat techninės pagalbos priemonių nereikia arba reikalingos nesudėtingos techninės pagalbos priemonės. | Gali keliauti be kitų pagalbos visuomeniniu transportu, pats vairuoti automobilį, judėti vienas techninės pagalbos priemonių pagalba, tačiau tam reikia sudėtingesnių techninės pagalbos priemonių. | Gali keliauti su palydovo pagalba visuomeniniu transportu, pats vairuoti spec. automobilį, naudotis elektra varomu vežimėliu, negali judėti vienas techninės pagalbos priemonių pagalba (vežimėliu). Prikaustytas prie lovos. |
| Būstas | Reikalingas labai nedidelis būsto ar aplinkos pritaikymas. | Reikalingas dalinis būsto (prausimosi, maudymosi vonioje ir duše priemonės, persikėlimo priemonės) ir aplinkos pritaikymas (pandusas, nuolydis ir kt.). | Reikalingas pilnas būsto (durų praplatinimas, specialių baldų įsigijimas, keltuvai, lifto ir kt.) ir aplinkos pritaikymas arba naujas pritaikytas būstas. |
| Bendravimas | Pats gali bendrauti su kitais, dalyvauti pokalbiuose, suprasti ženklus, sugebėti siųsti ir gauti įvairią informaciją. | Gali bendrauti kitų priemonių pagalba (gestų kalbos pagalba, kompiuterio pagalba ir kt.), gali bendrauti ir suprasti ženklus, dalyvauti pokalbiuose. | Sunkiai sekasi bendrauti ir suprasti ženklus, techninės pagalbos priemonės mažai padeda. |
| Vaikai | Gali lankyti ir mokytis visose švietimo įstaigose. | Gali mokytis su spec. pedagogo pagalba ar specialiojoje mokykloje. | Gali būti ugdomi dienos centre, užimtumo dienos centre ir mokytis specialiojoje mokykloje. |
| Darbingi asmenys | Gali dalyvauti darbo rinkoje ar kitoje veikloje. | Gali dirbti pritaikius darbo vietą ir aplinką bei sudarius tinkamas darbo sąlygas. | Negali savarankiškai dalyvauti darbo rinkoje. Gali dirbti socialinėje įmonėje. |
| Techninė pagalba | Reikalinga kartais nesudėtingų techninės pagalbos priemonių. | Reikalingos nuolat techninės pagalbos priemonės (nesudėtingos ir sudėtingos). | Reikalinga ypatingai sudėtingos ir brangios techninės pagalbos priemonės. |
tags: #vidutinis #specialiuju #ugdymosi #poreikiu #lygis