Socialinis visuomenės stabilumas ir socialinės įtraukties didinimas yra socialinės ekonomikos, kuri yra viena iš svarbiausių plėtros krypčių Europoje, siekis, o socialinis kapitalas yra puiki priemonė daryti įtaką šiems procesams. Ekonominio augimo derinimas su socialine gerove atspindi pasaulines tendencijas, o socialinio kapitalo ir socialinio verslo sąvokos glaudžiai susijusios. Socialinis verslas yra inovatyvi socialinių problemų sprendimo prieiga, kur socialinių verslų įkūrėjų naujoviškas požiūris į socialinius pokyčius bendruomenėse yra pagrindinis raktas į sėkmę.
Straipsnyje aptariama bendruomeninė socialinio kapitalo prieiga, socialinio verslo kuriama nauda ir potencialiai didėjantis bendruomenių socialinis kapitalas socialinio verslo kontekste, pristatomas tyrimas, atskleidžiantis socialinio verslo potencialą ir perspektyvas kuriant socialinį pokytį bendruomenėje, kuris reiškiasi naujų ryšių užmezgimu, pasitikėjimu ir vertybių bei naujų normų bendruomenėje vystymusi. Šio straipsnio tikslas - atskleisti socialinio verslo poveikį bendruomenės socialiniam kapitalui ir nustatyti galimas jų sąsajas.
Socialinis kapitalas: ryšiai, pasitikėjimas, normos ir vertybės
Anot Putnam (2000), pagrindiniai trys socialinio kapitalo elementai yra ryšiai ir socialiniai tinklai, abipusiškumo normos ir pasitikėjimas. Mokslinėje literatūroje socialinio kapitalo veikimo mechanizmas dažnai suprantamas kaip dėl socialiniame tinkle dalyvaujančių asmenų tarpusavio ryšių ir bendros veiklos susiformuojantis šalutinis produktas, tai yra pasireiškiančios naujos galimybės ir vertingi ištekliai. Vertinant socialinio kapitalo kūrimą remiantis J. Deth (2003) socialinio kapitalo modeliu, tinklai, pasitikėjimas ir pilietinės normos bei vertybės yra tie aspektai, kuriuos stiprinant ir sukuriant yra kaupiama daugiau kapitalo bendruomenėse.
Daugiausia dėmesio skiriama socialiniams tinklams ir ryšiams, nes būtent per juos yra veikiamos vertybės, abipusis pasitikėjimas, tapatumas. Kitas svarbus socialinio kapitalo elementas - pasitikėjimas. F. Fukuyama (1995) pabrėžia stiprų jo vaidmenį kuriant socialinį kapitalą. Anot autoriaus, tautos gerovė, taip pat jos galimybė konkuruoti priklauso nuo visuomenei būdingo pasitikėjimo lygio.
Bendruomenės aktyvumas ir socialinis kapitalas
Įvairios dalyvavimo bendruomenės veikloje formos ugdo socialinį pasitikėjimą vienų kitais, bendruomeniškumą ir socialinių tinklų stiprumą, gali mažinti ir susvetimėjimą (Bartuškaitė, Žilys, 2011). Putnam (2000) teigia, kad bendruomeniškai aktyvūs žmonės paprastai turi didesnes pajamas nei pasyvūs. Socialinis kapitalas turi platų socialinio poveikio bendruomenei spektrą, tiek struktūrinį, tiek kultūrinį, ir gali teigiamai veikti su tomis problemomis nesusijusius kitus bendruomenės narius.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Socialinis verslas kaip bendruomenės pokyčių variklis
Žinojimas, kad pirmosios socialinio verslo įmonės Europoje ir buvo orientuotos į vietos bendruomenių problemų sprendimą, o iki šių dienų Jungtinėje Karalystėje trečdalis socialinių verslų sėkmingai veikia vietos bendruomenėse, rodo šios verslo rūšies potencialą (Adomaitytė-Subačienė et al., 2020). Socialinio verslo organizacijos yra socialinės ekonomikos dalis, ir, nepaisant plataus jų veiklos spektro galimybių, daugiausia tokių organizacijų veikia integracijos į darbo rinką, asmeninių paslaugų ir socialiai atskirtų vietovių vystymo srityse.
M. Yunus (2010) socialinį verslą apibrėžia kaip verslą, turintį aiškią socialinę misiją, kurio rezultatai matuojami socialiniu poveikiu, o ne uždirbtu pelnu. Pažymėtina, kad Lietuvoje socialinis verslas plačiajai visuomenei dar nėra aiškiai suvokiamas reiškinys ir dažnai yra tapatinamas su socialiai atsakingu verslu, kuriam, kitaip nei socialiniam verslui, svarbiausia siekti įmonės pelno, nes jo pirminis tikslas yra ekonominė gerovė, o socialinio verslo prioritetas yra socialinės vertės kūrimas.
Kitas mokslininkų apibūdinimas, kad socialinis verslas yra tokia verslo forma, kai socialinė organizacijos misija vykdoma kartu su ekonomine veikla, o inovatyvi verslo veikla yra naudojama kuriant tam tikrą socialinį tinklą (Šalkauskas, Dzemyda, 2013). Socialiniam verslui svarbus inovacijų aspektas, dėl to dažnai socialiniai verslininkai būna naujų sprendimo būdų lyderiai, o jų sėkmingi verslo modeliai vėliau taikomi platesniu mastu (Santos, 2010).
Socialinio verslo nauda bendruomenėms
Vienas iš pagrindinių socialinių verslų pranašumų yra tas, kad jie kuria ekonominę naudą bendruomenėms, kuriose veikia, nes socialiniai verslai dėl savo skirtingos misijos didina įvairių asmenų grupių įsidarbinimo galimybes įkurdami naujas darbo vietas, dėl to mažėja socialinė atskirtis (Čižikienė, Čižikaitė, 2014). Todėl socialinio verslo kūrimas gali būti aktualus gaivinant bendruomenes, ypač nutolusias nuo miestų, stokojančias išteklių kovoti su patiriamomis socialinės atskirties problemomis, o į bendruomenes orientuota tvari plėtra diegia pilietines vertybes, puoselėja atsakomybės ir pasididžiavimo jausmus (Kvieskienė, Bardauskienė, 2014).
Tarptautinių tyrimų tinklo kūrėjai EMES išskyrė du socialinio verslo kriterijus, ekonominį ir socialinį, kur remiantis ekonominiu kriterijumi pabrėžė finansinę riziką, autonomiją, nenutrūkstamą veiklą, o pagal socialinį išskyrė bendruomenišką veiklą, naudą bendruomenei, piliečių dalyvavimą valdant, pelno reinvestavimą ir demokratinį sprendimo priėmimą (Pušinaitė-Gelgotė et al., 2019).
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Socialinio kapitalo teorija
Socialinio verslo ir socialinio kapitalo sąveika
Socialinio kapitalo kūrimą ir socialinį verslą sieja teigiamas socialinis pokytis ir ekonominė nauda, kurie yra pasiekiami stiprinant asmeninius ir bendruomeninius ryšius, pasitelkiant inovacijas ir socialines iniciatyvas. Remiantis šiais aspektais, galima analizuoti socialinio verslo įtaką socialinio kapitalo formavimuisi bendruomenėse, kai daroma prielaida, kad socialinis verslas su savo aiškia misija ir inovatyviais bendruomenės problemų sprendimais skatina socialinius pokyčius tiek individualiu, tiek bendruomeniniu lygiu, apima visas tris socialinio kapitalo dimensijas (tinklus, pasitikėjimą, normas ir vertybes).
H. Son, J. Lee ir Y. Chung (2018) atliko empirinį tyrimą, norėdami nustatyti Pietų Korėjoje socialinio verslo sukuriamos vertės mechanizmą, kuris atskleidžia socialinio verslo ir sukuriamos socialinės inovacijos vaidmenį kuriant socialinį ir finansinį kapitalą, ir išsiaiškino, kad socialinis verslas sukūrė teigiamą socialinio kapitalo pokytį, tačiau daugiausia prie finansinės naudos prisidėjo tinkamas inovacijų panaudojimas socialiniam verslui kurti, taip pat buvo nustatyta ryšių ir aktyvaus bendradarbiavimo su išorės organizacijomis svarba, kas įrodė socialinio kapitalo kūrimo ir palaikymo svarbą kiekviename regione.
Vienas iš išsamesnių yra H. Westlund ir M. Gawell (2012) tyrimas, kuriame nagrinėjamas sėkmingas socialinio verslo - jaunimo namų Stokholme - kelias ir socialinio kapitalo, naujų normų ir vertybių sukūrimas, kur teigiama, kad visų trijų tipų socialiniai kapitalai (sujungiamasis, susiejamasis ir susaistantysis) yra reikalingi, o jei jų nėra, - reikia juos sukurti. Jaunimo namų pavyzdžiu pristatyta socialinio kapitalo kūrimo grandinė, kuri vaizduoja nenutrūkstamą socialinio kapitalo plėtrą visu jaunimo namų gyvavimo laikotarpiu.
Savo tyrime S. Teasdale (2010), nagrinėdamas socialinio verslo galimybes spręsti bendruomenės problemas, suabejojo J. S. Coleman (1988) ir R. Putnam (2000) pristatyta teigiama bendruomenės aktyvumo lygio ir socialinio kapitalo sąsaja. Anot autoriaus, nėra aiškus kryptinis ryšys, sunku atskirti, kur priežastis, o kur pasekmė, ar turimas socialinis kapitalas daro socialinį verslą sėkmingą, ir, atvirkščiai, ar socialinis verslas, įkurtas socialinių problemų kamuojamose bendruomenėse, sėkmingai kuria ir didina socialinį kapitalą.
Bendruomeniškumo stiprinimo idėjos ir praktikos
Ryšių ir bendradarbiavimo svarbą socialinį verslą plėtojantiems asmenims pabrėžia įvairūs mokslininkai, tiriantys socialinio verslo plėtrą ir galimybes, netgi apibūdina tai kaip socialinio verslo gyvybinius syvus (Adomaitytė-Subačienė et al., 2020), todėl, norint sėkmingai vykdyti veiklas ir siekti socialinių tikslų, daug dėmesio skiriama partnerystei ir įvairioms bendradarbiavimo formoms kurti. Pavyzdžiui, socialiniam verslui svarbu palaikyti tvirtus ryšius su vietos bendruomenėje esančiais (seniūnai, kaimo bendruomenė) ir rajonų valdžios organais (savivaldybė), taip pat su vietos ar rajono verslininkais, kurie galėtų prisidėti prie socialinio verslo kuriamos vertės, žinomumo skatinimo, bet kartu gauti naudos patys.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Socialinis verslas bendruomenėje kuria ne tik su tam tikra problema susijusius pokyčius, bet ir vadovaujasi darnios veiklos principais ir, pasitelkdamas bendruomenės išteklius, gali skatinti bendradarbiavimą: tarkim, senų pastatų bendruomenės teritorijoje atnaujinimas, net tvorų perdažymas ar aplinkosauginių akcijų organizavimas jau gali būti pasitikėjimo kūrimas. Ne ekonominės naudos iškėlimas, bet tam tikros socialinės problemos sprendimas, tarkim, neįgaliųjų integracija, jaunimo švietimas ar priklausomybių turinčių asmenų įdarbinimas, skatina žmonių geranoriškumą ir bendradarbiavimą.
Mokinių socialinė-pilietinė veikla bendruomenėje
Socialinės-pilietinės veiklos tikslas - skatinti mokinius aktyviu dalyvavimu prisidėti sprendžiant aktualias socialines problemas bendruomeniniame ir visuomeniniame gyvenime. Socialinę-pilietinę veiklą mokinys pasirenka atsižvelgdamas į savo interesus ir pomėgius. Socialinė-pilietinė veikla turi padėti mokiniui suprasti, kad demokratinės visuomenės grįstos jų piliečių įsitraukimu ir dalyvavimu sprendžiant visuomenei aktualius klausimus ir kad kolektyvinėmis pastangomis galima pasiekti daugiau, nei veikiant individualiai.
- Ši veikla turi būti prasminga (mokinys turi jausti prasmę ir norą kažką keisti ir daryti).
- Skatinanti asmeninį tobulėjimą (mokinys veiklas pasirenka pagal savo pomėgius ir interesus, o pati veikla turi plėsti pažinimo ribas, skatinti išbandyti naujus dalykus, naujus vaidmenis).
- Siekianti socialinio teisingumo (mokinys turi suvokti, kad yra didesnės bendruomenės ir visuomenės narys, kuris gali savanoriaudamas padėti pagalbos stokojantiems visuomenės nariams).
- Skatinanti dalyvauti (mokytis individualiai ir bendradarbiaujant su kitais prisidėti prie visuomenės puoselėjimo).
Mokiniai organizuoja paramos-tvarumo akciją „Išaugau mokyklinį uniforminį švarką, džemperį, sijoną, kelnes“. Mokiniai mokykloje organizuoja filmų vakarus ir (ar) diskusijas aktualiomis temomis, pavyzdžiui, apie lyčių lygybę ir žmogaus teises, į kuriuos pakviečia šių sričių specialistus. Mokiniai organizuoja tyrimą apie mokyklos problemas ir jo rezultatus aptaria su mokinių taryba.
Ko vengti mokinių socialinėje veikloje
- Veikla, vykdoma išskirtinai mokinių artimųjų (šeimos ar giminės narių) naudai.
- Dalyvavimas mokyklos administracijos ar mokytojų organizuojamuose renginiuose, pavyzdžiui, šventėse, minėjimuose, varžybose, jei šiuose renginiuose mokiniai savo iniciatyva ne vykdo specialių veiklų.
- Veiklos, kurias mokyklos darbuotojai turi vykdyti pagal jiems mokyklos administracijos priskirtas funkcijas, pavyzdžiui, budėjimas, išskyrus atvejus, kai dėl tam tikrų aplinkybių budėtojai šių pareigų atlikti negali ir jei šią veiklą inicijuoja mokiniai.
Socialinės patirties ugdymas: mokyklos pavyzdys
Vilniaus jėzuitų gimnazija socialinės patirties ugdymą, grįstą šv. Ignaco pedagogika, numatančia ryšį tarp patirties, apmąstymo ir veiklos, suvokia kaip prioritetinį švietimo uždavinį. Mokinių socialinė veikla - tarnystė, įgyvendinama abipusiu gimnazijos ir mokinių įsipareigojimu. Socialinės veiklos tikslas - ugdyti žmones, gebančius atjausti kitus Kristaus pavyzdžiu.
Jei atvykai į socialinės praktikos vietą ir neturi su savimi knygelės, paprašyk, kad organizacija tau atsiųstų dokumentą (pažymą), patvirtinantį dalyvavimą veikloje. Nežinau, kur atlikti socialinę praktiką. Apie praktikos vietą ne iš sąrašo reikėtų derinti iš anksto, o ne pusmečio išvedimo dieną. Gimnazija sudaro sutartis su organizacijomis, kurios užtikrina saugią darbo vietą ir galimybę surinkti valandas tinkamu metu.
Galbūt nori pasiūlyti socialinės veiklos partnerį? Socialinės valandos yra perkeliamos į naują pusmetį, o į kitus mokslo metus keliamos nėra. Val. 8, I-IV kl. mokiniai per 1-ąjį pusmetį turi atlikti 40% valandų.
| Veiklos tipas | Valandų intervalas |
|---|---|
| 1. | iki 40 val. |
| 2. | 1 - 30 val. |
| 3. | 1 - 10 val. |
| 4. | 1 - 10 val. |
| 5. | 1 - 20 val. |
| 6. | 1 - 40 val. |
Tyrimų kryptys ir Lietuvos kontekstas
Lietuvoje nėra tiriama socialinio verslo įtaka socialiniam bendruomenių kapitalui, tačiau analizuojama kitų veiksnių sąveika su socialiniu kapitalu, pavyzdžiui, Imbrasaitės I. (2004), Žiliukaitės I. (2004), Matonytės I. (2004), Bartkutės R. Socialinio kapitalo ir socialinio verslo teorinius ir praktinius aspektus savo darbuose analizuoja mokslininkai Westlund H. ir Gawell M. (2012), Sacchetti S., Campbell C. (2014), Madhooshi M. ir Samimi M. H. J. (2015), Son H., Lee J., Chung Y. (2017) ir kiti autoriai.
Pastaraisiais dešimtmečiais didėjančios socialinės, ekologinės ir ekonominės problemos skatina inovatyvių ir lanksčių sprendimų paieškas. Šiuo požiūriu socialinis verslas, pasitelkęs inovacijas bei socialinių ir ekonominių problemų sprendimą laikantis savo esmine misija, gali tapti vienu iš patraukliausių šiuolaikinės visuomenės pažangių sprendimų.
Idėjų žemėlapis bendruomenės veiklai
- Senų pastatų bendruomenės teritorijoje atnaujinimas.
- Tvorų perdažymas ir aplinkosauginių akcijų organizavimas.
- Paramos-tvarumo akcijos ir vietos išteklių dalijimosi iniciatyvos.
- Diskusijų vakarai apie lyčių lygybę ir žmogaus teises.
- Jaunimo švietimo, neįgaliųjų integracijos, priklausomybių turinčių asmenų įdarbinimo projektai.
Socialinės iniciatyvos ir poveikio matavimas
Socialinio verslo misija ne tik auginti pelną, bet ir kurti socialinę vertę, skatinti socialinį poveikį, sprendžiant skurdo, išsilavinimo galimybių stygiaus, visuomenės sveikatos ir kitas šalims aktualias bei opias problemas, nes didžioji dalis uždirbamo pelno yra naudojama šiems socialiniams tikslams įgyvendinti arba investuojama į savo veiklos plėtrą. Socialinis verslas ar socialinė įmonė, hibridinis verslas ar socialinė organizacija, darni ar socialinė antreprenerystė - visos šios sąvokos yra suprantamos kaip sinonimai (Pušinaitė-Gelgotė, Pučėtaitė, Novelskaitė, 2019).
M. Yunus (2010) socialinį verslą apibrėžia kaip verslą, turintį aiškią socialinę misiją, kurio rezultatai matuojami socialiniu poveikiu, o ne uždirbtu pelnu. Anot jo, labai svarbu, kad socialinis verslas būtų finansiškai tvarus ir veiktų darnoje su aplinka, o socialinį verslą palygino su visuomenės vystymosi įrankiu, su kurio pagalba, pasitelkus verslo modelius ir strategijas, yra sprendžiamos socialinės problemos (Alter, 2007).
Praktiniai ryšių kūrimo aspektai
Kartu ir socialinis verslas, įsiliejęs į tam tikros bendruomenės veiklą ir turėdamas aiškią misiją pasiekti socialinį pokytį, skatina žmones burtis veiklai. Ryšių ir bendradarbiavimo svarbą socialinį verslą plėtojantiems asmenims pabrėžia įvairūs mokslininkai, tiriantys socialinio verslo plėtrą ir galimybes, netgi apibūdina tai kaip socialinio verslo gyvybinius syvus (Adomaitytė-Subačienė et al., 2020), todėl, norint sėkmingai vykdyti veiklas ir siekti socialinių tikslų, daug dėmesio skiriama partnerystei ir įvairioms bendradarbiavimo formoms kurti.
Pavyzdžiui, socialiniam verslui svarbu palaikyti tvirtus ryšius su vietos bendruomenėje esančiais (seniūnai, kaimo bendruomenė) ir rajonų valdžios organais (savivaldybė), taip pat su vietos ar rajono verslininkais, kurie galėtų prisidėti prie socialinio verslo kuriamos vertės, žinomumo skatinimo, bet kartu gauti naudos patys.
Metodologinės įžvalgos
The results of the analysis of the research data were analytically coded based on grounded theory methodology and reveals the potential and perspective of social business in creating social change in the community following by building new relationships, trust and values, and new norms for community development. This article introduces the theoretical approach of concepts social capital and community, followed by discussion of social business benefits and impact on the growth of community’s social capital.
There have been a lot of interest in social economics development in Europe, and social business has stood out for its social impact, having a potential approach to such societal problems as social exclusion, poverty, unemployment. The creation of social capital and social entrepreneurship are related by positive social change and economic benefits, which are achieved through personal and community bonding, innovation, and social initiatives.
Socialinės veiklos praktiniai patarimai mokykloms
Jei sunku nuspręsti, ateik į A110 kabinetą pasitarti su koordinatore, ji tave nukreips ir padės sukontaktuoti su organizacija. Taip pat gali rašyti MS Teams Nijolė Zenkevičiūtė arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jei atvykai į socialinės praktikos vietą ir neturi su savimi knygelės, paprašyk, kad organizacija tau atsiųstų dokumentą (pažymą), patvirtinantį dalyvavimą veikloje.
Socialinės patirties ugdymas, grįstas ryšiu tarp patirties, apmąstymo ir veiklos, padeda sistemingai kaupiant socialinę patirtį ugdyti pilietiškumą ir bendruomeniškumą. Socialinės valandos yra perkeliamos į naują pusmetį, o į kitus mokslo metus keliamos nėra.
Socialinio kapitalo teorija
Konceptualus modelis: nuo idėjų iki poveikio
2 pav. Remiantis šiais aspektais, galima analizuoti socialinio verslo įtaką socialinio kapitalo formavimuisi bendruomenėse, kai daroma prielaida, kad socialinis verslas su savo aiškia misija ir inovatyviais bendruomenės problemų sprendimais skatina socialinius pokyčius tiek individualiu, tiek bendruomeniniu lygiu, apima visas tris socialinio kapitalo dimensijas (tinklus, pasitikėjimą, normas ir vertybes). 1 pav. Socialinio verslo ir socialinio kapitalo sąveikos grandinė.
Apribojimai ir tolesni tyrimai
Empirinių tyrimų apie socialinio verslo poveikį atskirtį patiriantiems, užimtumui skatinti bendruomenėse ir apskritai ekonominei plėtrai stoka neleidžia išsamiai įvertinti socialinio kapitalo ir socialinio verslo santykio. M. Madhooshi ir M. Samimi (2015), atlikę socialinio verslo ir socialinio kapitalo abipusės sąveikos teorinę analizę, nustatė, kad socialinio verslo įkūrėjas, pradėjęs vystyti veiklą tam tikroje terpėje, kuri nepripažįsta inovacijų, bet turi sukurtą stiprų socialinį kapitalą, negalės juo pasinaudoti tinkamai, ypač jei socialinį verslą vykdantis asmuo ten neturi autoriteto.
Pastaraisiais dešimtmečiais didėjančios socialinės, ekologinės ir ekonominės problemos skatina inovatyvių ir lanksčių sprendimų paieškas. Šiuo požiūriu socialinis verslas, pasitelkęs inovacijas bei socialinių ir ekonominių problemų sprendimą laikantis savo esmine misija, gali tapti vienu iš patraukliausių šiuolaikinės visuomenės pažangių sprendimų.
tags: #socialine #veikla #bendruomeneje