Socialinio Darbuotojo Konsultacijos Po Gimdymo Paslaugos

Ant rankų - sveikas naujagimis, vyras - namuose, pati - sveika ir gyva, tačiau liūdesio ašaros rieda upeliais. Psichologinė pagalba po gimdymo yra būtina norint užtikrinti motinos ir vaiko gerovę. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra pogimdyvinė depresija, kokie jos simptomai, priežastys ir gydymo būdai, taip pat kokios paslaugos teikiamos socialinių darbuotojų konsultacijų metu.

Kas Yra Pogimdyvinė Depresija?

Pogimdyvinė depresija yra nuotaikos sutrikimas, kuris pasireiškia apie 10-15 proc. moterų pogimdyviniame laikotarpyje. Dažniausiai šis sutrikimas pasireiškia per pirmas 6 savaites po gimdymo.

Svarbu atskirti pogimdyvinę depresiją nuo pogimdyvinės melancholijos, vadinamosios „baby blues“, kuriai būdingi panašūs simptomai, tik jie nebūna tokie stiprūs ir nesutrikdo asmens funkcionavimo. Pogimdyvinė melancholija paprastai prasideda savaitę po gimdymo ir gali tęstis apie 2-3 savaites, ji praeina savaime.

Simptomai

Įtarti, kad moteriai po gimdymo išsivystė depresija galima, jei ji jaučia:

• Stiprų liūdesį
• Nuotaikos svyravimus
• Nevaldomą verksmingumą
• Sutrikusį miegą
• Pasikeitusį apetitą (padidėjusį ar sumažėjusį)
• Susierzinimą
• Pyktį
• Silpnumą
• Kaltę dėl savo jausmų
• Jausmą, jog neva negali pasirūpinti savo vaiku
• Savęs nuvertinimą
• Baimę, kad gali sužaloti savo vaiką
• Nerimą ar net paniką

Jeigu tokie simptomai tęsiasi daugiau nei dvi savaites ir sutrikdo normalų kasdienį funkcionavimą, galima įtarti esant depresiją.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas

Priežastys

Tikslios priežastys, kodėl išsivysto pogimdyvinė depresija, nėra žinomos. Tačiau žinoma, kad pagrindiniai veiksniai, lemiantys šios ligos atsiradimą, yra genetiniai, hormoniniai, psichologiniai bei įvairūs socialiniai stresą keliantys veiksniai. Didesnė rizika susirgti pogimdyvine depresija kyla moterims, kurios yra sirgusios depresija ar nerimo sutrikimu.

Socialinio Darbuotojo Rolė

Socialinio darbuotojo konsultacijos po gimdymo yra svarbi pagalbos forma, skirta padėti motinoms ir jų šeimoms susidoroti su pogimdyviniais sunkumais. Socialiniai darbuotojai teikia įvairias paslaugas, įskaitant:

• Psichologinę pagalbą ir konsultavimą
• Informacijos teikimą apie pogimdyvinę depresiją ir kitus psichikos sveikatos sutrikimus
• Pagalbą sprendžiant socialines ir ekonomines problemas
• Palaikymą ir patarimus šeimai

Socialinis darbuotojas gali padėti šeimai spręsti įvairias problemas, kurios gali atsirasti po gimdymo.

Pagalba Artimiesiems

Jei moteris neigia patirianti pogimdyminę depresiją ir/ar atsisako pagalbos, labai svarbus tampa artimųjų, ypač vaikelio tėčio, įsitraukimas, atjauta. Pogimdyminės depresijos centre yra teikiamos psichologinės konsultacijos artimiesiems, kuriose suteikiama žinių, kaip tinkamai pagelbėti psichoemocinių sunkumų po gimdymo patiriančiai moteriai. Taip pat rekomenduojama atlikti savistabą naudojant Edinburgo pogimdyminės depresijos skalę. Skalės įverčių dydis galėtų moterį paskatinti kreiptis pagalbos.

Artimųjų patikinimas, kad psichikos sveikata, lygiai kaip ir fizinė sveikata, yra atstatoma, gydoma, taip pat artimųjų gebėjimas kurti saugią, atsiverti skatinančią aplinką, galėtų padėti moteriai įvardinti ir priimti savo jausmus.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

Kaip Kreiptis Pagalbos?

Pastebėjus, kad jaučiatės blogai, svarbu kreiptis pagalbos į specialistą, su kuriuo bus galima rasti geriausią gydymo būdą. Yra daug įvairių organizacijų ir specialistų, kurie teikia pagalbą motinoms ir jų šeimoms. Štai keletas iš jų:

• „Asmens sveikatos klinika“ (VŠĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras): teikia gyvas ir nuotolines psichologų, psichiatrų ir psichoterapeutų konsultacijas.
• Pogimdyminės depresijos centras (VŠĮ „Mediapressa): teikia specifišką konsultavimą, atsižvelgiant į motinystės laikotarpį, asmenines nėštumo, gimdymo, partnerystės, perinatologinių netekčių patirtis, ypatingus rizikos faktorius.
• Psichikos sveikatos centrai: medicinos psichologo, psichiatro konsultacijos, diagnostika visose savivaldybėse.
• Bendruomeniniai šeimos namai: kompleksinės paslaugos šeimai visose savivaldybėse: individualios ir grupinės psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės, tėvystės mokymai, šeimos mediacija, šeimos konsultavimas asmens (šeimos) namuose ir kt.
• Mamos linija: anoniminė emocinė parama el. paštu.
• Krizinio nėštumo centras: kompleksinė, tęstinė pagalba patiriant su nėštumu susijusias krizes.
• Asociacija „Gandras“: kompleksinė psichosocialinė ir socialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio.
• Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai: nemokama ir konfidenciali pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje.
• „Caritas“ motinos ir vaiko globos namai: savitarpio pagalbos paslaugos ir ilgalaikis prieglobstis mamoms iš visos Lietuvos, jei laukiasi arba augina vaikus.

Kitos Pagalbos Priemonės

Esant depresijai svarbu laikytis miego „higienos“, tai tyra, pakankamai miegoti, sveikai maitintis. Žinoma, jog buvimas gamtoje padeda jaustis geriau, mažina nerimą, todėl atsižvelgiant į gydytojų rekomendaciją, reikėtų stengtis kuo daugiau judėti, būti gamtoje. Labai svarbu bendrauti, kalbėtis su artimais žmonėmis, draugais. Vengti alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų.

Artimųjų palaikymas yra labai svarbus. Svarbu, kad artimieji išklausytų, skatintų kalbėti apie savo emocinę būklę, parodant, kad jiems rūpi. Atsisakytų kritikavimo, nuvertinimo, lyginimo su kitais, priekaištų. Padėtų buityje, net jeigu moteris ir neprašo konkrečios pagalbos. Paskatintų pasirūpinti savimi, skirti laiko sau, galbūt kviestų kartu užsiimti maloniomis veiklomis, paskatintų į jas įsitraukti. Padrąsintų kreiptis pagalbos į specialistus, padėtų kartu susirasti specialistą, ypač jei depresija sunki ar vidutinio sunkumo.

Ką Daryti, Jei Jaučiate Pogimdyvinės Depresijos Simptomus?

Jei jaučiate pogimdyvinės depresijos simptomus, svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos.

• Rūpinkitės savimi: Stenkitės pakankamai miegoti, sveikai maitintis ir reguliariai mankštintis.
• Bendraukite su kitais: Praleiskite laiką su draugais ir šeima, prisijunkite prie pogimdyvinių paramos grupių.
• Skirkite laiko sau: Darykite tai, kas jums patinka, pavyzdžiui, skaitykite knygas, klausykitės muzikos ar eikite į pasivaikščiojimus.
• Būkite kantrūs su savimi: Atminkite, kad pogimdyvinė depresija yra laikina būklė ir kad pasveiksite.

Vyro Rolė

Nors pogimdyminė depresija siejama su mamos patyrimu, pasaulinė statistika rodo, kad 4-10 proc. vyrų serga depresija po gimdymo, todėl juos skatinti atkreipti dėmesį ir į savo savijautą - būtina. Vyro įsitraukimas teigiamai veikia mamos emocinę gerovę po gimdymo.

Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė

Kaip Vyras Gali Padėti?

• Būti atjaučiančiu ir palaikančiu
• Padėti su kūdikio priežiūra ir namų ruošos darbais
• Skatinti moterį kreiptis pagalbos
• Eiti kartu į konsultacijas
• Rūpintis savo paties emocine sveikata

Stigmos Mažinimas

Svarbi pagalbos kryptis - kalbėti apie išgyventas sudėtingas emocines patirtis, dalintis savo istorijomis. Asmeninės istorijos prisideda prie pozityvaus visuomenės požiūrio į psichikos sveikatą, padeda išsilaisvinti iš stereotipų, susijusių su psichikos sveikata. Tai kartu praplečia visuomenės narių žinias, keičia nuostatas, susijusias su psichikos sveikata, skatina tolerantišką elgesį psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų patiriančių asmenų ar jų artimųjų atžvilgiu. Tačiau svarbiausias tikslas - paskatinti žmones atpažinti ir suprasti savo ar kitų emocijas, jausmus, sunkumus, ir prireikus kreiptis pagalbos, mažinti stigmines nuostatas, kuriančias socialinę atskirtį tarp skirtingų visuomenės grupių.

Venkite „Užnuodytų“ Aplinkinių Žodžių

Norėdami geriau suprasti, kas yra stigminės nuostatos, galime jas atpažinti net ir artimųjų komentaruose. Štai čia keli iš pavyzdžių: „Esi viskuo aprūpinta ir nereikia skųstis nebūtais dalykais“; „Moters tokia dalia, niekam nebuvo lengva“; „Ir indaplovės, ir skalbyklės, tvarkytojos ir auklės, mamos pačios nežino ko nori“; „Nemoka būti mamomis, nieko tos jaunos mamos nebemoka“; „Tų mamų nesuprasti, madinga tapo depresija, tai visos dabar depresinės“; „Neturi ką veikti ir prisigalvoja“; „Ar negali biškį pakentėti, niekas nesakė, kad mama būti - tai gulėti ant sofos nieko neveikiant“; „Kokios dabar mamos, joms depresija po depresijos, kaip jos gyvens, jei bus iš tikrųjų sunku“?.

Pagalbos Šaltiniai Lietuvoje

Jei pastebite depresijos po gimdymo simptomus ir praėjus dviem savaitėms jie nemažėja ar net blogėja, svarbu nedelsti ir kreiptis specialistų pagalbos. Pagalba teikiama ir nėščiosioms ar mamoms, susiduriančioms su iššūkiais, kai tampa vis sunkiau rūpintis savimi ar kūdikiu, atlikti kasdienes užduotis ar reikalingas palaikymas.

• Visuomenės sveikatos biurai: Psichologinę sveikatą stiprinantys grupiniai užsiėmimai, savitarpio paramos grupės, nemokamos anoniminės psichologo konsultacijos visose savivaldybėse.
• Psichikos sveikatos centrai: Medicinos psichologo, psichiatro konsultacijos, diagnostika visose savivaldybėse. Nemokamai (draustiems asmenims), be siuntimo. Kontaktai: pagalbasau.lt/pagalbos-zemelapis.
• Bendruomeniniai šeimos namai: Kompleksinės paslaugos šeimai visose savivaldybėse: individualios ir grupinės psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės, tėvystės mokymai, šeimos mediacija, šeimos konsultavimas asmens (šeimos) namuose ir kt. 1815 I-V 8-20 val., pkpc.lt.
• Būtinoji pagalba: Tėvų linija - psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. ir 17-21 val., tevulinija.lt.
• Pagalbos moterims linija: Emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus.
• Pogimdyvinės depresijos centras: www.pdcentras.lt - mamoms ir jų šeimų nariams teikia nemokamas individualias ir grupines konsultacijas, kitas psichikos sveikatos paslaugas.
• Krizinio nėštumo centras: Kompleksinė, tęstinė pagalba patiriant su nėštumu susijusias krizes. 8 603 57912, krizinionestumocentras.lt.
• Asociacija „Gandras“: Kompleksinė psichosocialinė ir socialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio, kudikionetektis.lt.
• „Tu esi“: Informacija nutikus savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam, tuesi.lt.
• Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai: Nemokama ir konfidenciali pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. 8 700 55516, specializuotospagalboscentras.lt.
• „Caritas“ motinos ir vaiko globos namai: Savitarpio pagalbos paslaugos ir ilgalaikis prieglobstis mamoms iš visos Lietuvos, jei laukiasi arba augina vaikus. Odminių g.

Statistika Ir Tyrimai

Statistiniai duomenys rodo, kad pogimdyminė depresija yra reikšminga problema Lietuvoje ir pasaulyje.

• MGIS apklausa „Mano gimdymas“: Duomenimis, moterų, kurioms galima būtų įtarti pogimdyminę depresiją, skaičius per pastaruosius 3 metus reikšmingai nesikeitė ir yra stabilus - siekia 22-24 proc.
• Užsienio moksliniai tyrimai: Rodo apie 10-20 proc. moterų kenčiant nuo pogimdyminės depresijos, apie 5 proc. nuo pogimdyminio potrauminio streso sutrikimo. Taip pat teigiama, kad apie 20-30 proc. vyrų jaučia depresijos simptomus po vaiko gimimo.

Iniciatyvos Ir Projektai Lietuvoje

Lietuvoje veikia įvairios organizacijos ir vykdomi projektai, skirti padėti mamoms ir šeimoms, susiduriančioms su pogimdymine depresija.

• Pogimdyminės Depresijos Centras: Veikia nuo 2022 m. ir aktyviai prisideda prie sisteminio pokyčio, kad mamos ir šeimos, besilaukiančios ir auginančios kūdikius Lietuvoje, sulauktų pakankamai paramos bei pagalbos patiriant psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų. Centras specializuojasi motinystės ir tėvystės srityje. Per 2024 m. suteikė 572 asmenines nemokamas psichologo konsultacijas ir psichoterapijos susitikimus mamoms bei tėčiams, suorganizavo 5 grupes mamoms. Centras leidžia aktualius leidinius, skirtus visuomenei: tėvams, artimiesiems, specialistams.
• Asociacija „Motinystę Globojančių Iniciatyvų Sąjunga“: Kartu su partneriu Pogimdyminės depresijos centru 2024 m. projekto metu 4 Vilniaus miesto savivaldybės poliklinikose inicijavo pogimdyminės depresijos (PD) algoritmų kūrimą, kad pagalba moterims ir nukreipimas įstaigos viduje vyktų sklandžiai.
• Kvalifikacijos Kėlimo Kursai: Siekiant tobulinti sveikatos priežiūros specialistų kompetencijas ir įgūdžius vertinant pogimdyvinės depresijos riziką bei vykdant sergančių moterų priežiūrą, surengti 3 kvalifikacijos kursai.
• Projektas „Mama Mums Rūpi“: Iniciatyva, kurios metu surinkti nemokamos emocinės paramos kontaktai Lietuvoje ir raginama mamas nekentėti bei žengti pirmą žingsnį prieinamu būdu. Projekto metu kiekvieno dalyvio paprašyta parašyti laišką būsimai ar neseniai pagimdžiusiai mamai ir pasidalinti patirtimi.

Kursai Ir Seminarai

Organizuojami įvairūs kursai ir seminarai, skirti būsimiems tėvams ir sveikatos priežiūros specialistams, siekiant didinti informuotumą apie pogimdyminę depresiją ir mokyti, kaip ją atpažinti bei valdyti.

• Mokymai „Pogimdyvinės depresijos atpažinimas, rizikos vertinimas, prevencija ir priežiūra“: Skirti akušeriams, akušeriams-ginekologams, šeimos gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojams, išplėstinės praktikos slaugytojams. Trukmė: 8 val. Formatas: nuotolinis sinchroninis.
• VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centras: 2024 metais įgyvendino projektą „Mokymų programos “Pogimdyvinė depresija. Atpažinimas, pagalbos teikimas“ parengimas bei mokymai su gimdymu susijusiems specialistams”.
• Seminarai Radvilų Klinikoje: Seminarai, skirti būsimiems tėvams, padedantys sumažinti stresą ir nerimą bei jaustis labiau savimi pasitikinčiais.
• Paskaita „Emociniai iššūkiai motinystės pradžioje: pogimdyvinės depresijos prevencija ir pagalba“: Paskaita, skirta motinystės pradžios emociniams iššūkiams ir pogimdyvinės depresijos prevencijai.

tags: #socialinio #darbuotojo #konsultacija #po #gimdymo