Profesinė reabilitacija Lietuvoje yra viena iš svarbiausių priemonių, siekiant užtikrinti sėkmingą neįgaliųjų integraciją į visuomenę. Jau daugiau kaip 12 metų veikianti sistema siekia atkurti neįgalaus asmens darbingumą, profesinę kompetenciją ir padėti jam sugrįžti į darbo rinką bei visavertį gyvenimą.
Profesinė reabilitacija ypač svarbi žmonėms, kurie dėl sveikatos problemų ar socialinių veiksnių negali mokytis aukštosiose ar aukštesniosiose mokyklose, tačiau nori ne vien gauti pašalpą, bet dirbti ir užsidirbti bei jaustis reikalingais visuomenei.
Profesinės reabilitacijos paslaugos Lietuvoje. Šaltinis: ndtarn.lt
Esama Profesinės Reabilitacijos Sistema
Esama profesinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems teikimo sistema buvo kuriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintame „Profesinės reabilitacijos paslaugų plėtros 2007-2012 metų strategijos įgyvendinimo 2007-2008 metų priemonių plane“ iškeltais tikslais, panaudojant Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas neįgaliesiems įsitraukti į darbo rinką, buvo vykdoma regioninė profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų plėtra: statomi nauji neįgaliųjų profesinės reabilitacijos centrai, įsigyta specializuota įranga.
2017 metais Lietuvoje profesinės reabilitacijos programą baigė 835 neįgalieji, iš jų 594 (71 proc.) įsidarbino arba pradėjo savarankišką veiklą, apie 50 proc. išsilaikė darbo rinkoje 6 mėnesius ir ilgiau.
Taip pat skaitykite: Sunkumai, su kuriais susiduria neįgalieji
Pagrindiniai Žmogaus Poreikiai
Amerikiečių psichologas A. Maslow aprašė penkis pagrindinius žmogaus poreikius, kurie sudaro įžymiąją poreikių hierarchijos piramidę. Piramidės pamate - elementarūs fiziologiniai poreikiai, būtini organizmo gyvybei palaikyti. Tai - alkis, troškulys, miego poreikis ir kt. Patenkinus fiziologinius poreikius, kyla saugumo ir stabilumo poreikis- turėti stogą virš galvos, gyventi be grėsmių ir pan. Žmogui dar būdingas noras priklausyti grupei, poreikis mylėti ir būti mylimam, ir tai - jau aukštesnis priklausymo ir meilės poreikis. Savigarbos poreikis pakelia mus dar aukščiau poreikių hierarchijos laiptais, nes žmogui reikia jaustis pripažintam ir gerbiamam ir turėti už ką gerbti save patį. O aukščiausią poreikio formą A. Maslow pavadino savęs realizavimo poreikiu. Tai noras atskleisti savo gebėjimus ir įgyvendinti savo galimybes.
Maslow poreikių piramidė. Šaltinis: vikipedija.org
Klysta manantys, jog turinčių negalią žmonių poreikiai menkesni ar skurdesni. Tiesa tik ta, kad liga ar negalia apsunkina gyvenimą, pateikdama naujus iššūkius.
Motyvacija Dirbti
Analizuojant turinčių negalią žmonių atsakymus, galima pastebėti, kad dirbti motyvuoja toli gražu ne tik perspektyva užsidirbti pinigų, kurie būtini tiek fiziologiniams, tiek saugumo poreikiams patenkinti. Darbas gali patenkinti ir kitus poreikius - tai būdas susipažinti, susirasti draugų ir patirti bendravimo džiaugsmą, užuot monotoniškai leidus dienas namuose „tarp keturių sienų“. Gerai atliktas darbas leidžia pajusti, kad esi vertas pagarbos, pagaliau dirbdamas gali atskleisti, realizuoti savo polinkius, talentus, ir tai - pinigais neįkainojamas darbo privalumas.
Galima sakyti, kad išorinė motyvacija dirbti - tai ir materialinis paskatinimas, kartais - šeimos interesai, įvertinimas, pripažinimas ir, žinoma, socialinės garantijos. O vidinė motyvacija atsiskleidžia neiškart, bet tai ne mažiau svarbūs ir netgi labiau motyvuojantys dalykai - savarankiškumas, iššūkis, bendravimas, saviraiška, savigarba, susidomėjimas veikla ir kt.
Taip pat skaitykite: Vaikų globos namų personalo problemos
Iššūkiai Ir Kliūtys
Neįgalūs žmonės labiau pabrėžia išorines kliūtis dirbti: nepalanki visuomenės ir darbdavių nuomonė, darbo vietų trūkumas, netobuli įstatymai, nepritaikyta darbo vieta, artimųjų nerimas, transporto problemos, ne mažiau svarbu ir baimė prarasti netekto darbingumo pensiją, lengvatas.
Tyrimai rodo, kaip svarbu yra dirbti, jei yra galimybė, bent dalį laiko. Žmonių, kurie ilgą laiką nebedirba ar kurie niekuomet nedirbo, sveikata prastesnė. Pastebėta, kad kuo ilgiau nedirbama dėl sveikatos, tuo mažesnė tikimybė sugrįžti į darbą. Darbas sukelia iššūkių, bet daugeliui žmonių darbas pagerina savijautą.
Esant pakankamai paramai ir darbo vietos pritaikymui, artritas netrukdo įsidarbinti ir išsilaikyti darbe. Pvz., turintys darbą sergantieji osteoartritu rečiau jautė skausmą, negu nedirbantieji (Arthritis Care, 2005 m.). Kiti tyrimai rodo, kad darbas padeda geriau valdyti artrito simptomus. Dėl darbo išlaikant aktyvumą, padidėja mobilumas, savarankiškumas ir gyvenimo kokybė.
Profesinės Reabilitacijos Paslaugų Poreikis
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis dalyvavusių profesinėje reabilitacijoje asmenų skaičius kasmet didėja: 2015 metais profesinėje reabilitacijoje dalyvavo 711 asmenys, 2016 m. - 778, o šiais metais jau dalyvavo 1007 asmenys.
„Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis didėja ir tai džiugina. Profesinės reabilitacijos paslaugos teikiamos 16 profesinės reabilitacijos centų ir jų filialų, veikiančių visoje Lietuvos teritorijoje. Šioje veikloje ypač svarbus glaudus įvairių sričių specialistų bendradarbiavimas, vieningas požiūris į siekiamybę darbingumą praradusį žmogų sugrąžinti naujam gyvenimui, prasmingam ir jam pačiam, ir aplinkiniams. „Profesinės reabilitacijos programos efektyvumas yra įrodytas. Ne mažiau svarbu šviesti darbdavius, sugriauti mitą, kad neįgalieji yra kažkuo prastesni už kitus, į pirmą planą iškeliant jų kompetencijas, motyvaciją ir lojalumą“, - programos pasiekimus vertino socialinės apsaugos ir darbo ministras L.
Taip pat skaitykite: Darbas su priklausomybėmis
Užimtumas užtikrina negalią turintiems asmenims ne tik didesnį finansinį saugumą, bet ir nepriklausomybę bei socialinę integraciją.
Valakupių profesinės reabilitacijos metodinio centro specialistų atliktas tyrimas parodė, kad nemaža dalis į profesinę reabilitaciją siunčiamų asmenų yra vyresni nei 50 m. Prioritetas turėtų būti jauni, negalią turintys asmenys, ypač turintys sunkią negalią.
Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė atkreipia dėmesį, kad profesinės reabilitacijos centrai yra vienintelės mokymo įstaigos, kurios rūpinasi mokymus baigusiųjų įdarbinimu. Jų teikiamų paslaugų kokybė gerokai nusveria paslaugos įkainius, kurie šiandien yra per maži ir nebeatitinka rinkos kainų.
Profesinės reabilitacijos programoje neįgaliesiems teikiamos paslaugos pagal sudarytą individualią programą, atsižvelgus į asmens poreikius ir situaciją.
A. Kandratavičienės nuomone, būtina planuoti naujų, darbo rinkai reikalingų mokymo programų rengimą, atsižvelgiant į darbdavių poreikius, didinti paklausių, naujausias technologijas taikančių profesijų pasiūlą.
„Neabejotinai turime ir daugiau dirbti su darbdaviais, keisti jų požiūrį į žmogų su negalia.
Diskusijos Dėl Įstatymų Pakeitimų
Šių metų lapkričio 16 d. šešiolikos profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių centrų ir jų filialų atstovai susirinko į apskrito stalo diskusiją “Nauji iššūkiai profesinės reabilitacijos paslaugų organizavimo sistemoje“ aptarti planuojamus pakeitimus profesinės reabilitacijos paslaugų organizavimą reglamentuojančioje įstatyminėje bazėje. Diskusija vyko VšĮ „Rastis“ Vilniaus profesinės reabilitacijos centre.
Diskusijos metu buvo aptartas šiuo metu rengiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo projektas (toliau - teisės akto projektas). Priėmus šių įstatymų pakeitimus, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo reguliavimas būtų perkeltas iš Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą.
Nors buvo planuota, kad Užimtumo įstatymo ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo projektai bus pateikti Vyriausybei derinti 2018 metų IV ketvirtį, deja, teisės akto projektai dar nėra baigti rengti.
Diskusijos metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai patvirtino, kad numatomi teisės aktų pakeitimai įneštų pokyčių ir į profesinės reabilitacijos paslaugų organizavimą. Profesinės reabilitacijos paslaugos būtų teikiamos dalimis - profesinių gebėjimų įvertinimas, profesinis orientavimas, profesinis mokymas, pagalba įsidarbinant ir lydimoji pagalba įsidarbinus. Šių paslaugų teikimą organizuotų Užimtumo tarnyba, viešųjų pirkimų būdu pasitelkdama atskirų paslaugų teikėjus.
Profesinės Reabilitacijos Metodinis Centras
VšĮ Valakupių reabilitacijos centrui nuo 2010 m. suteiktas profesinės reabilitacijos metodinio centro statutas. Per 10 metodinio centro veiklos metų buvo atlikta daug tyrimų, parengta metodinės medžiagos, surengti mokymai, diskusijos ir konferencijos, kurios prisidėjo prie profesinės reabilitacijos paslaugų kokybės augimo ir geresnių neįgaliųjų užimtumo rezultatų Lietuvoje.
Metodinio Centro Veiklos Rezultatai:
- Suorganizuota daugiau nei 40 kvalifikacijos tobulinimo mokymų, kurių metu kvalifikaciją patobulino daugiau nei 850 specialistų iš visų profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, Lietuvos užimtumo tarnybos ir kt. įstaigų, dirbančių neįgaliųjų profesinės reabilitacijos srityje.
- Buvo atlikta daugiau nei 15 tyrimų ir analizių apie Europos šalių patirtis teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems, neįgaliųjų motyvaciją dirbti, baigusių profesinę reabilitaciją neįgaliųjų padėtį darbo rinkoje ir įdarbinimo efektyvumą, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo situaciją ir rezultatus.
- 2011 - 2016 m. - nuolat analizuota užsienio šalių geroji patirtis, jų taikomi pažangiausi profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo neįgaliesiems metodai.
- 2018 m. - parengta daugiau nei 35 straipsniai ir informaciniai pranešimai apie profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo neįgaliesiems kokybės gerinimą ir sistemos tobulinimą, kurie buvo publikuoti nacionaliniuose leidiniuose, internete ir kt.
Darbas - dažnam vienas svarbiausių savęs įprasminimo įrankių. Tai liečia ne tik darbingus ir sveikus žmones. Įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis darbingumą praradę asmenys lieka tarsi nuošalyje. Profesinė reabilitacija - tai specializuota priemonė negalią turintiems asmenims įgyti ar atkurti profesinius įgūdžius.
tags: #iskylantys #sunkumai #profesineje #reabilitacijoje