Alkoholio vartojimas turi tiesioginį poveikį smegenims ir psichikos sveikatai: į žmogaus organizmą patekęs alkoholis veikia smegenis, pavyzdžiui, ima keisti neuromediatorių - cheminių medžiagų, perduodančių signalus tarp nervinių ląstelių - veiklą. Alkoholis veikia neurotransmiterių sistemą, ypač GABA ir dopaminą, kurie yra atsakingi už nuotaikos, emocijų ir elgesio reguliavimą. Vienas svarbiausių jų yra „laimės hormonas“ - dopaminas. Kai pradedame gerti alkoholį, kūnas gamina daugiau dopamino, patenkančio į tas smegenų dalis, kurios vadinam os „motyvacijos centrais“, ir leidžia joms pasijusti gerai.
Išgėrus alkoholio, smegenims tampa sunkiau siųsti signalus. Yra susilpninami signalai, kurie atlieka „blokavimo“ funkciją, kas pakeičia mūsų elgesį: prarandame atsargumą, tampame drąsesni, impulsyvesni. Ilgainiui kūnas įpranta prie dopamino, kurį smegenys ima gaminti išgėrus alkoholio, ir pradeda jo gaminti mažiau - taip kompensuodamas anksčiau pagamintas kiekis, kad palaikytų balansą. Taip palaipsniui gali vystytis tolerancija alkoholiui, o vėliau ir priklausomybė, kuomet alkoholis tampa ne pasirinkimu, o būtinu reguliatoriumi, malšinančiu stresą, slopinančiu nerimą ar apsaugančiu nuo abstinencijos simptomų.
Mechanizmai: kaip alkoholio vartojimas keičia smegenis
- Alkoholis yra centrinę nervų sistemą slopinanti medžiaga, dėl kurios sulėtėja smegenų veikla, todėl alkoholis turi raminamąjį poveikį, kuris gali sukelti atsipalaidavimo ir mieguistumo jausmą.
- Ilgalaikis alkoholio vartojimas gali sukelti struktūrinius pokyčius smegenyse, tokius kaip smegenų tūrio sumažėjimas, ypač priekinėje ir laikinėje skiltyse, kas gali paveikti pažinimo funkcijas ir emocinį atsaką.
- Ilgalaikis alkoholio vartojimas gali sumažinti cheminių medžiagų gamybą, cukraus kiekį kraujyje ir sukelti dehidrataciją, dėl to didėja jaučiamas nerimas.
Psichikos sutrikimai, susiję su alkoholio vartojimu
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo apima įvairius psichinius sutrikimus, kurie atsiranda dėl alkoholio vartojimo, įskaitant alkoholio priklausomybę, alkoholio sukeltą psichozę, depresiją ir nerimo sutrikimus. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti rimtų pasekmių ne tik asmens sveikatai, bet ir socialiniam gyvenimui, šeimos santykiams bei bendruomenės gerovei.
Pagrindiniai ligos simptomai gali apimti nuotaikos svyravimus, depresiją, nerimą, socialinę izoliaciją, elgesio pokyčius, sutrikusią atmintį ir koncentraciją. Pagirios gali sustiprinti nerimo, kaltės jausmą, taip pat sukelti daug nemalonių fizinių pojūčių. Gyvenimas vartojant alkoholį nesaikingai dažnai tampa sunkesnis: ginčai su šeima ar draugais, bėdos darbe, atminties ir seksualinės problemos.
Ryšys tarp psichikos ligų ir priklausomybės: dvikryptis poveikis
Pasak gydytojos psichiatrės, alkoholio vartojimo kontrolės sutrikimo rizika yra didesnė žmonėms, sergantiems kitomis psichikos ligomis, tokiomis kaip depresija, nerimas, potrauminio streso sutrikimas. Apklausų duomenimis, JAV tarp asmenų su alkoholio vartojimo sutrikimais, 37 proc. turėjo gretutinių psichikos sutrikimų. Tarp asmenų, turinčių psichikos sutrikimus, 17,6 proc. turėjo sutrikimų dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo.
Taip pat skaitykite: Kelias į sveiką gyvenimą be alkoholio
Klinikinėje praktikoje pastebima, kad kai žmogui pasireiškia depresijos simptomatika ir jis kartu yra kamuojamas priklausomybės, dažnai net nepradėjus gydymo antidepresantais, bet nutraukus alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, žmogaus nuotaika ženkliai pagerėja. Tiesa, psichiatras pastebi, kad žmogus, piktnaudžiaujantis alkoholiu, turi 40 proc. didesnę riziką susirgti depresija, vienokio ar kitokio nerimo sutrikimo rizika yra didesnė 25 proc.
Trečiasis sąveikos mechanizmas - kai dėl alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pakinta smegenų aktyvumas ir jos pasidaro labiau pažeidžiamos kitų psichikos sutrikimų pasireiškimui, pavyzdžiui, psichozės, nerimo ar nuotaikos sutrikimams. Šiuo atveju medžiagos vartojimas paveikia smegenų veiklą, o esant genetiniam polinkiui, išprovokuoja latentinių psichikos sutrikimų pasireiškimą.
Specialios rizikos grupės
- Paaugliai ir jauni suaugusieji: paauglystė ir ankstyva jaunystė yra periodas, kai dažnai pasireiškia psichikos sutrikimai. Tuo pat metu, nepriklausomai nuo pirmųjų, gali atsirasti ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas bei jo sąlygoti sutrikimai.
- Žmonės su genetiniu polinkiu: genetiniai veiksniai gali padidinti asmens polinkį vartoti alkoholį - jų įtaka siekia iki 40-60 proc., tačiau tai nereiškia, jog tie žmonės būtinai taps priklausomi.
- Žmonės, patyrę vaikystės traumą: stresas, kultūriniai ypatumai, vaikystėje patirtos traumos, tokios kaip smurtas, emocinis apleistumas, didina priklausomybės riziką.
Abstinencijos ir nutraukimo simptomai
Po alkoholio vartojimo nutraukimo sergantiesiems priklausomybe išryškėjanti abstinencija gali pasireikšti lengvais ar vidutinio sunkumo psichologiniais simptomais (nervingumas, vidinis drebulys, nerimas, dirglumas ar lengva sujaudinimo būsena, nuotaikos svyravimai, depresija, nuovargis, sunkumas aiškiai mąstyti, nemalonaus turinio sapnai) bei fiziniais simptomais (galvos skausmas, prakaitavimas, pykinimas ir vėmimas, apetito praradimas, nemiga, blyškumas, dažnas širdies plakimas, vyzdžių išsiplėtimas, prakaitavimas, rankų drebėjimas).
Svarbu žinoti, kad gali išsivystyti ir sunkios būsenos, tokios kaip psichomotorinis sujaudinimas, karščiavimas, traukuliai, širdies ritmo sutrikimai, delyras. Delyras (baltoji karštinė) - būsena, išsivystanti esant sunkiems abstinencijos simptomams ir dažnai susijusi su somatinėmis ligomis. Tai gyvybei grėsminga būklė, mirtingumas siekia 5% atvejų. Klasikinė simptomų triada - sąmonės sutrikimas, ryškios haliucinacijos, stiprus tremoras. Taip pat gali pasireikšti paranoidiniai kliedesiai, sujaudinimas, miego sutrikimai, autonominės nervų sistemos hiperaktyvumas (dažnas širdies plakimas, kraujospūdžio padidėjimas, prakaitavimas, karščiavimas).
Gydymas: kompleksinis požiūris
Kiekvienu atveju gydymas turi būti parenkamas individualiai, kartu su pacientu sudarius gydymo planą bei siekiant visapusiškai atliepti paciento poreikius. Pats efektyviausias gydymas yra kompleksinis, susidedantis iš keleto skirtingų, tačiau tuo pačiu metu taikomų gydymo metodų. Moksliškai įrodyta psichoterapijos, psichologinio konsultavimo, socialinių problemų sprendimo, savitarpio pagalbos grupių nauda.
Taip pat skaitykite: Bėgimas nuo gyvenimo
Be to, gydytojai psichiatrai gali skirti medikamentus, kurių veiksmingumas mažinant potraukį vartoti yra įrodytas klinikiniais tyrimais. Medikamentiniai gydymo metodai apima vaistus, tokius kaip disulfiramas, naltreksonas ir akamprosat, kurie padeda sumažinti alkoholio vartojimo potraukį. Disulfiramas daugelį metų buvo pagrindinis, nors ir prieštaringai vertinamas medikamentas alkoholizmo atkryčių prevencijai. Naltrekonas - opioidų antagonistas, priklausomybės nuo alkoholio gydymui. Tai medikamentas, nesukeliantis priklausomybės ir aversiškai nereaguojantis su alkoholiu.
Labai dažnai po ilgalaikio alkoholio vartojimo nutraukimo yra reikalingas detoksikacinis gydymas. Tai padeda išvengti ligos komplikacijų, palengvina alkoholio nutraukimo simptomus. Detoksikacijos metu naudojami benzodiazepinai, kurie sumažina riziką traukulių ir delyro išsivystymui. Diagnozuojami ir gydomi esantys somatiniai sutrikimai (kepenų, virškinamojo trakto, širdies pažeidimai, padidėjęs kraujospūdis). Skiriant intravenines tirpalų infuzijas užtikrinamas vandens, elektrolitų balansas organizme.
Psichoterapija ir elgesio intervencijos
- Kognityvinė elgesio terapija (KET) - veiksminga mažinant potraukį ir keičiant elgesio modelius.
- Motyvacinis pokalbis ir psichologinis konsultavimas - padeda žmogui pripažinti problemą ir susidaryti planą keistis.
- Savitarpio pagalbos grupės - teikia palaikymą bei socialinį tinklą sveikimo procese.
Artimųjų vaidmuo ir parama
Priklausomybė veikia ne tik šia liga sergantį žmogų, bet ir jo artimuosius. Artimieji įvairiais būdais bando padėti, tačiau natūralu, kad ne visuomet turi žinių, kaip tai padaryti. Jie dažnai išsako beviltiškumo jausmą bei nurodo besijaučiantys stebėtojais, negalinčiais padaryti realios įtakos. Tačiau iš tiesų artimųjų indėlis palaikant asmenį sveikimo procese yra be galo didelis.
Norėdamas suprasti ar valdyti savo paties emocijas, įgauti daugiau žinių apie priklausomybę ir galimus pagalbos būdus, priklausomo asmens artimasis gali kreiptis į socialinį darbuotoją, psichologą, CRAFT specialistą. CRAFT yra terapinė gydymo metodika, paremta kognityvinės elgesio terapijos principu ir patvirtinta moksliniais įrodymais. Ją naudodami specialistai siekia pagerinti artimųjų gyvenimo kokybę, lavinti jų elgesio ir bendravimo su žalingai vartojančiu asmeniu įgūdžius bei motyvuoti asmenį kreiptis kvalifikuotos pagalbos.
Kada kreiptis į specialistus?
Priklausomybė nuo alkoholio įprastai atsiranda palaipsniui, dėl kartotinio medžiagos vartojimo, ir pasižymi stipriu troškimu vartoti alkoholį, sunkumais kontroliuoti vartojimą, jo pradžią, trukmę, padidėjusia tolerancija alkoholiui. Pasak M. Sakalauskienės, priklausomybę turintis žmogus vartoja nepaisydamas žalingų pasekmių, pavyzdžiui, intoksikacijos fone įvykusių traumų, kepenų funkcijos pablogėjimo, taip pat gali patirti fizinės abstinencijos būklę ir, pagirioms palengvinti, ryte vartoti alkoholio.
Taip pat skaitykite: Alkoholis ir energetiniai gėrimai: rizika sveikatai
„Prasminga susirūpinti, jei pokyčių stebima bent vienoje iš išvardintų sričių. Riziką taip pat galima įvertinti specializuotais klausimynais - pavyzdžiui, AUDIT testu. Yra speciali šio testo versija, kurią pildyti galima savarankiškai. Taip pat šį klausimyną gali pildyti gydytojas psichiatras, šeimos gydytojas, slaugytojas ar medicinos psichologas pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose gydymo įstaigose“, - teigia gydytoja psichiatrė.
Sveikimo pradžia: pripažinimas ir gyvenimo būdo keitimas
Pirmu žingsniu į priklausomybės atsikratymą ji vadina problemos pripažinimą ir paties žmogaus apsisprendimą keistis, susidarant planą. Šis apsisprendimas gali įvykti bet kuriame ligos ar gyvenimo etape. „Siekiant blaivybės, reikšmingas ne tik susilaikymas nuo alkoholio, tačiau ir pasiryžimas kardinaliai keisti gyvenimo būdą: laikytis dienotvarkės ir adekvataus darbo bei poilsio režimo, reguliariai maitintis, palaikyti fizinį aktyvumą, sąmoningai rūpintis savimi, įsisąmoninti emocijas, mokytis naujų streso įveikos technikų. Deja, neretai paaiškėja, kad šiuos pokyčius įgyvendinti nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Tokiais atvejais atrama ir pagalba gali būti psichikos sveikatos specialistai: gydytojai psichiatrai, psichologai, psichoterapeutai. Labai dažnai medikamentinis gydymas derinamas kartu su psichoterapija. Kiekvienu atveju gydymas turi būti parenkamas individualiai, kartu su pacientu sudarius gydymo planą bei siekiant visapusiškai atliepti paciento poreikius.
Prevencija ir visuomenės vaidmuo
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Europoje alkoholio suvartojama daugiausia, o Lietuva lyderiauja pagal suvartojamą alkoholio kiekį tūkstančiui gyventojų. Lietuvoje dažniausiai žmonės vartoja alkoholį, kai jaučiasi nuliūdę ar vieniši. Tai dar vadinama „savigyda“ alkoholiu. Pasirinkimas emocinės sveikatos problemas, prastą nuotaiką ar nerimą spręsti alkoholiu gali tapti priklausomybe.
Reikėtų bandyti peržengti stigmą ar kitus barjerus ir ieškoti pagalbos, nes priklausomybės ligas galima ir reikia gydyti, o kuo daugiau supratimo, palaikymo ir žinių gauna sergantis žmogus, tuo didesnė tikimybė, kad jis išdrįs žengti sveikimo keliu. „Priklausomybę dažnai gaubia gėda bei stigma, tad sergantieji ar jų artimieji ne visuomet ryžtasi ieškoti pagalbos“, - ragina gydytoja psichiatrė.
| Problema | Galimos pasekmės |
|---|---|
| Ilgalaikis alkoholio vartojimas | Smegenų tūrio mažėjimas, pažinimo sutrikimai, depresija, nerimas |
| Abstinencijos sindromas | Nervingumas, traukuliai, delyras, miego sutrikimai |
| Gretutinės psichikos ligos | Padidėjusi priklausomybės rizika, sudėtingesnis gydymas |
| Artimųjų informacijos trūkumas | Neefektyvus palaikymas, stigmos išlaikymas |
tags: #alkoholizmas #sukelia #psichikos #ligas