Lietuvos namų ūkiai bankuose yra sukaupę indėlių už maždaug 30 milijardų litų. Už šią neįtikėtinai didelę sumą bankų mokama vidutinė metinė palūkanų norma siekia vos 0.5%, o vidutinė metinė infliacija yra maždaug 2 - 3%. Tai reiškia, kad indėliuose gulintys pinigai kasmet dėl infliacijos nuvertėja maždaug po 2%. Būtent dėl to galima drąsiai teigti, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų susiduria su dilema - kaip efektyviai „įdarbinti“ sukauptus pinigus.
Viena iš galimų alternatyvų - turimas lėšas patikėti investiciniams fondams, kuriuos valdo finansų rinkų profesionalai.
Investiciniai fondai: Istorija ir dabartis
Pirmieji investiciniai fondai Europoje pradėti formuoti dar 18 amžiuje. Viešai platinami kolektyvinio investavimo subjektai atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose 1928 metais, kai Bostone buvo įkurtas Masačiusetso investicinis fondas. Šiuo metu Lietuvoje yra valdomi 19 investicinių fondų, kurių vienetai yra platinami viešai. Lietuvos banko prižiūrimi fondų valdytojai valdo apie 450 milijonų litų vertės turtą (2013 metų birželio duomenys).
Investicinių fondų tipai
Minėtus 19 viešai platinamų investicinių fondų Lietuvos bankas grupuoja į 3 tipus:
- Akcijų
- Obligacijų
- Mišriuosius
Obligacijų investiciniai fondai pasižymi sąlyginai žemu rizikos laipsniu, mažesniais kainos svyravimais ir žema bei vidutine investicine grąža. Tokio tipo kolektyvinio investavimo subjektai tinkamiausi konservatyviems investuotojams, kurie nelinkę rizikuoti ar kuriems iki pensijos liko nedaug.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Akcijų investiciniai fondai pasižymi aukštu rizikos laipsniu, sąlyginai dideliais svyravimais ir tikėtina didžiausia investicine grąža. Investuotojai, pasirinkę akcijų fondus, turi būti pasiruošę ženklioms kainų korekcijoms.
Mišraus tipo investiciniai fondai dažniausiai pasižymi vidutine rizika, plačiai išskaidytu investicijų portfeliu, vidutiniais kainų svyravimais ir vidutine - aukšta investicijų grąža. Šis produktas yra tinkamiausias tiems investuotojams, kurie linkę prisiimti vidutinę riziką bei kurie siekia subalansuoto investicijų augimo.
Investicinių fondų mokesčiai ir išlaidos
Dažnam investuotojui kyla klausimas - kiek man gali kainuoti investicinio fondo paslaugos, todėl toliau paanalizuosime dažniausiai investicinių fondų taikomus mokesčius bei jų dydžius Lietuvoje.
Asmenines lėšas patikint investiciniam fondai visų pirma teks susimokėti platinimo mokestį. Nuo tos dienos, kai pinigai pateks į fondo sąskaitą ir bus prižiūrimi profesionalų, bus skaičiuojamas vadinamasis valdymo mokestis. Taip pat svarbu paminėti, kad investicinis fondas gali patirti papildomų išlaidų, kurios tiesiog sumažina galutinę investicijų grąžą.
Prie tokių išlaidų galima būtų priskirti mokesčius depozitoriumui, audito bendrovei, komisinius, sumokamus bankui už atliekamus vertybinių popierių pirkimo ar pardavimo sandorius, valiutų konvertavimo išlaidas ir pan. Visi šie mokesčiai plius valdymo mokestis kartu dažniausiai įvardijami kaip bendras išlaidų koeficientas arba trumpiau BIK. Tačiau reikia suprasti, kad visų šių mokesčių investuotojui papildomai mokėti nereikia, jie yra įskaičiuojami į fondo vieneto kainą arba kitaip tariant jų dydžiu mažinama turimų investicijų vienetų vertė.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Kadangi rinkoje yra daug veikiančių investicinių fondų, labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, su kokia suma galima pradėti pirkti fondo vienetus. Kaip jau buvo minėta, pradedant investuoti į lietuviškus fondus, dažniausiai teks susimokėti platinimo mokestį (išskyrus DNB likvidumo fondas). Lietuvoje vidutinis platinimo mokestis siekia 1.2%. Jau įsigijus investicinių fondų vienetų, fondų valdytojui yra mokami mokesčiai už lėšų investavimą, kurių bendrą sumą perteikia minėtas bendras išlaidų koeficientas (BIK). Lietuvos fondų svertinis 2012 metų bendras išlaidų koeficientas - 2%. Mažiausias išlaidas patiria DNB likvidumo fondo (0.6%), o didžiausias (6.9%) Novus Dynamic portfelio investicinių vienetų turėtojai.
Palyginimui toliau pateiksime JAV investicinių fondų patiriamų išlaidų reikšmes. Tarkime JAV valdomų akcijų investicinių fondų BIK vidurkis yra 1.4%, mišrių investicinių fondų šiek tiek mažesnis nei akcijų (vidutiniškai 1.3%), o pats mažiausias BIK rodiklis kaip ir Lietuvoje yra obligacijų investicinių fondų (vidutiniškai 1.0%). Tačiau šioje vietoje reikėtų paminėti, kad į JAV statistiką įeina ir pasyvūs fondai, kurių patiriamos išlaidos bei taikomi valdymo mokesčiai yra gerokai mažesni nei aktyviai valdomų investicinių fondų (kartais net iki 10 kartų pigiau), o tai gali šiek tiek pagražinti JAV fondų BIK rodiklius.
Kaip jau dauguma pastebėjo, didžiausią dalį bendrojo išlaidų koeficiento sudaro valdymo mokestis. Lietuvoje šio koeficiento svertinis vidurkis - 1.1%, tuo tarpu JAV rinkos investicinių fondų valdymo kaštai sudaro tik 0.8%. Kaip galima pastebėti aukščiau pateiktoje lentelėje, Lietuvos akcijų investiciniai fondai brangiausi dėl vidutinio 1.4% valdymo mokesčio, o mišrūs ir obligacijų fondai teikia šią paslaugą pigiau, t.y. už 0.8%. Tuo tarpu likusius 45% sudaro kitos išlaidos, kaip pavyzdžiui mokesčiai depozitoriumui, auditui, už sandorius, kitiems fondų valdytojams ir pan. Trumpai tariant tai mokesčiai, kurie sumokami trečiosioms šalims. Didžiausia 53% dalis yra sumokama už mišrių investicinių fondų vienetų disponavimą. Akcijų investicinių fondų rezultatai mažai skiriasi ir mokesčiai trečioms šalims sudaro 45% bendro išlaidų koeficiento.
Lieka paskutinis klausimas, kiek gali tekti sumokėti, norint iškeisti investicinio fondo vienetus į grynuosius pinigus. Šis mokestis Lietuvoje yra gana retas, tačiau gali būti tokių atvejų, kad teks sumokėti 1.0% išpirkimo mokestį. Taip pat gali pasitaikyti tokių situacijų, kai tenka mokėti keitimo mokestį.
Taigi, visų pirma pradėkime nuo obligacijų investicinių fondų. Šiuo atveju darome dar vieną prielaidą, t.y. kad obligacijos per pasirinktą 5 metų laikotarpį sugeneruos maždaug 4% vidutinę metinę grąžą. Investuojant į obligacijų fondus vidutiniškai yra sumokamas 0.5% platinimo mokestis, o metų bėgyje dar patiriamos 0.9% papildomos valdymo išlaidos.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Kaip galima pastebėti žemiau pateiktoje lentelėje, suma be mokesčių rodo rezultatą idealiu atveju, t.y. jei nereikėtų mokėti jokių mokesčiu. Kadangi taip nėra, tai investuojant svarbiausia žinoti, kiek mokesčių susikaupia per investavimo laikotarpį ir kokią dalį jie sudaro nuo investuotos sumos.
Kalant apie investavimą į akcijų investicinius fondus daroma prielaida, kad vidutinė metinė akcijų grąža bus 8%, kas yra labai artima pasaulinio akcijų indekso ilgalaikei istorinei grąžai. Investuojant į akcijų fondus vidutiniškai yra sumokamas 1.4% platinimo mokestis, o metų bėgyje dar patiriamos 2.6% papildomos valdymo išlaidos.
Na ir galiausiai kalbant apie mišrius fondus daroma prielaida, kad vidutinė metinė grąža sieks maždaug 6%, t.y. tarpinis variantas tarp obligacijų ir akcijų. Investuojant į mišrius fondus vidutiniškai yra sumokamas 1.1% platinimo mokestis, o metų bėgyje dar patiriamos 1.8% papildomos valdymo išlaidos. Taip pat galima paminėti, kad Lietuvos fondų rinkoje galioja ta pati priklausomybė kaip ir likusiame pasaulyje, t.y. Jūsų senatvės pensijos amžius yra metai ir mėnesių.
Šis scenarijus atspindi situaciją, jei investavimo rezultatas, vadovaujantis istorinėmis grąžomis, būtų vidutiniškai teigiamas. Jis atspindi vidutinę metinę grąžą per 10-ties metų investavimo laikotarpį. Grąža, naudojama scenarijaus skaičiavimuose, yra skaičiuojama nuo aukštesniosios visų galimų vidutinių metinių grąžų spektro ribos (90-tasis procentilis). Skaičiavimai paremti investavimo kryptis sudarančių investavimo objektų istoriniais rezultatais, įvertinus kiekvienos krypties investavimo objekto įsteigimo datą. Informacijos šaltinis: Bloomberg. Praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ateityje, o investicijų grąža gali tiek didėti, tiek mažėti.
Šis scenarijus atspindi situaciją, jei investavimo rezultatas, vadovaujantis istorinėmis grąžomis, būtų vidutiniškas. Jis atspindi vidutinę metinę grąžą per 10-ties metų investavimo laikotarpį. Grąža, naudojama scenarijaus skaičiavimuose, yra skaičiuojama nuo galimų vidutinių metinių grąžų spektro medianos (50-tasis procentilis). Skaičiavimai paremti investavimo kryptis sudarančių investavimo objektų istoriniais rezultatais, įvertinus kiekvienos krypties investavimo objekto įsteigimo datą. Informacijos šaltinis: Bloomberg. Praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ateityje, o investicijų grąža gali tiek didėti, tiek mažėti.
Šis scenarijus atspindi situaciją, jei investavimo rezultatas, vadovaujantis istorinėmis grąžomis, būtų vidutiniškai neigiamas. Jis atspindi vidutinę metinę grąža per 10-ties metų investavimo laikotarpį. Grąža, naudojama scenarijaus skaičiavimuose, yra skaičiuojama nuo žemiausios visų galimų vidutinių metinių grąžų spektro ribos (10-tasis procentilis). Skaičiavimai paremti investavimo kryptis sudarančių investavimo objektų istoriniais rezultatais, įvertinus kiekvienos krypties investavimo objekto įsteigimo datą. Informacijos šaltinis: Bloomberg. Praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ateityje, o investicijų grąža gali tiek didėti, tiek mažėti.
"Saugus pensijos fondas"
„Saugus pensijos fondas“ - tai investicinio gyvybės draudimo paslauga, skirta norintiems savarankiškai kaupti papildomas lėšas pensijai. Periodiškai taupydami iki pensijos pradžios galite sukaupti pakankamai, kad galėtumėte gyventi patogiau. Be to, viskas, ką sukaupsite „Saugiame pensijos fonde“, priklausys Jums.
Įmokas mokėti patogu ir paprasta - jos gali būti nurašomos kartą per mėnesį Jūsų pasirinktą dieną e. sąskaitos automatinio mokėjimo būdu. Investuotai sumai suteikiama garantija. Garantija reiškia, jog pasibaigus draudimo sutarčiai ir esant neigiamai investicijų grąžai, Jums bus išmokama garantijos suma - sumokėtų įmokų suma, išskaičiavus „Saugaus pensijos fondo” sutarties mokesčius.
Garantija taikoma, jeigu pasibaigus sutarčiai sutarties investicinė vertė bus mažesnė už garantijos sumą. Pakeitus draudimo sutarties sąlygas į „Saugaus pensijos fondo“ - investavimo strategija bus pritaikoma individualiai Jums ir priklauso nuo kaupimo trukmės. Įprastai kaupimo pradžioje investuojama rizikingiau, kad Jūsų fondas „uždirbtų“.
Investavimo kryptys "Saugiame pensijos fonde"
- Pasaulio akcijų turto klasė. Šios turto klasės investicijas pagrinde sudaro išsivysčiusių rinkų nuosavybės vertybiniai popieriai (akcijos), tačiau nedidelę dalį gali sudaryti ir besivystančių rinkų nuosavybės vertybiniai popieriai (akcijos). Investavimo kryptys: Pasaulio akcijų investavimo kryptis (pasiskirstymas 50 %) ir Pasaulio akcijų investavimo kryptis 2 (pasiskirstymas 50 %).
- Vidutinio laikotarpio skolos vertybinių popierių turto klasė. Šios turto klasės investicijas sudaro vidutinio laikotarpio Eurozonos vyriausybių skolos vertybiniai popieriai ir pasaulio įmonių skolos vertybiniai popieriai išleisti eurais (vidutinis terminas iki išpirkimo 10 metų). Investavimo kryptys: Vidutinio laikotarpio obligacijų investavimo kryptis 2 (pasiskirstymas 50 %) ir Vidutinio laikotarpio obligacijų investavimo kryptis 3 (pasiskirstymas 50 %).
- Trumpo laikotarpio skolos vertybinių popierių turto klasė. Šios turto klasės investicijas sudaro trumpo laikotarpio Eurozonos vyriausybių skolos vertybiniai popieriai išleisti eurais (vidutinis terminas iki išpirkimo 3 metai). Investavimo kryptis: Trumpo laikotarpio obligacijų kryptis (pasiskirstymas 100 %).
Keičiant draudimo sutarties taisykles, taip pat bus pateiktas e. sąskaitos su automatiniu mokėjimu sutikimas. Jeigu keičiant draudimo sutarties taisykles interneto banke Jums kilo klausimų, kviečiame paskambinti mums telefonu +370 5 268 4444.
Sukaupta suma Jums bus išmokėta pasibaigus „Saugaus pensijos fondo“ sutarčiai. Prieš pasibaigiant „Saugaus pensijos fondo“ sutarčiai Jums reikės pateikti prašymą mokėti draudimo išmoką. Tai galite padaryti interneto banke arba užsiregistravus ir atvykus į Jūsų pasirinktą „Swedbank“ padalinį. „Saugiame pensijos fonde“ sukauptos lėšos yra Jūsų nuosavybė.
Suabejoję mūsų atsakymu, visuomet turite teisę kreiptis į Lietuvos Banko Priežiūros tarnybą: adresas korespondencijai - Žalgirio g. Tvarumo rizikos (tokios kaip klimato kaita, reguliavimo pokyčiai ar socialinių normų pažeidimai) gali reikšmingai paveikti įmonių finansinius rezultatus. Investicijos į įmones, turinčias aukštesnius aplinkos, socialinius ir valdymo (angl. Daugiau informacijos apie šio produkto tvarumo charakteristikas rasite dokumente Su tvarumu susijusios informacijos atskleidimas (PDF).
„Saugus pensijos fondas“ - tai investicinio gyvybės draudimo paslauga, kai investavimo rizika tenka draudėjui. Atkreipiame dėmesį, kad sutarties investicinė vertė gali ir didėti, ir mažėti, priklausomai nuo faktinio investicijų pajamingumo.
Investicinis fondas - tai daugelio investuotojų sunešti pinigai, investuojami į akcijas, obligacijas, pinigų rinkos priemones, kitus vertybinius popierius ar jų derinius. Šių investicinių priemonių rinkinys vadinamas fondo investicijų portfeliu. Fondo turtas yra visų investicijų rinkinys ir piniginės lėšos. Būsimam fondo dalyviui įmokėjus piniginį įnašą, pinigai konvertuojami į investicinius vienetus, atsižvelgiant į investicinio vieneto kainą.
Pavyzdžiui, jei norintis investuoti į investicinį fondą asmuo įmoka 1000 eurų ir nustatoma, kad vieno investicinio vieneto (fondo akcijos) vertė lygi 100 eurų, tai naujojo fondo dalyvio sąskaitoje bus 10 investicinių vienetų, arba akcijų. Fondo turtas priklauso visiems fondo dalyviams, proporcingai jų turimų investicinių vienetų (fondo akcijų) skaičiui.
Pagal tai, į kokias finansines priemones fondas investuoja, galima skirti tris pagrindines fondų rūšis: pinigų rinkos priemonių fondus, obligacijų (skolos vertybinių popierių) fondus ir akcijų (nuosavybės vertybinių popierių) fondus. Fondai gali būti ir mišrūs, pavyzdžiui, 30 procentų pinigų investuojama į akcijas, 70 procentų - į obligacijas.
Fondai skiriasi pajamomis ir rizika. Dažniausiai galimybė gauti didesnes pajamas reiškia ir didesnius investicinio vieneto vertės svyravimus, t.y. didėja rizika uždirbti mažiau, nei tikėtasi, arba net atsiimti mažiau pinigų, nei buvo įdėta į fondą.
Pagrindinės fondų rūšys
- Pinigų rinkos priemonių fondai. Šie fondai yra mažesnės rizikos. Jų investicijų portfelius sudaro pinigų rinkos priemonės: bankų indėlių sertifikatai, komerciniai vekseliai, bankų akceptai, valstybės ar savivaldybės vekseliai ir pan. Šios pinigų rinkos priemonės reiškia trumpalaikį skolinimą patikimoms institucijoms: vyriausybei, savivaldybei, bankams ir kt. Pinigų rinkos priemonių fondams būdingos mažos, bet pastovios pajamos. Dėl mažo šių fondų pajamingumo reikėtų atsižvelgti į infliacijos riziką. Kai kainos šalyje auga sparčiai, pinigai (taip pat ir laikomi fonde) nuvertėja, todėl, jei fondo pajamingumas mažas, pajamos gali nekompensuoti pinigų nuvertėjimo.
- Obligacijų fondai. Šių fondų portfelį sudaro įvairios obligacijos, kurių terminai ir leidėjai gali skirtis. Obligacijų fondai teikia pastovias pajamas, kurios dažniausiai būna didesnės už pinigų rinkos priemonių fondų pajamas. Kadangi obligacijos gali būti labai įvairios, tai ir fondai, investuojantys į jas, gali labai skirtis pajamingumu ir rizika.
- Akcijų fondai - tai fondai, investuojantys į akcijas. Akcijų fondai pasižymi dideliu pajamingumu ir didele rizika. Investavus trumpam laikui, galima nemažai uždirbti, tačiau gali atsitikti ir taip, kad susigrąžinsite kur kas mažiau, nei investavote. Akcijų fondo vertė gali kilti ir kristi labai greitai, fondo turtą sudarančių akcijų kainos gali svyruoti dėl daugelio priežasčių, pavyzdžiui, dėl bendrų ekonominių sąlygų ar tam tikrų produktų paklausos pokyčių. Dažniausiai fondo turto nuvertėjimą nepalankiu metu kompensuoja fondo turto vertės augimas, kai ekonominės sąlygos yra palankios. Dėl tokių turto vertės svyravimų į akcijų fondus patariama investuoti ilgam laikui.
Indekso fondai investuoja į akcijas, kurios sudaro pasirinktą indeksą. Indeksas - tai rodiklis, kuris parodo, ar tam tikrų įmonių akcijų kainos kyla, ar krinta. Pavyzdžiui, jei indeksą sudaro 50 didžiausių šalies įmonių, toks indekso fondas investuos į 50 didžiausių šalies įmonių akcijas.
Fondų fondai. Šių fondų turtas yra netiesiogiai investuojamas į akcijas, obligacijas, pinigų rinkos priemones, įsigyjant kitų kolektyvinio investavimo subjektų vienetų ar akcijų. Fondų fondai kuriami siekiant užtikrinti didesnį investicijų diversifikaciją, nei jos diversifikuojamos investuojant į vieną įprastinį kolektyvinio investavimo subjektą. Į šiuos fondus siūloma investuoti mažą investavimo patirtį turintiems asmenims. Paprastai fondų fondo mokesčiai būna didesni nei įprasto investicinio fondo, nes fondų fondas neišvengia dvigubo apmokestinimo, t.y. Išlaidos ir mokesčiai mažina fondo turto vertę.
Mokesčiai ir išlaidos
Fondai patiria įvairių išlaidų, pavyzdžiui, investicijų valdymo, rinkodaros, investicinių vienetų platinimo ir pan. Šias ir kitas išlaidas bei mokesčius tiesiogiai ar netiesiogiai padengia investuotojai, t.y. fondo dalyviai.
- Platinimo mokestis - tai tiesioginis mokestis, mokamas platintojui perkant fondo investicinius vienetus, dažniausiai jis skaičiuojamas kaip įmokamos sumos procentais.
- Išpirkimo mokestis - tiesioginis mokestis, mokamas investavimo laikotarpio pabaigoje, išperkant investicinius vienetus. Pavyzdžiui, fondo dalyvis savo sąskaitoje turi 10 investicinių vienetų, o vieneto vertė yra 200 eurų. Fondo dalyvis gali pasiimti iš fondo pinigus, t.y. paprašyti, kad investiciniai vienetai būtų išpirkti.
- Sėkmės mokestis - tai atlyginimas valdymo įmonei, priklausantis nuo rezultatų. Sėkmės mokestis gali būti apskaičiuojamas skirtingai, tačiau dažniausiai jis priklauso nuo turto vertės prieaugio per tam tikrą laikotarpį. Praktikoje dažniausiai taikomas aukščiausios pasiektos ribos principas (angl. high water mark - HWM), t.y. sėkmės mokestis skaičiuojamas, jei fondo vieneto vertė yra didesnė nei bet kuri anksčiau buvusi didžiausia vieneto vertė. Tokio principo taikymas užtikrina, kad kritus rinkoms ir fondo vieneto vertei, fondo valdytojai negaus sėkmės mokesčio, kol nepanaikins patirto nuostolio.
- Atlyginimas valdymo įmonei (fondo valdytojui) - tai mokestis už turto valdymą, įskaitant investicinių sprendimų priėmimą ir vykdymą, administracines išlaidas, rinkodaros bei kitas su fondo valdymu susijusias išlaidas.
- Atlyginimas depozitoriumui (bankui) - mokestis už turto saugojimą, įskaitant sąskaitų tvarkymą, užtikrinimą, kad operacijos su fondo turtu vykdomos nepažeidžiant teisės aktų, ir kitas depozitoriumo teikiamas paslaugas.
- Atlyginimas finansų tarpininkui - tai komisinis atlygis finansų maklerio įmonei arba banko finansų maklerio skyriui už vertybinių popierių pirkimą ar pardavimą, kai fondo valdytojas paveda nupirkti ar parduoti akcijas, obligacijas ar kitus vertybinius popierius.
- Bendrasis išlaidų koeficientas - tai koeficientas, parodantis netiesioginių išlaidų ir mokesčių dydį per ataskaitinį laikotarpį (metus). Kuo didesnis koeficientas, tuo didesnes netiesiogines išlaidas fondas patiria.
Čia išvardyti tik pagrindiniai mokesčiai ir išlaidos, baigtinis mokesčių ir išlaidų sąrašas pateikiamas fondo taisyklėse ir jo prospekte. Be to, fondo prospekte nurodomas ir maksimalus fondo išlaidų dydis.
Savo interneto svetainėje mes naudojame slapukus ir dalijame juos į dvi kategorijas. Privalomieji slapukai yra būtini svetainės veikimui užtikrinti, ir yra automatiškai įdiegiami Jūsų įrenginyje, Jums pirmąkart apsilankius mūsų interneto svetainėje. Tam, kad suteiktume Jums geriausią galimą naršymo patirtį, o taip pat personalizuotą informaciją apie mūsų teikiamas paslaugas, mes taip pat naudojame neprivalomuosius slapukus - statistinius, funkcinius ir rinkodaros - slapukus. Kartu su privalomaisiais slapukais, kurie yra būtini svetainės veikimui užtikrinti, taip pat naudojame statistinius, funkcinius ir rinkodaros slapukus. Šie slapukai ne tik padeda naudotojui lengviau naršyti interneto svetainėje, bet ir suteikia mums informacijos apie tai, kaip ji (interneto svetainė) yra naudojama.
Slapukas - tai nedidelis informacijos failas, susidedantis iš raidžių ir skaitmenų, kurie iš svetainės, kurioje apsilankote, išsiunčiami ir išsaugomi Jūsų įrenginyje, kurį naudojate naršymui. Slapukai veikia kaip techninė pagalba ir įvairiais būdais palengvina naudotojų naršymą svetainėje. Slapukai, naudojami mūsų interneto svetainėje, yra siunčiami SEB ir trečiųjų šalių, ir yra saugomi skirtingais būdais, priklausomai nuo slapuko tipo. Slapukų nustatymus galite valdyti žemiau.