Smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema Lietuvoje, turinti ilgalaikių pasekmių vaikų emocinei gerovei, elgesiui ir psichikos sveikatai. Siekiant spręsti šią problemą, Lietuvoje įgyvendinamos įvairios smurto mažinimo programos.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2021-2023 m. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių skaičius išaugo nuo 40,5 tūkst. iki 57,5 tūkst., o galimai smurtą patyrusių vaikų dalis padidėjo nuo 0,52 proc. (2021 m.) iki 0,65 proc. (2023 m.) visų šalies vaikų. Vien 2023 m. užfiksuota beveik 4000 galimo smurto prieš vaikus atvejų. Dažniausiai prieš vaikus buvo naudojamas fizinis smurtas (75 proc. visų atvejų), taip pat identifikuoti psichologinio (9,3 proc.) ir seksualinio smurto (9,6 proc.) atvejai. Ši statistika rodo, kad kompleksinė pagalba nuo smurto nukentėjusiems vaikams ir jų šeimoms yra ne tik aktuali, bet ir būtina.
Siekis užtikrinti prevencinių programų efektyvumą reikalauja ne tik kokybiškos atrankos, bet ir įgyvendinimo užtikrinimo. Spalio 4 d. Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime akcentuotas Psichikos sveikatos puoselėjimo tarybos vaidmuo: svarbu ne tik prevencinių programų atrankos kokybės kriterijai, bet ir prevencinių programų įgyvendinimo kokybės užtikrinimo kriterijai ir jų nustatymas.
Posėdžio metu taip pat pristatytos psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos. Jas sudaro asmeninių įgūdžių tobulinimo užsiėmimai psichologiniam atsparumui ugdyti, psichikos sveikatos raštingumo didinimo edukaciniai užsiėmimai, emocinės paramos teikimo užsiėmimai ir kiti psichologinę gerovę ir (ar) psichikos sveikatą stiprinantys praktiniai užsiėmimai. Šiuose užsiėmimuose 2020 m. dalyvavo 1 400 paauglių (11-17 m.), tai sudarė 10 proc. šių paslaugų gavėjų, o 2021 m. - 3 874 paauglių (25 proc.). Įgyvendinant savižudybių prevencijos programas (safeTalk ir ASIST), Lietuvoje daugiau kaip 13 tūkst. sveikatos, švietimo, socialinių paslaugų teikėjų, kitų asmenų buvo apmokyti atpažinti savižudybės grėsmę ir nukreipti pagalbos. 4,5 tūkst. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai taip pat pristatė 2022-2030 m. Akcentuota prevencinių programų pasiūlos plėtra (nuo 5 programų 2011 m. iki 21 programos 2017 m.).
Pasak Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininko ir Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos nario Lino Slušnio, „šiandien kuriama iliuzija, kad prevencinių programų veiksmingumą galima pasiekti su minimaliomis valstybės investicijomis. Deja, įvairių prevencinių programų efektyvumui mokyklose ypač svarbus nuoseklumas, kuris galimas tik užtikrinus stabilų finansavimą iš valstybės biudžeto“.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
„Patirtis rodo, kad prevencija be finansinio palaikymo lieka fragmentuota. Šio fragmentiškumo išdava galima laikyti didelį priklausomybių ir patyčių skaičių tarp Lietuvos mokinių, jų emocinio raštingumo stoką ir vis dar vyraujančią stigmą kreiptis pagalbos“, - teigė Seimo narys L. Slušnys. Siekiant kokybinio proveržio, numatoma keisti Švietimo įstatymą. Posėdžio metu ypatingas dėmesys atkreiptas į Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos įgyvendinimo planus ir finansavimo poreikį.
„Siekiant ne tik kiekybinių, bet ir kokybinių pokyčių, pagrindinis akcentas turi būti skiriamas didesniam prevencijos finansavimui. 2023 metų biudžete svarbu užtikrinti 7,2 mln. eurų finansavimą mokyklų prevencinėms programoms, o 2025 m. ši suma turėtų išaugti iki 40,8 mln. eurų. Jeigu sugebėsime laikytis šios tendencijos, tik tuomet galėsime laiduoti prevencijos mokyklose nuoseklumą, teikiamų paslaugų kokybiškumą ir keliamų lūkesčių įgyvendinamų prevencinių programų efektyvumui ir veiksmingumui pagrįstumą“, - apibendrino Seimo narys L. Slušnys.
Nevyriausybinė organizacija „Šiaurės Lietuvos kolegija“ 2025 m. pradėjo įgyvendinti projektą „Vaikams ir dėl vaikų - daugiau vidinės šviesos ir saugumo artimoje aplinkoje“ (NSPVP08500). Paslaugos teikiamos Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono gyventojams. Šis projektas skirtas ne tik mažinti smurto pasekmes, bet ir užtikrinti, kad kiekvienas vaikas augtų saugioje aplinkoje.
Viena iš veiksmingų smurto prevencijos priemonių yra programa „Antras žingsnis“ („Second step“), kurią nuo 2004 metų pradėjo vykdyti Paramos vaikams centras. Programa „Antras žingsnis“ - tai socialinius - emocinius įgūdžius ugdanti bei stiprinanti programa. Jos esmė - mažinti vaikų agresyvų elgesį, išmokyti vaikus susitvarkyti su savo jausmais, atsispirti impulsyviam elgesiui, išspręsti konfliktus, išspręsti problemas ir suprasti savo elgesio pasekmes.
Nuo šios programos įgyvendinimo pradžios mokytojai, savo klasėse dirbę su „Antrojo žingsnio“ programa, pateikė įvairių atsiliepimų, patvirtinančių programos ilgalaikį veiksmingumą. Pasak mokytojų, vaikai išmoko būti laisvesni, nebijoti reikšti savo nuomonę, surasti daugiau ir įvairesnių sprendimų, išmoko reikšti savo jausmus žodžiu, o ne muštynėmis, sumažėjo agresyvių konfliktų sprendimo variantų, be to, vaikai, dalyvaujantys programoje, gebėjo labiau sukaupti dėmesį, pradėjo geriau mokytis.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Jau šiandien yra patvirtinta specialistų, kad yra tiesioginis ryšys tarp vaikų socialinių - emocinių įgūdžių bei pasiekimų moksle. Nuo 2004 metų programą „Antras žingsnis“ Paramos vaikams centras vykdė 16-oje Vilniaus miesto klasių, kad įsitikintų programos tinkamumu ir veiksmingumu Lietuvos mokyklose. Gavus puikius rezultatus, 2007 metais buvo pasirašyta sutartis su „Committee for Children“, programos kūrėjais, pagal kurią Paramos vaikams centrui suteikta teisė naudotis programa Lietuvoje. Programa sukurta Sietle, JAV, ir naudojama jau daugiau nei 20 metų įvairiose šalyse.
Programos vykdymui naudojama metodinė medžiaga. Tai didelės, A3 formato kortos, kurių vienoje pusėje yra tekstas, reikalingas mokytojui, o kitoje - fotografija. Pirmoje klasėje naudojamos 26 kortos, antroje - 22, trečioje - 18 ir 4 klasėje - 26. Pagal kortose pateiktą tekstą mokytojas veda pamokėlę, kuri vyksta 30-40 minučių. Į mokytojo paketą įeina video juosta arba DVD, kurioje pateikiamos 5 vaizdinės pamokėlės dalys, taip pat trys plakatai, būtini mokantis tvarkytis su savo jausmais ir spręsti problemas: „Nusiraminimas“, „Ką daryti, kai esi piktas“ ir „Kaip spręsti problemas“. Su programos medžiaga turi teisę dirbti tik mokantis klasę mokytojas, kuris dalyvavo specialiuose 24 valandų „Antro žingsnio“ programos mokymuose ir kuris gavo tai patvirtinantį pažymėjimą. Programa yra taikoma kaip prevencinė smurto mažinimo priemonė.
2008 metais Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija parėmė programos vykdymą, tuo suteikdama mokytojams efektyvų įrankį darbui, vaikams - realią galimybę augti sėkmingiems ir sveikiems, o tėvams - ramybę, žinant, kad klasėje vaikai gauna tvirtos ir atsparios psichikos pagrindą, kuris bus taip reikalingas besikeičiančiame jų gyvenime. 2008 m. „Antro žingsnio“ programa buvo vykdoma 89 šalies socialinių organizacijų: 29 pagrindinių mokyklų, 25 vidurinėse mokyklose, 20 pradinių mokyklų, 12 mokyklų-darželių, 2 specialiosiose mokyklose ir 1 gimnazijoje.
2009 m. Ketvirtus metus vykdau smurto prevencijos programą ,,Antras žingsnis“. Dirbti pagal ,,Antro žingsnio programos metodiką lengva ir paprasta, nes yra parengta metodinė medžiaga. Mokytojo knygoje randu papildomų minčių, kaip geriau pasirengti ,,Antro žingsnio“ pamokoms bei kokias užduotis skirti vaikams. Kiekvienoje kortelėje nurodoma pamokos idėja, sąvokos, tikslai, pastabos mokytojui ir papildomų užsiėmimų idėjos. Yra galimybė papildomus užsiėmimus integruoti su mokomaisiais dalykais: lietuvių kalba, pasaulio pažinimu, daile, technologijomis.
Kartu su mokiniais parengėme prevencinės programos ,,Antras Žingsnis“ papildomų užsiėmimų idėjų aplanką. Jį kaskart papildome naujais įrašais, žiniomis, mokėjimais, įgūdžiais. Mokiniai dailės pamokoje apibūdina jausmus, taiko sąvokas: laimingas, liūdnas, piktas, įširdęs... I skyrius 2 pamoka: Jausmų atpažinimas.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Vienas iš būdų tvarkytis su kankinančiais jausmais - pasikalbėti su suaugusiuoju. Mokiniai lietuvių kalbos pamokoje rašo trumpus laiškus apie tai, kaip pasidalydavo jausmais su tais, kuriais pasitiki. Mokiniai ketvirtos, penktos pamokos pradžioje užrašo, kaip jie jaučiasi šią minutę. Aptariama, ar jų jausmai nuo ryto pasikeitė. Įtvirtinamos sąvokos: keičiasi, dabar - vėliau, prieš tai - po to. I skyrius 5 pamoka: Kalbėjimas apie jausmus. II skyrius 5 pamoka: Mandagus įsiterpimas, 6 pamoka: Trukdžių ignoravimas.
Mokiniai noriai piešia įvairias minas ir kūno pozas, atspindinčias skirtingas emocijas. Žodžiu apibūdina tai, ką pastebėjo savo akyse, burnoje, veido raumenyse, rankose, pečiuose, kūno pozoje. Mokosi pažinti jų pačių emocijų kaitą. 2 klasė I skyrius 1 pamoka: Empatijos mokymas. Klasėje kuriame atvirukus tema ,,Linkime pasveikti“. 3 klasė I skyrius 4 pamoka: Kaip parodyti susirūpinimą.
Pamokose vaikai mokosi žodinių ir fizinių ženklų, kurie gali padėti pažinti savo ir kito asmens pagrindines emocijas, t.y. mokiniai atpažįsta, kada žmogus laimingas, liūdnas, piktas, nustebęs, išsigandęs, pasibjaurėjęs ir t.t.. „Antro žingsnio“ pamokose mokiniai mokosi įvardinti, kaip jiems pasireiškia baimė: stipriai plaka širdis, spaudžia krūtinę. Mokosi, ką daryti, kai apima pyktis: „Tris kartus giliai įkvėpti, lėtai skaičiuoti atbuline tvarka, galvoti apie ką nors raminančio“. Visa tai padeda ugdyti stiprius socialinius ir emocinius įgūdžius, formuoja saugią ugdymosi aplinką. „Antro žingsnio“ programa mažina vaikų agresyvų elgesį.
Mokiniai dalyvavo programos „Antras žingsnis“ logotipo kūrimo konkurse.
Apibendrinant, smurto mažinimo programos Lietuvoje yra būtinos siekiant užtikrinti vaikų gerovę. Šių programų veiksmingumas tiesiogiai priklauso nuo nuoseklaus finansavimo ir kokybiško įgyvendinimo. Programos, tokios kaip "Antras žingsnis", padeda vaikams ugdyti socialinius ir emocinius įgūdžius, mažinti agresyvų elgesį ir kurti saugesnę aplinką.
Finansavimas
| Metai | Finansavimas (mln. eurų) |
|---|---|
| 2023 | 7.2 |
| 2025 | 40.8 |
tags: #lanksinukas #apie #smurto #mazinima