Neturtinės žalos atlyginimas, kaip neturtinių vertybių gynimo būdas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, Baudžiamojo proceso kodekse. Nepaisant pakankamai ilgo šio instituto veikimo Lietuvos teisės sistemoje, neturtinės žalos atlyginimas baudžiamajame procese sukelia pakankamai daug teorinių ir praktinių problemų.
Šiame straipsnyje analizuojami neturtinės žalos atlyginimo baudžiamajame procese teisinio reguliavimo ir šio instituto taikymo ypatumai, taip pat nagrinėjamos atskiros problemos, kurios kyla baudžiamajame procese sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus.
Plačiau analizuojami neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, jų mokslinis pagrindimas bei praktinės taikymo problemos, su kuriomis susiduria teismai nustatinėdami neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus.
Neturtinės žalos samprata baudžiamajame procese
Pirmajame darbo skyriuje nagrinėjama neturtinės žalos baudžiamajame procese samprata, atskleidžiant neturtinės žalos turinio ypatumus suformuotos Lietuvos teismų praktikoje.
Pagal teismų praktiką nukentėjusiuoju laikomas asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos. Kitaip tariant, nusikalstama veika asmeniui buvo padaryta fizinė, turtinė arba neturtinė žala: asmuo buvo užpultas, patyrė sužalojimų, neteko turto ir pan. Pažymėtina, kad tretieji asmenys (šeimos nariai, artimieji giminaičiai) pripažįstami nukentėjusiaisiais tik gyvybės atėmimo bylose. Taigi paprastai jie nėra laikomi nukentėjusiaisiais kitų nusikalstamų veikų padarymo atveju.
Taip pat skaitykite: Žalos atlyginimas už psichologinį smurtą
Nusikalstamais veiksmais gali būti padaroma tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Turtinė žala gali būti įvairaus pobūdžio: prarastų, sugadintų daiktų vertė, gydymosi, laidojimo, kapavietės tvarkymo išlaidos. Neturtinė žala susijusi su nukentėjusiojo jausmais, vidiniais išgyvenimais, sukrėtimais, patiriamomis emocijomis, todėl ji neturi aiškių nustatymo kriterijų.
Svarbu! Vienas iš pagrindinių nukentėjusiojo siekių yra gauti žalos atlyginimą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio žalos, teisė pareikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese. Šia teise galima pasinaudoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios.
80 % žalos atlyginimo ieškinių yra BEVERČIAI dėl šios priežasties
Neturtinės žalos atlyginimo mechanizmai baudžiamajame procese
Antrajame skyriuje analizuojamas neturtinės žalos baudžiamajame procese atlyginimo mechanizmas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nėra pareiškiamas. Trečiajame skyriuje analizuojamas neturtinės žalos baudžiamajame procese atlyginimo mechanizmas, kai civilinis ieškinys baudžiamajame procese pareiškiamas.
Žinoma, kaltininkas ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo ir nukentėjusysis visada gali susitarti dėl savanoriško žalos atlyginimo - galima tartis tiek dėl atlygintinos žalos dydžio, būdo, kaip ji bus atlyginta, tiek dėl laikotarpio, per kurį ji bus atlyginta.
Taip pat skaitykite: Kriterijai neturtinei žalai nustatyti
Verta atkreipti dėmesį į tai, kad civilinis ieškinys turi būti pareikštas raštu. Pagal teismų praktiką civiliniams ieškiniams baudžiamajame procese nėra keliami itin griežti formos ir turinio reikalavimai, tačiau jo turinys turi būti informatyvus ir aiškus.
Aišku, situacijos, kai tik pradėjus ikiteisminį tyrimą nežinomas kaltininkas, - ne naujiena. Jei tokiu atveju nukentėjusysis nori iš karto pareikšti civilinį ieškinį, tai jame galima nurodyti, kad žalos atlyginimo prašoma iš nusikalstamą veiką padariusio asmens, t. y. nenurodant tokio asmens duomenų. Vėliau procese tokį civilinį ieškinį galima patikslinti.
Nepareiškęs civilinio ieškinio ar nespėjęs jo pareikšti laiku baudžiamajame procese, asmuo gali paduoti atskirą ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Toks ieškinys nagrinėjamas jau ne baudžiamojoje, o atskiroje - civilinėje byloje, ir jam taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos.
Kalbant apie žalos atlyginimą, neretai susiduriama su klausimu, ar gali būti atlygintos dar nepatirtos išlaidos, pavyzdžiui, už tik planuojamą operaciją? Tokios išlaidos taip pat gali būti pripažįstamos nusikalstama veika padaryta žala, jei iš konkrečių bylos duomenų bus nustatyta, kad tokios išlaidos yra realios, t. y. 2026 m. sausio 13 d. Teismas J. K. pripažino kaltu ir jam skyrė aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Nuo smurtinių nusikaltimų nukentėję asmenys turi teisę kreiptis į valstybę su prašymu kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų. Pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nuostatas toks prašymas teikiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.
Taip pat skaitykite: Neturtinė žala: Lietuvos praktika
Kompensacija skirta tiek turtinei, tiek neturtinei žalai, nurodytai teismo procesiniame sprendime, atlyginti, tačiau yra nustatytos tokios kompensacijos ribos. Jei teismo procesiniame sprendime numatyta didesnė suma, bus kompensuojama tik dalis sumos, t. y. ta, kuri neviršija įstatyme įtvirtintų ribų. Tokio dydžio sumos išmokamos ir nepilnamečiams asmenims, nesvarbu, kokiu smurtiniu nusikaltimu jiems buvo padaryta žala.
Turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensacija gali būti išmokėta ir avansu, t. y. kai dar nėra priimto teismo procesinio sprendimo.
Teismų praktikos pavyzdys
Kaip skelbė alytusplius.lt, teismas apie E. Dragūną-SEL pasisakiusį J. K. Jo komentarai buvo paskelbti po radijo stoties paviešintu įrašu „Paskelbta peticija prieš SEL’o dalyvavimą Alytaus miesto šventėje“.
J. K. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 22 d. 11.50 val. iki 2025 m. balandžio 23 d. D. (žinomą sceniniu vardu SEL).
Teismo posėdžio metu J. K. kaltės nepripažino ir nurodė asmeniškai nepažįstantis E. Savo elgesį kaltinamasis aiškino asmeninėmis aplinkybėmis - patirtais emociniais sunkumais, pablogėjusia sveikata bei anksčiau girdėta neigiama informacija apie nukentėjusįjį.
Minėto portalo teigimu, teismas nustatė, kad kaltinamasis sąmoningai ir sistemingai viešai skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekinančią ir žeminančią E. Bylos duomenimis, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. Dragūnas, atstovaujamas advokatės, ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 12 420 eurų civilinį ieškinį, kurį sudarė 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas ir 2 420 eurų teisinės pagalbos išlaidos.
Teismas konstatavo, kad nusikalstamais veiksmais E. Dragūnui buvo sukelti neigiami dvasiniai išgyvenimai, tačiau pažymėjo, jog padaryta veika nepasiekė tokio reikšmingumo lygmens, kuris būtų prilyginamas sveikatos ar gyvybės pažeidimams. Taip pat atsižvelgta į tai, kad nukentėjusysis yra viešas asmuo, kuriam taikomi didesni pakantumo ir atsparumo viešai skleidžiamai informacijai kriterijai.
Teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš J. K. 1 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti bei 2 420 eurų teisinės pagalbos išlaidoms padengti.
2026 m. sausio 13 d. Teismas J. K. pripažino kaltu ir jam skyrė aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis įpareigotas dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išklausyti elgesį keičiančią programą.
Kriterijai nustatant neturtinės žalos dydį
Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į:
- Padarytos veikos pobūdį - tai, ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami.
- Nukentėjusiųjų skaičių.
- Jų vertinimą pareigūno padarytos veikos.
- Nusikalstamos veikos trukmę.
- Kaltininko einamų pareigų svarbą.
- Rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui, ir pan.
Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba padaromos dar ir kitos nusikalstamos veikos.
Sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet ir kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti.
Neturtinės didelės žalos požymis yra vertinamasis, jis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą.
tags: #neturtines #zala #del #smurto #baudziamojoje #byloje