Neturtinės žalos atlyginimas už psichologinį smurtą darbe Lietuvoje

Darbas užima didelę dalį dirbančiųjų gyvenimo, ir kaip bet kurioje gyvenimo srityje, darbe gali būti tiek malonių, tiek nepageidaujamų patirčių. Kraštutiniais atvejais pastarosios tampa streso ir įtampos šaltiniu, gali sukelti turtinę ar neturtinę žalą. Tais atvejais, kai dėl darbo pareigų pažeidimo padaroma žala, Darbo kodeksas numato, jog atsakinga darbo sutarties šalis privalo ją atlyginti - nesvarbu, ar kalbama apie turtinę, ar neturtinę žalą.

Turtinę žalą ganėtinai nesunkiai įsivaizduojame - tai sugadinti ar prarasti daiktai, technika, piniginiai nuostoliai ir panašiai. Tačiau neturtinę žalą, dažnai šnekamojoje kalboje vadinamą „moraline žala“, ne visada taip paprasta apibrėžti. Civilinio kodekso 6.250 straipsnis neturtinę žalą apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais.

Dažniausiai darbo bylose darbuotojams neturtinė žala yra atlyginama neteisėto atleidimo ir nelaimingų atsitikimų darbe atvejais. Neteisėto atleidimo iš darbo atvejais, priklausomai nuo atleidimo iš darbo pagrindo bei atleidimo aplinkybių, darbuotojui priteisiama nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Vis dažniau skambant psichologinio smurto ir mobingo sąvokoms, darbuotojai aktyviau reikalauja atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamu darbdavio bendravimu sukelto streso. Taip pat neturtinės žalos pagrindu tampa didelį stresą ar įtampą keliantis neteisėtas darbo sąlygų keitimas ar žeminančios apgyvendinimo, buitinės darbo sąlygos.

Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. e2A-205-524/2024 priteista 2 000 Eur neturtinė žala darbuotojai, kurios nėštumo metu buvo neteisėtai pakeistos jos darbo sąlygos, paimtos darbo priemonės ir darbuotoja nebuvo tinkamai apmokyta atlikti naujas darbo funkcijas. Be kita ko, šioje nutartyje vadovautasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.

Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinių pedagogų atlyginimai

Štai civilinėje byloje Nr. 2A-174-910/2021 darbuotojai priteista 1 000 Eur neturtinė žala už tai, kad restorano vadovas kitų darbuotojų ir lankytojo akivaizdoje su darbuotoja kalbėjo itin nepagarbiai. Šiuo atveju buvo vartoti akivaizdžiai įžeidžiantys, necenzūriniai žodžiai bei keletą kartų spjauta.

Naujesnėje nutartyje, civilinėje byloje Nr. Šiuo atveju darbdavys neteikė darbuotojai informacijos apie sukauptas atostogų dienas, nesuteikė informacijos apie jos darbo funkcijas, prieš išėjimą iš darbo atjungė darbuotojos el. paštą ir ji negalėjo gauti ar išsiųsti jokios informacijos, nors oficialiai dar buvo įstaigos darbuotoja. Negalėdama naudotis elektroniniu paštu ir bendrauti su partneriais bei kolegomis, darbuotoja išgyveno socialinę izoliaciją, atskyrimą nuo bendruomenės.

Štai civilinėje byloje Nr. e2A-1408-587/2024 darbuotojui priteista kelių šimtų eurų neturtinė žala, kurią jis patyrė, kai darbdavio siųstas į komandiruotę, atvyko į nesutvarkytą butą.

2 tūkst. eurų PAGD pareigūnui už psichologinį smurtą darbe teise. Teismas nusprendė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnas darbe buvo veikiamas psichologinio smurto ir priteisė jam 2 tūkst. eurų kompensaciją. Regionų administracinis teismas pranešė, jog pareigūnas kreipėsi į teismą, prašydamas kompensacijos už patirtą turtinę ir neturtinę žalą, nes po tarnybinės veiklos vertinimo buvo neteisėtai pažemintas pareigose, o dėl to sumažėjo jo atlyginimas. Teismo sprendimu nustatyta, kad pateikti įrodymai patvirtino sistemingą psichologinį smurtą.

Ilgametis darbuotojas, anksčiau vertintas itin gerai, vėliau patyrė neigiamą tarnybinės veiklos vertinimą, jo kvalifikacija buvo ribojama, o metiniai veiklos vertinimai tapo neigiami. Teismas pripažino, kad darbdavys pažeidė Darbo kodekso 30 straipsnį, kuris reikalauja užtikrinti darbuotojams aplinką be priešiškų, žeminančių ar psichologiškai kenksmingų veiksmų. Be neturtinės žalos, teismas taip pat priteisė delspinigius dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio ir netesybas už nesavalaikį atsiskaitymą su pareigūnu.

Taip pat skaitykite: Senelių namų direktoriai

Psichologinis Smurtas Darbe: Kas Tai?

Psichologinis smurtas darbe - tai sistemingas, pasikartojantis žeminantis, menkinantis ar bauginantis elgesys, nukreiptas į darbuotoją darbo vietoje. Tokie veiksmai dažnai neapima tiesioginio fizinio smurto, tačiau gali būti ne mažiau žalingi - jie sukelia ilgalaikį stresą, emocinį išsekimą, sumažina darbingumą, o kai kuriais atvejais ir lemia pasitraukimą iš darbo.

Psichologinis smurtas darbe pasireiškia įvairiai: tai gali būti nuolatinė neobjektyvi kritika, informacijos slėpimas, ignoravimas, spaudimas, mobingas ar net nuoseklus siekis menkinti darbuotojo reputaciją kolektyve. Šie veiksmai dažnai vyksta nuosekliai ir, jei neidentifikuojami laiku, gali turėti ilgalaikį poveikį darbuotojo sveikatai bei darbo santykiams.

Psichologinio smurto schematinis pavaizdavimas

Psichologinis Smurtas Darbe: Darbo Kodekso Nuostatos

Psichologinis smurtas darbe darbo kodeksas reglamentuoja kaip darbuotojo teisių ir orumo pažeidimą. Kodeksas nustato darbdavių pareigą užtikrinti ne tik fizinį, bet ir psichologinį darbuotojų saugumą.

Svarbiausi darbo kodekso straipsniai:

• 30 straipsnis: nustato darbdavio pareigą užtikrinti saugią ir sveiką darbo aplinką, įskaitant apsaugą nuo psichologinio smurto ir priekabiavimo.
• 26 straipsnis: draudžia bet kokią diskriminaciją, o psichologinis smurtas gali būti viena iš netiesioginių diskriminacijos formų.
• 27 straipsnis: reikalauja aktyvios prevencijos politikos diegimo ir švietimo darbuotojams, kaip atpažinti ir spręsti smurto atvejus.

Tai reiškia, kad kiekviena organizacija privalo turėti veiksmingas smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemones, kurias būtų galima taikyti tiek darbuotojų, tiek vadovų atžvilgiu.

Darbdavio Atsakomybė ir Pareigos

Darbdavys yra pagrindinis atsakingas asmuo už tai, kad psichologinis smurtas darbe būtų atpažintas, sprendžiamas ir prevenciškai užkardytas. Tai reiškia, kad organizacijoje turi būti įgyvendinta:

Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje

• Aiški prevencijos politika: vidaus dokumentuose apibrėžta, kas laikoma psichologiniu smurtu, kaip jis atpažįstamas ir kokios numatytos pasekmės.
• Mokymai darbuotojams ir vadovams: būtina organizuoti specialius mobingo mokymus, kurie padeda suprasti, kaip atpažinti psichologinio smurto požymius, tinkamai reaguoti į netinkamą elgesį, apsaugoti save ir kolegas bei kurti emociškai saugią darbo aplinką.
• Anoniminiai skundų kanalai: svarbu užtikrinti, kad darbuotojai galėtų saugiai pranešti apie patiriamą psichologinį smurtą.
• Operatyvi reakcija: darbdavys privalo iš karto imtis tyrimo ir prevencinių veiksmų, net jei skundas pasirodo nepagrįstas - jis turi būti rimtai išnagrinėtas.

Psichologinis Smurtas Darbe: Teismų Praktika

Psichologinis smurtas darbe teismų praktika Lietuvoje rodo, kad bylos šia tema tampa vis dažnesnės. Teismai aiškiai įvardija, kad psichologinis smurtas darbe gali būti pagrindas pripažinti darbdavio kaltę, priteisti neturtinę žalą, o kai kuriais atvejais - atstatyti darbuotojo teises (pvz., grąžinti į darbą).

Pagrindiniai teismų sprendimų motyvai:

• Sisteminis elgesys: teismai nagrinėja, ar žeminantis elgesys buvo pasikartojantis, ar tai vienkartinis incidentas.
• Darbdavio reakcijos nebuvimas: jei darbdavys žinojo apie situaciją ir nieko nesiėmė, jis laikomas atsakingu net jei pats tiesiogiai nesmurtautojo.
• Medicininiai įrodymai: darbuotojo emocinė ar fizinė būklė, įrodyta gydytojo ar psichologo išvada, padeda pagrįsti padarytą žalą.

Konkretūs pavyzdžiai iš teismų praktikos:

• Vilniaus apygardos teismas 2021 m. pripažino, kad vadovo sistemingas kolegės žeminimas per susirinkimus, nesuteikimas darbo priemonių ir ignoravimas buvo psichologinio smurto forma. Darbdaviui priteista 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimas.
• Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. nurodė, kad smurto ir priekabiavimo darbe prevencija turi būti aktyviai įgyvendinama, o ne tik formaliai deklaruojama. Už neįgyvendintą politiką organizacija buvo pripažinta pažeidusi darbuotojo teises.

Kaip Įrodyti Psichologinį Smurtą Darbe?

Psichologinis smurtas darbe dažnai būna ne fizinis, todėl jo įrodymas reikalauja nuoseklumo, sistemingų įrašų ir liudytojų pagalbos.

Praktiniai žingsniai:

• Fiksuokite kiekvieną incidentą: nurodykite laiką, datą, dalyvius, pasakytus žodžius ar padarytus veiksmus.
• Išsaugokite susirašinėjimus: el. laiškai, žinutės ar skambučių įrašai gali būti esminiai įrodymai.
• Kreipkitės į kolegas: jei kas nors buvo šalia - paprašykite, kad patvirtintų jūsų versiją.
• Pasikonsultuokite su gydytoju ar psichologu: jei jaučiate stresą, nerimą, miego sutrikimus - turėkite medicininius dokumentus, liudijančius jūsų būklę.

Smurto ir Priekabiavimo Darbe Prevencija: Ilgalaikė Nauda

Smurto ir priekabiavimo darbe prevencija - tai ne tik teisinė pareiga, bet ir strateginė investicija į organizacijos kultūrą ir darbuotojų lojalumą.

Prevencijos nauda organizacijai:

• Mažesnė darbuotojų kaita: žmonės noriau lieka dirbti ten, kur jaučiasi saugūs.
• Didesnis įsitraukimas: darbuotojai, kurie jaučiasi gerbiami, labiau įsitraukia į darbo procesus.
• Reputacijos stiprinimas: įmonė, kurioje aktyviai įgyvendinama smurto prevencija, yra patrauklesnė tiek darbuotojams, tiek partneriams.
• Mažesnė teisinių ginčų rizika: laiku reaguojant į skundus, galima išvengti brangių bylų ir žalos reputacijai.

Žalos Atlyginimo Dydžiai Teismų Praktikoje

Konkrečių neturtinės žalos dydžių įstatymas nenumato, todėl kiekvienas savo dvasinį skausmą ir sukrėtimą gali įvertinti individualiai. Neturtinė žala įstatyme apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Įvertinus kiekvienos bylos faktinę individualią situaciją, neturtinės žalos atlyginimo darbo bylose paprastai priteisiama nuo 150 Eur iki 2 000 Eur. Jei asmuo patiria psichologinį smurtą darbo aplinkoje, jam gali būti priteisiama iki 2 000 Eur kompensacija.

Teismai griežčiau vertina darbdavių atsakomybę tais atvejais, kai savo pažeistas teises siekia apginti nėščios darbuotojos. Tačiau ne visais atvejais darbuotojams, turintiems teisę į neturtinės žalos atlyginimą, ji yra priteisiama.

Pavyzdžiai

• 1 500 Eur neturtinės žalos atlygio priteista įvertinus, jog darbdavio veiksmais siekiant darbuotoją atleisti iš darbo jam buvo sukelta dvasinių išgyvenimų, bei darbdavio veiksmai sukėlė darbuotojo sveikatos pablogėjimą, dėl ko jis buvo paguldytas į ligoninę.
• Civilinėje byloje Nr. e2A-205-524/2024 priteista 2 000 Eur neturtinė žala darbuotojai, kurios nėštumo metu buvo neteisėtai pakeistos jos darbo sąlygos, paimtos darbo priemonės ir darbuotoja nebuvo tinkamai apmokyta atlikti naujas darbo funkcijas.
• Civilinėje byloje Nr. 2A-174-910/2021 darbuotojai priteista 1 000 Eur neturtinė žala už tai, kad restorano vadovas kitų darbuotojų ir lankytojo akivaizdoje su darbuotoja kalbėjo itin nepagarbiai.
• Civilinėje byloje Nr. e2A-1408-587/2024 darbuotojui priteista kelių šimtų eurų neturtinė žala, kurią jis patyrė, kai darbdavio siųstas į komandiruotę, atvyko į nesutvarkytą butą.

Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju (CK). Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios.

Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai.

Žalos atlyginimas darbo santykiuose: Darbas užima didelę dalį dirbančiųjų gyvenimo. Ir kaip bet kurioje gyvenimo srityje, darbe gali būti tiek malonių, tiek nepageidaujamų patirčių. Kraštutiniais atvejais pastarosios tampa streso ir įtampos šaltiniu, gali sukelti turtinę ar neturtinę žalą.

Tais atvejais, kai dėl darbo pareigų pažeidimo padaroma žala, Darbo kodeksas numato, jog atsakinga darbo sutarties šalis privalo ją atlyginti - nesvarbu, ar kalbama apie turtinę, ar neturtinę žalą. Turtinę žalą ganėtinai nesunkiai įsivaizduojame - tai sugadinti ar prarasti daiktai, technika, piniginiai nuostoliai ir panašiai. Tačiau neturtinę žalą, dažnai šnekamojoje kalboje vadinamą „moraline žala“, ne visada taip paprasta apibrėžti.

Žalos rūšis	Apibrėžimas	Pavyzdžiai
Turtinė žala	Materialūs nuostoliai, kuriuos galima įvertinti pinigais	Sugadintas įrenginys, prarastos pajamos
Neturtinė žala	Moraliniai ir psichologiniai išgyvenimai, kuriuos sunku įvertinti pinigais	Dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas

Šalių susitarimai dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar jos apribojimo (CK). Šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja.

tags: #neturtines #zalos #atlyginimas #del #buvusio #sutuoktinio