Vandens gausumas Lietuvos kraštovaizdyje ir žuvų įvairovė vandenyse nuo seno skatino žvejybą. Per istoriją dėl aktyvios ūkinės veiklos keitėsi etnoso santykis su gamta, taip pat ir gamtos turtų eksploatavimo sąlygos. Šiandien žvejyba Lietuvoje yra ne tik ūkio šaka, bet ir populiarus laisvalaikio praleidimo būdas, vienijantis žmones į socialinius tinklus.
Žvejybos Istorija Lietuvoje
XX a. pradžioje Lietuvoje imta gyvai domėtis žuvų ūkio padėtimi. Planingu vandenų faunos eksploatavimu rūpinosi miškininkas, gamtininkas ir visuomenės veikėjas P. Matulionis. 1903 m. jo išleistame "Žuvų kalendoriuje" nurodytos 38 žuvų rūšys, jų neršimo laikas, leidžiamų žvejoti žuvų dydis.
1918 - 1940 m. dalis vidaus vandenų priklausė savininkams, dalis buvo valstybės žinioje. Vandenis kasmet vienam žvejybos sezonui nuomojo verslininkai lietuviai ir žydai, organizuodavę žuvų gaudymą. Nuomininkai nuolat keitėsi ir siekė iš vandenų turėti kuo daugiau naudos. Spaudoje daug buvo rašoma apie laukinės faunos ir ichtiofaunos mažėjimą, jų apsaugos problemas.
1922 m. įsteigta Medžioklės ir žūklės draugija gyvavo iki Antrojo pasaulinio karo. 1946 m. buvo patvirtintos medžioklės ir žvejybos taisyklės. 1947 m. pradėjo veikti Medžiotojų ir žvejų draugija. 1957 m. buvo įsteigtas Gamtos apsaugos komitetas prie LSSR MT, rajonuose - valstybinės gamtos apsaugos inspekcijos. 1960 m. buvo įkurta Lietuvos gamtos apsaugos draugija.
Gamta saugoma, bet brakonieriavimas išlieka
Taip besirūpinant Lietuvos gamta, pagal įstatymus žvejojantys žmonės liko žvejais, o juos ignoruojantys tapo brakonieriais. Beje, veiklos subjekto atžvilgiu šis skirstymas sąlyginis, nes dažnai tas pats asmuo žvejoja ir legaliai, ir nelegaliai. Vis dėlto tai, kad brakonieriai nusikalsta įstatymui, nesuteikia etnologui teisės jų ignoruoti. Būtina tirti šį etnosocialinį reiškinį pirmiausia dėl to, kad brakonieriai taip pat žvejai, be kita ko, dauguma jų dideli virtuozai. Šią problemą 1935 m. pastebėjo ir konstatavo M. Znamierowska - Prüfferowa.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės žvejams Lietuvoje
Tyrimo laikotarpis - XX a. 3 - 10 dešimtmečiai - apima Lietuvos Respublikos gyvavimo dešimtmetį, Antrojo pasaulinio karo metus, sovietinės okupacijos pusamžį ir atkurtos nepriklausomybės pirmąjį penkmetį. Buvo bandoma išsiaiškinti, ar yra funkcinis ryšys tarp visuomenės socialinės tvarkos ir brakonierių socialinės sudėties, jų ekonominės būklės, amžiaus, psichologinio nusiteikimo, subjektyvios jų veiklos motyvacijos ir objektyvaus socialinės aplinkos vertinimo.
1991 - 1997 m. renkant informaciją buvo aplankytos visuose 44 Lietuvos rajonuose įsteigtos aplinkos apsaugos inspekcijos ir ten peržiūrėta dalis 1991 - 1994 m. brakonierių bylų. Taip pat apklausti vandenų apsaugos inspektoriai ir nupiešti konfiskatai; kiekviename rajone apklausti 3 - 4 pensinio amžiaus žvejai profesionalai; apklausta tiek pat įvairaus amžiaus žvejų mėgėjų.
Renkant informaciją pasitvirtino Znamierowskos - Prüfferowos pastaba, kad tebežvejojantys asmenys kalba tik įsitikinę, jog pašnekovas nepavojingas nei kaip įstatymų atstovas, nei kaip konkurentas. Pirmiausia žmonėms paaiškindavau, kad jų patirtis pasitarnaus mokslui net jei informacija bus anonimiška. Džiugu, kad vyrai rimtai vertino mano pastangas ir dauguma neslėpė savo pavardžių.
Žvejybos Taisyklės ir Leidimai
Norint legaliai žvejoti Lietuvoje, būtina žinoti ir laikytis nustatytų taisyklių. Žvejybos Lietuvos vidaus vandenyse taisyklės nustato draudžiamas žvejoti vietas ir laiką, draudžiamus žvejybos įrankius ir būdus, pramoninių žuvų dydžius ir kt. Už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus numatomos baudos.
Kokie yra mėgėjų žvejybos leidimai, suteikiantys teisę žvejoti? Išnuomotų vandens telkinių sąrašas pagal rajonus skelbiamas ALIS sistemoje. Limituotos žvejybos vandens telkinių sąrašas nustatytas teisės akte. Jei vandens telkinio, kuriame ketinate žvejoti, nerandate prie išnuomotų vandens telkinių ir prie vandens telkinių, kuriuose organizuojama limituota žvejyba, jame specialaus leidimo nereikia ir galite žvejoti su žvejo mėgėjo bilietu.
Taip pat skaitykite: Šventieji žvejų globėjai
Žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, teisę turės asmenys iki 18 metų, valstybinio socialinio draudimo pensininkai ir asmenys su negalia, jeigu turi tokią teisę patvirtinantį dokumentą.
Svarbiausi Rugsėjo Mėnesio Žvejybos Reikalavimai
- Lašišas ir šlakius sugavus privaloma paleisti nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d.
- Ungurių žvejyba draudžiama visus metus Kuršių mariose.
- Nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d. žvejams mėgėjams galioja draudimas žvejoti šiuose Nemuno ruožuose:
- Jūros upės žiotyse ir 100 m žemiau palei dešinįjį krantą;
- 150 m aukščiau Dubysos upės žiočių iki Meškupio žiočių;
- Nuo Piliakalnio upelio žiočių iki Upesnio žiočių;
- Nevėžio upės žiotyse ir 100 m žemiau palei Nemuno dešinįjį krantą.
Žvejojant svarbu vadovautis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis.
Kraustotės į Lietuvą? Štai ką reikia žinoti (1 dalis)
Brakonieriavimo Problema
XX a. Sovietiniais metais Lietuvos gyventojai greitai persiorientavo: vandenys ir ichtiofauna priklauso valstybei, vadinasi, neturi konkretaus savininko, taigi yra niekieno. Išnyko moraliniai draudimai. Liko įstatymas kaip išorinis stabdys. Priešprieša tarp teisėtvarkos saugotojų ir brakonierių sustiprėjo nuo 1960 m., kai buvo uždraustos visos tinklinės žūklės priemonės, o žvejams verslininkams nustatyti vertingesnių žuvų sugavimo limitai.
Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje pasikeitė ne tik socialinė bei ekonominė gyventojų struktūra, bet ir gyventojų santykis su gamta. Socialinis bejėgiškumas ir tušti skrandžiai verčia juos žuvimis spręsti išlikimo problemą. Tie, kas savo menką laimikį mėgina parduoti turguje ar prie maisto parduotuvių, taip pat mažai ką domina. Tai galima paaiškinti tuo, kad Lietuvoje ėmė siausti tikri gamtos turtų plėšikai: brakonieriai - komersantai, žuvaujantys elektriniais žūklės prietaisais. Jie paprastai yra neaukšto intelekto jauni, tvirti, agresyvūs miestiečiai, turintys transportą, racijas, naktinio matymo žiūronus, dažnai yra ginkluoti. Kovoti su jais sudėtinga.
Baudos už pažeidimus
Už limituotos lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimą gali tekti sumokėti baudą nuo 250 iki 550 eurų. Šį administracinį nusižengimas padarius pakartotinai, gresia bauda nuo 550 iki 1000 eurų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
Žvejų Socialiniai Tinklai ir Bendruomenės
Šiandien žvejyba yra ne tik būdas praleisti laisvalaikį, bet ir puiki platforma burtis į bendruomenes. Žvejai dalinasi patirtimi, informacija apie žuvingas vietas, žvejybos įrankius ir būdus. Taip pat organizuojamos įvairios akcijos ir renginiai, skirti gamtosaugai ir žuvų išteklių apsaugai.
XX a. Lietuvos medžiotojai ir žvejai vėl vienijasi kilniam tikslui - antrą kartą organizuoja akciją „Medžiotojai dalinasi“, kurios metu stokojantiems šalies gyventojams, bus neatlygintinai dovanojama žvėriena, žuvis ir jų gaminiai.
Žvejybos Reikmenys
Įsigijus leidimą, metas pagalvoti ir apie žvejybos reikmenų arsenalą, juk grįžti iš žūklės norisi su kuo didesniu laimikiu. Nesvarbu, pritrūkote vos kelių smulkmenų ar pasiruošti žvejybai turite iš pagrindų, viską, ko prireiks, rasite vienoje vietoje ir kone prie pat savo namų. Mėgstantys pažvejoti tikriausiai jau žino, kad tarp prekybos tinklų „Norfa“ turi bene didžiausią žūklės reikmenų pasirinkimą.
tags: #zveju #megeju #socialinis #tinklas #pavadinimas