Netikėtai netekus darbo, bedarbio pašalpa kartais tampa išsigelbėjimu. Lietuvoje nedarbo draudimo išmoka (NSDI) yra viena iš tokių priemonių, padedančių asmenims, netekusiems darbo, išgyventi sunkų laikotarpį. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kas gali gauti nedarbo išmoką, kokios yra jos skyrimo sąlygos ir kaip apskaičiuojamas išmokos dydis.
Kas Gali Gauti Nedarbo Išmoką?
Netekus darbo, svarbu žinoti, kokia valstybės parama galima pasinaudoti. Trumpai atsakome į klausimą kas ir kada gali gauti nedarbo išmoką / bedarbio pašalpą.
Nedarbo išmoką galite gauti, jei atitinkate šiuos kriterijus:
- per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos turite ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą;
- buvote draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu, t.y.
- Asmuo turi būti sukaupęs ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje.
- Būtina užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir pateikti prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką.
- Jei Užimtumo tarnyba nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, pvz., mokymų, asmuo turi teisę gauti išmoką.
- Asmuo neturi gauti neteisėtų pajamų.
- Jei asmuo baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jis turi užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Kaip Gauti Nedarbo Išmoką?
Netekusieji darbo asmenys gali kreiptis dėl bedarbio pašalpos (bedarbio pašalpą). Užimtumo tarnyboje jie turi pateikti prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką ir reikiamus dokumentus, įrodančius teisę į šią pašalpą.
Sprendimas dėl nedarbo draudimo išmokų skyrimo (neskyrimo) priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo duomenų pateikimo. Nedarbo socialinio draudimo išmoka pradedama mokėti kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos.
Taip pat skaitykite: Nelaimingas atsitikimas darbe: pašalpos gavimas
Atvejai, Kada Mokama Nedarbo Išmoka
Norint gauti nedarbo išmoką reikia:
- Turėti nedarbo draudimą ir ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimas Užimtumo tarnyboje t.y. per pastaruosius 2,5 metus.
- Jeigu Užimtumo tarnyboje jums nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, pvz., mokymų.
- Negavote neteisėtų pajamų.
- Jeigu baigėte privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto tarnybą arba esate paleisti iš nuolatinės privalomosios krašto apsaugos tarnybos, kurios metu įgijote pirminį karinį parengimą ir užsiregistravote Užimtumo tarnyboje ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Kiek Laiko Gausiu Nedarbo Išmoką?
Nedarbo išmoką galite gauti iki 9 mėnesių.
Nedarbo Draudimo Išmokos Mokėjimo Pratęsimas
Jeigu įsiregistravimo darbo biržoje metu bedarbis tapo laikinai nedarbingas dėl ligos ar po traumos, mokama darbuotojui paskirta nedarbo draudimo išmoka.
Kokio Dydžio Galima Gauti Nedarbo Išmoką?
Buvusios darbo biržos išmokos priklauso bedarbiams, kurių darbdaviai, ar kurie patys mokėjo socialinio draudimo įmokas ir turi sukaupę bent 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą. Nedarbo draudimo išmokos dydis priklauso nuo anksčiau gautų pajamų ir Vyriausybės patvirtinto minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio. Išmokos mokėjimo terminas yra 9 mėnesiai. Asmenys, kurie sulauks pensijos per ateinančius 5 metus, išmokos mokėjimą gali pratęsti 2 mėnesius t.y. iki 11 mėnesių, jeigu jie negauna išankstinės senatvės pensijos.
Nedarbo draudimo išmokos dydis kinta kas tris mėnesius ir priklauso nuo bedarbio gautų pajamų per paskutinius 30 mėnesių. Apskaičiuojamas bedarbio VDU per mėnesį, skaičiuojant prieš tai išdirbtų 30 mėnesių atlyginimą, pradedant 2 mėnesiais iki Užimtumo tarnyboje gavus bedarbio statusą.
Taip pat skaitykite: GPM skyrimas pensijai: gidas
Nedarbo draudimo išmoka susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalies. Pirmas 90 dienų arba 3 mėnesius mokama kintamoji dalis - 38.79 proc. nuo bedarbio apskaičiuoto VDU per mėnesį. Po 3 mėnesių kintamoji dalis yra 31.03 proc., per 6 mėnesius nesuradus darbo ir liekant bedarbiu, kintamoji išmokos dalis yra 23.27 proc.
Netekus darbo rekomenduojama atvykit į Užimtumo tarnybos padalinį arba Sodros skyrių. Taip pat pagalima registruotis internetu.
Nedarbo išmoką galite pasiskaičiuoti skaičiuoklėje Sodra nedarbo išmoka. Joje įrašykite savo vidutines mėnesio pajamas per 30 mėnesių ir bedarbio statuso suteikimo datą.
Nedarbo Išmoka 2024 Metais
Nedarbo išmoka 2024 metais yra skaičiuojama atsižvelgiant į asmens ankstesnį uždarbį ir darbo istoriją. Pastovioji bedarbio pašalpos dalis yra 215,01 EUR, o tai sudaro 23,27% minimalios mėnesinės algos (924 EUR * 23,27% = 215,01 EUR). Kintamoji dalis priklauso nuo asmens pajamų per 30 mėnesių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.
Šis skaičiavimo metodas užtikrina, kad nedarbo išmoka būtų proporcinga jūsų ankstesniam uždarbiui ir padėtų išlaikyti tam tikrą gyvenimo lygį netekus darbo.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti prašymą motinystės išmokai
Čekiškės ugniagesių ir ugniagesių savanorių išvykimai 2024 metais.
Papildomos Ilgalaikio Bedarbio Išmokos
Papildomos ilgalaikio bedarbio išmokos priklauso žmonėms, kurie yra dirbę 5 ir daugiau metų vienoje darbo vietoje, kurie buvo atleisti darbdavio iniciatyva, be savo kaltės. Jeigu žmogus buvo išdirbęs 5-10 metų, jis gali gauti 77.58 proc. vieno mėnesio asmens vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką. Pradirbusiems 10-20 metų vienoje įmonėje gali gauti 2 mėnesių 77.58 proc. jo VDU išmoką. Išdirbusiems ilgiau nei 20 metų, išmokos dydis siektų 3 mėnesių 77.58 proc. jo VDU bedarbio pašalpos dydį.
Pateikimas ir Mokėjimas
Norėdami kreiptis dėl bedarbio pašalpos Lietuvoje, asmenys turi atitikti tam tikrus Užimtumo tarnybos nustatytus kriterijus. Pirmiausia, jūs turite būti mokėję nedarbo socialinio draudimo įmokas ir būti registruotas Užimtumo tarnyboje. Užimtumo tarnyba jums suteikė bedarbio statusą ir nepasiūlė tinkamo darbo. Taip pat būtina turėti sukaupę 12 ar daugiau mėnesių nedarbo draudimo stažą per pastaruosius 30 kalendorinių mėnesių iki registracijos Užimtumo tarnyboje.
Jei per paskutinius 30 mėnesių nedirbote 12 mėnesių Lietuvoje, bet per tą laiką dirbote kitoje ar keliose Europos Sąjungos šalyse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Jungtinėje Karalystėje arba Šveicarijoje, jūs taip pat turite teisę į bedarbio išmoką.
Parama Nepasiturintiems Gyventojams
Netekus darbo ir patiriant finansinių sunkumų, šalies gyventojai gali pasinaudoti valstybės pagalba, tačiau ne mažiau svarbu dėti pastangas sugrįžti į darbo rinką. Tai ne tik pagerina visos šeimos finansinę padėtį, bet ir mažina socialinę atskirtį. Net ir pradėjus dirbti socialinė pašalpa mokama dar vienerius metus. Dėl socialinės pašalpos, papildomos socialinės pašalpos įsidarbinus, kompensacijų, papildomai skiriamos išmokos vaikui ar socialinės paramos mokiniams, nepasiturintys žmonės gali kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba el. Šią pašalpą gali gauti žmogus, jeigu vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 141,9 euro.
Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą laikinai nevertinamas besikreipiančiojo nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos pabaigos. Kokio dydžio socialinę pašalpą kiekvienu konkrečiu atveju gali gauti asmuo ar šeima, priklauso nuo šeimos sudėties, gaunamų pajamų ir pan.
Papildoma Socialinė Pašalpa Įsidarbinus
Socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs gali ir toliau kurį laiką gauti papildomą socialinę pašalpą. Pirmus 3 mėnesius - 100 proc., 4-6 mėnesį - 80 proc., o likusius 6 mėnesius - 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio.
SVARBU! Būtinosios sąlygos - iki įsidarbinimo žmogus turi būti registruotas Užimtumo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius, jam mokamas ne mažesnis nei minimalus atlyginimas arba minimalus valandinis atlygis, socialinė pašalpa turėjo būti mokama bent 1 mėnesį per paskutinius tris mėnesius iki įsidarbinimo.
Būsto Šildymo Išlaidų Kompensacija
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc.
Kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
- 50 kv/m, jei žmogus gyvena vienas;
- 38 kv/m pirmam šeimos nariui,
- 12 kv/m antram šeimos nariui,
- 10 kv/m trečiam ir kiekvienam kitam šeimos nariui.
Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų.
Taigi, jei praradote darbą ir turite nedarbo draudimo stažą kreipkitės į Užimtumo tarnybą ir po įsiregistravimo dienos praėjus kuriam laikui galite gauti atsakymą dėl pašalpos paskyrimo.
