Pragulu atsiradimo vietos

Pragula - tai vietinis odos ir/ar po ja esančio audinio pažeidimas. Pragulos išsivysto sutrikus kraujotakai ir audinių mitybai dėl nepakankamo audinių aprūpinimo deguonimi spaudžiamose kūno vietose. Pragulų atsiradimo eiga yra laipsniška ir priklauso nuo spaudimo intensyvumo, jo trukmės bei žmogaus sveikatos būklės.

Kas sukelia pragulas ir kodėl jos atsiranda

Pragula - tai vietinis išeminis odos, poodinių ir gilesnių audinių pažeidimas, išsivystantis dėl sutrikusios kraujotakos, deguonies aprūpinimo bei audinių mitybos nepakankamumo spaudžiamose kūno paviršiaus vietose. Ilgalaikis spaudimas trikdo kraujotaką tame plote - ląstelės negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų, todėl pradeda žūti. Audinių suspaudimas. Spaudimas užspaudžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to sutrinka kraujotaka ir ląstelės toje vietoje negauna deguonies bei maistinių medžiagų.

Yra dvi pagrindinės priežastys: mechaninio pažeidimo: ilgalaikis spaudimas vienoje vietoje, audinių plėšimas - kai gilesni audinių sluoksniai tiesiog atplyšta nuo odos ligonį netinkamai verčiant, perkeliant lovoje; medžiagų apykaitos sutrikimo - pagrinde baltymo trūkumo, mažakraujystės (žemas hemoglobino kiekis), odos jutimų sutrikimų senyvame amžiuje, odos maceracijos, karščiavimo, bendrinės ir vietinės infekcijos.

Pagrindiniai rizikos veiksniai

• Ilgalaikis nejudrumas: žmonės, kurie ilgą laiką guli lovoje ar sėdi neįgaliojo vežimėlyje, negali keisti padėties, todėl tam tikros kūno vietos patiria nuolatinį spaudimą.
• Trintis ir tempimas: trintis dažnai nubrozdina odą; plėšimo jėga - oda ir poodiniai audiniai pasislenka priešingomis kryptimis.
• Drėgna oda: šlapimas, prakaitas ar žaizdų išskyros drėkina odą, todėl ji tampa jautresnė pažeidimams.
• Prasta mityba ir dehidratacija: baltymų, vitaminų (ypač C, A, E), cinko ir geležies stygius silpnina audinius.
• Lėtinės ligos, amžius ir sutrikusi kraujotaka.

Dažniausios pragulų atsiradimo vietos

Dažniausios pragulos atsiranda: kryžkaulio - sėdmenų (50%), kulnų (35%), menčių (5%) ir pakaušio (10%) srityse. Taip pat dažnai nurodomos šios vietos:

• Pakaušis
• Ausys
• Mentės
• Stuburas
• Petys
• Alkūnės
• Klubakaulio sparnai
• Kryžkaulis bei uodegikaulis
• Sėdynkaulio gumburai
• Šlaunikaulio gumburas
• Kelis
• Kulkšnys
• Kulnas
• Pirštai

Pragulų gali atsirasti praktiškai bet kurioje kūno paviršiaus vietoje. Pragulos dažniausiai būna tose kūno srityse, kur kaulai yra arčiausiai odos paviršiaus, pavyzdžiui, sėdmenys, kryžkaulis, klubai, kulnai, alkūnės ar mentys. Būtina nepamiršti, kad pragulos gali išsivystyti ir dėl ilgalaikio išorinių prietaisų poveikio odai ir gleivinei, pvz.: deguonies tiekimas, zondai, kateteriai, įtvarai ir kt.

Taip pat skaitykite: Pragulų purškalų naudojimas

Pragulų stadijos (klasifikacija pagal gylį)

1. Lygis 0: Oda - geros būklės.
2. Lygis 1 / I stadija: Odoje atsirado nežymus paraudimas - neišnykstantis pakeitus ligonio padėtį.
3. Lygis 2 / II stadija: Pastebimas dalinis odos storio sumažėjimas; paviršiniai odos įtrūkimai ar pūslės.
4. Lygis 3 / III stadija: Matomas pilnas odos storio netekimas; opa apima poodį.
5. Lygis 4 / IV stadija: Nustatomas pilnas audinio storio netekimas; opa apima fascijas, raumenis, kaulus.

Be šių keturių stadijų dar kartais išskiriama neapibrėžta stadija. Pragulos vystosi palaipsniui: iš pradžių gali būti matomas tik paraudimas, tačiau progresuojant atsiranda gilūs odos defektai, kurie ilgai negyja. Net III ir IV stadijų pragulos gali greitai išsivystyti: jautriems žmonėms pragulos gali išsivystyti per 2 ar 3 valandas. Tačiau kai kuriais atvejais požymiai pasireiškia tik po kelių dienų nuo patirto sužalojimo.

Prevencija: pagrindiniai principai

Vienintelis ginklas prieš pragulas - prevencija. Pragulų profilaktika yra pati svarbiausia. Ji susideda iš trijų pagrindinių dalių: spaudimo mažinimo, odos priežiūros bei esančių pragulų efektyvaus gydymo. Organizmo atsparumo bei imuniteto stiprinimas, išorinių sąlygų, palankių audiniams gyti, gerinimas taip pat yra profilaktikos dalys.

Spaudimo mažinimas

Pagrindinis prevencijos tikslas - užkirsti kelią ilgalaikiam spaudimui tose kūno vietose, kur oda arti kaulo. Vienas svarbiausių aspektų pragulų profilaktikai - patogi ir tinkama kūno padėtis. Kūno padėties keitimas. Vienas pagrindinių dalykų - kūno padėties keitimas, reguliarus paciento vartymas. Vengiant audinių spaudimo, dėl ligos priverstinai ilgai gulintis pacientas turi būti vartomas keičiant jo kūno padėtį kas 2 val., tai gerina odos kraujotaką. Vėliau gulinčius pacientus reikia vartyti kas 1-2 val. Jeigu nėra galimybių ligonį vartyti, labai tinka pripučiami čiužiniai, kurie padalinti sekcijomis ir pripučiami elektriniu siurbliu.

Geram pragulų gijimui užtikrinti reikia mažinti kūno dalių spaudimo jėgą, paskirstant ją tolygiai ar mažinant spaudimą, keičiant kūno spaudžiamų taškų padėtį, naudojant patogų, gerai vėdinamą sėdimąjį ar gulimąjį atramos paviršių. Pagrindai: ligonio paklotas privalo būti be raukšlių, patalynė švari, iš natūralaus pluošto, sugerti prakaitą ir praleisti orą. Iš natūralaus pluošto turėtų būti ir ligonio apranga, ji turi būti patogi, minkšta ir neveržti kūno.

Specialios priemonės spaudimo mažinimui

Tinkamą profilaktiką padeda užtikrinti specialiosios priemonės - alkūnės ir kulnų apsauginiai įtvarai, pusiau cilindrinės pagalvėlės kulnams, apvalios pagalvėlės dubens sričiai ar įvairios pagalvėlės sėdėjimui. Priemonių naudojimas leidžia stebėti slaugomo asmens padėtį ir užtikrinti, jog nesusiformuotų pragulos, neišsivystytų kontraktūros, skausmo sindromas.

Taip pat skaitykite: Pragulų priežiūros patarimai

• Alkūnių ir kulnų apsaugos užtikrina maksimalų komfortą, sumažinant spaudimą į lovos paviršių.
• Apvalios pagalvėlės dubens sričiai nedirgina odos, nes neturi išorinių siūlių, audinys nesukelia prakaitavimo, yra atsparus vandeniui ir pralaidus orui.
• Pusiau cilindrinės pagalvėlės kulnams yra minkštos, palengvina minimalų judėjimą lovoje ir užtikrina higieną antibakterinėmis savybėmis.

Veiksmingiausi prietaisai, mažinantys spaudimą, yra: Pegasus Airwave sistema, Nibus dinamiška plūduriavimo sistema, spaudimą keičiantys čiužiniai „antipraguliniai“, naudojimas silikoninio pluošto antklodės. Pragulų profilaktikai - spaudimo keitimui naudojamos slaugos priemonės: čiužinys nuo pragulų iš grikių lukštų, universalus čiužinys nuo pragulų, pagalvėlės kulnų, dubens, alkūnių profilaktikai, čiužinys dubens srities pragulų gydymui - su specialiomis kiaurymėmis oro cirkuliacijai.

Odos priežiūra

Ligonio prakaitas, šlapimas ir fekalijos sudaro tinkamą terpę odos erozijoms ir praguloms atsirasti, todėl labai svarbi tinkama ligonio odos higiena. Kūno odos priežiūrai derėtų naudoti tik specialias priežiūros priemones - kremus, pavilgus (losjonus). Privalu nepamiršti pačios pigiausios profilaktikos priemonės - ligonį nuolat apiplauti šiltu vandeniu ir muilu.

Nerekomenduojama masažuoti tų kūno vietų, kuriose yra neišnykstantys paraudimai. Taip pat nerekomenduojama naudoti spiritinių tirpalų - jie sausina ar dirgina odą. Odai valyti naudojami švelnūs, nealergizuojantys prausikliai, o po plovimo - švelniai nusausinama, galima naudoti apsauginius kremus.

Gydymas: ką daryti, jei pragula jau atsirado

Pragulos yra gydomos, tačiau, jei gydymas atliekamas per vėlai, jos gali sukelti mirtinų komplikacijų. Pragulų gydymas priklauso nuo jų stadijos, gylio ir bendros paciento būklės. Tikslas - pašalinti spaudimą, sustabdyti audinių nykimą, skatinti žaizdos gijimą ir užkirsti kelią infekcijai.

Vietinis tvarstymas

Vietiškai pragulos gali būti gydomos okliuziniais hidrokoloidiniais tvarsčiais. Jie netraumuoja audinių, nesukelia alergijos, nepraleidžia vandens, oro ir bakterijų iš aplinkos, sudaro fiziologines sąlygas praguloms gyti. Pradžioje tvarstį reikėtų keisti dažniau. Pirmomis dienomis po hidrokoloidiniu tvarsčiu gali susikaupti daugiau sekreto, kuris gali pratekėti pro kraštus. Jei taip atsitiko, tvarsčius keisti nedelsiant. Vėliau, sekrecijai mažėjant, tvarstį galima laikyti iki septynių dienų.

Taip pat skaitykite: Kaip išvengti pragulų: čiužinio vadovas

Hidrokoloidinį tvarstį reikėtų uždėti taip, kad jis dengtų visą žaizdą ir bent 2-3 cm sveikos odos aplink ją. Tai ypač svarbu II stadijos praguloms. Jei antro laipsnio pragula šlapiuoja gausiai ir yra infekcijos požymių - rekomenduojama antimikrobiniai tvarsčiai su sidabru, o juos uždengti lipniais hidrokoloidiniais tvarsčiais.

Tvarsčiai pagal pragulos stadiją

• I stadijos praguloms - ploni lipnūs hidrokoloidiniai tvarsčiai; gali būti laikomi 5-7 dienas.
• II stadijos praguloms - storesni lipnūs hidrokoloidiniai tvarsčiai su plonesniais kraštais.
• III-IV stadijos praguloms - reikalingas žaizdos užpildas (specialūs geliai arba absorbciniai tvarsčiai su sidabru), dengiamasis tvarstis; perrišama dažniau, priklausomai nuo sekrecijos ir infekcijos požymių.

Žaizdos užpildas gali būti: specialus gelis, jei opa nešvari; absorbcinis tvarstis su sidabru infekcijos požymiams arba rizikai; paprastas absorbcinis tvarstis neinfekuotoms eksuduojančioms gilioms praguloms. Jei žaizda gilesnė kaip 5 mm, po hidrokoloidiniu tvarsčiu rekomenduojama papildomai vartoti specialų gelį.

Chirurginis gydymas ir nekrektomija

Gali būti taikoma chirurginė intervencija - nekrektomija - pašalinami negyvi audiniai ar svetimkūnis. Hidrokoloidiniais ar poliuretano putų tvarsčiais atliekama savaiminė biologinė nekrektomija. Naudojami didelės sugeriamosios gebos hidrokoloidiniai arba poliuretano putų tvarsčiai kartu su kitais preparatais (granulėmis, geliu, pasta) arba poliuretano putų setonais. Jais užpildomi gilūs audinių defektai, sudrėkinami nekrotizavę audiniai, kuriuos vėliau ištirpdo organizmo makrofagų išskiriami proteoliziniai fermentai. Po hidrokoloidiniu ar poliuretano tvarsčiu susidaranti rūgšti terpė slopina bakterijų dauginimąsi, skatina granuliacinio audinio augimą.

Infekcijos kontrolė ir sisteminis gydymas

Jei atsiranda edema ant žaizdos pakraščių, pilkas ar gelsvas eksudatas, blogas kvapas, ligonis jaučia skausmą, tai yra infekuotų pragulų požymiai. Reikia paimti pasėlį nuo žaizdos paviršiaus mikroorganizmams identifikuoti ir jautrumui antibiotikams nustatyti. Esant labai virulentiškiems patogenams, skiriami plataus veikimo spektro antibiotikai. Esant infekcijoms, gali kilti komplikacijos: sepsis, kaulų ar sąnarių infekcijos, fistulės ir abscesai.

Praktinės rekomendacijos

• Naudoti pragulų rizikos skales - siūloma Nortono skalė pragulų rizikai įvertinti. Kiekvienas parametras vertinamas balais nuo 1 iki 4; jei suskaičiuojama 25 ir mažiau balų, turi būti pradėta aktyvi pragulų profilaktika.
• Nustačius riziką, sudaryti individualų pragulų profilaktikos planą.
• Slaugytojai turi informuoti bei mokyti ligonį ir jo šeimos narius apie pragulų prevenciją.
• Atsisakyti pragulų profilaktikoje naudoti guminį pragulų ratą ir spiritą.
• Jei pacientas gali pats keisti padėtį, skatinti atlikti nesudėtingus judesius gulint ar sėdint.
• Maistinės medžiagos: užtikrinti pakankamą baltymų, vitaminų (ypač C, A, E), cinko ir geležies kiekį; prireikus - baltymų dieta.
• Reguliari odos priežiūra: plauti šiltu vandeniu ir muilu, naudoti specialias priemones, vengti masažo paraudusiose vietose.

Statistika ir svarba stacionare

Pragulos atsiranda tarp 2,7-29,5% visų stacionariai gydomų ligonių, iš kurių 70-90% sudaro vyresni nei 65 metų ligoniai. Per pirmąsias dvi savaites gulint ligoninėje pragulų atsiranda 10-25% geriatrinių ligonių. Pragulos - viena iš opiausių stacionariai gydomų ligonių slaugos problemų; tai rimta problema ligonio sveikatai ir ekonominė problema.

Santrauka

Pragulų prevencija ir gydymas reikalauja sisteminio, daugiašalio požiūrio: spaudimo mažinimo priemonės, kruopšti odos priežiūra, tinkamas vietinis tvarstymas, mitybos ir imuniteto stiprinimas bei, esant poreikiui, chirurginė intervencija. Pagrindinė prevencinė priemonė - reguliarus padėties keitimas ir tinkamos pagalbos priemonės (čiūžiniai, pagalvėlės, apsaugos), kad būtų išvengta spaudimo rizikos taškų: kryžkaulio, kulnų, mentių, pakaušio ir kitų kaulinių kyšulių.

tags: #pragulu #atsiradimo #vietos