Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose.
Mokykloje mokoma daugybės dalykų, kurių ne visuomet prireikia tolimesniame gyvenime. Pasak Čedavičienės D. (2008) mokytojai, dažniausiai nerimaujantys dėl mokinių matematinio ar kalbinio neraštingumo, pradeda suprasti, kad egzistuoja kitas, dar didesnį rūpestį keliantis trūkumas: emocinis neraštingumas.
Mokytis pažinti savo jausmus ne ką mažiau svarbu nei lavinti skaitymo ar skaičiavimo įgūdžius. Gebėjimas susirasti draugų ir puoselėti draugystę, sėkmingai įsitraukti į grupę, inicijuoti pokalbį ir išklausyti, atskleisti save, drąsiai pasipriešinti skriaudėjams, atjausti kitus, įveikti sunkumus, išspręsti konfliktus, būti savikritiškam, motyvuoti save sudėtingomis aplinkybėmis, drąsiai žvelgti į sunkumus, nesidrovėti artimumo yra tie įgūdžiai, kurie reikalingi gyvenime norint būti sėkmingu ir laimingu.
Kaip mokyti vaiką bendradarbiauti? Vaiko emocinio intelekto ugdymas. Antroji dalis
Kaip teigia Lekavičienė R, Antinienė D. (2012) aplinkinių žmonių ir savo emocijų pažinimas ir supratimas, jų valdymas bei kontrolė, empatija ir t.t. skatina efektyvų tarpasmeninį bendravimą, pozityviai veikia individualius sprendimus bei, apskritai, asmens psichologinį funkcionavimą. Todėl teigiama, kad emocinis intelektas yra gana patikimas asmeninio ir profesinio gyvenimo sėkmės rodiklis. Sėkmės susilaukiama tada, kai dėmesys skiriamas savęs pažinimui, lankstumui, savikontrolei, efektyviam konfliktų valdymui.
Kognityvinis intelektas (IQ) ir emocinis intelektas (EQ) koreliuoja, tačiau nėra susiję priežasties pasekmės ryšiais. Aukšto intelekto, išsilavinęs žmogus gali būti vienišas ir nelaimingas, nes nepakankamai išugdyti emociniai socaliniai gebėjimai, todėl santykiai su aplinkiniais gali būti komplikuoti. Galime stebėti ir atvirkščiai, žmogus, kuris baigė mokyklą žemais akademiniais įvertinimais ir nepasižymi aukštu intelektu, vėliau gali tapti itin sėkmingu verslininku ir kompanijos lyderiu.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie paauglių komunikaciją internete
Socialinių Emocinių Kompetencijų Formavimasis
D. Goleman (2003) teigimu, šeima yra mūsų pirmoji emocinio gyvenimo mokykla: bendraudami su artimiausiais žmonėmis, mes mokomės suvokti savo pačių jausmus, į juos reaguoti, numatyti, kaip į juos gali reaguoti kiti, taip pat suprasti ir išreikšti savo viltis ir baimes. Iš visų emocinio intelekto įgūdžių gebėjimas sutarti su kitais labiausiai prisideda prie sėkmės ir pasitenkinimo gyvenimu jausmo.
Socializacijos procesas prasideda nuo vaiko įgimto temperamento sąveikos su suaugusiojo reakcija į jį ir pasireiškia dar kūdikystės laikotarpiu (kūdikis bendrauja šypsniu, žvilgsniu). Ikimokyklinio amžiaus vaikai socialinių įgūdžių įgyja ne tiek iš suaugusiųjų, kiek iš sąveikos su kitais vaikais.
Vaikystėje patirtas atstūmimas - vienas iš rizikos faktorių, kad paauglystėje vaikas gali prasčiau mokytis, turėti emocinių problemų, nusikalsti. Prasti socialiniai įgūdžiai ypač išryškėja, kada vaikai bando susidraugauti. Todėl užsimezgusias vaikų draugystes būtina vertinti rimtai. Svarbu, kad suaugęs žmogus sudarytų sąlygas vaikui bendrauti su bendraamžiais, leistų ieškoti tinkamų komunikavimo būdų (klysdami vaikai aptinka, kurie būdai yra veiksmingi), rodytų asmeninį pavyzdį.
Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo. Kuo anksčiau vaikas girdi, kad šeimoje pagarbiai, mandagiai bendraujama (išklausoma, domimasi kitu, paisoma nuomonės, dalyvaujama pokalbyje), atspindimi kito jausmai, kreipiamas dėmesys į visus, tuo anksčiau tą pradeda taikyti komunikuodamas su bendraamžiais. Humorui šeimoje taip pat turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio ir laiko.
Lengviausias būdas - tiesiog drauge žaisti: kurti juokingus pasakojimus, dainas, maivytis, kvailioti. Humoras suteikia vaikams galimybę tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu, gali padėti išreikšti tai, ką sunku pasakyti. Vertinga skatinti vaikus juokauti ir pastebėti humorą net sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Kušlevič - Veršekienė D., Pukinskaitė R. (2009) nagrinėjusios paauglių emocinį intelektą, pastebi, jog patiriami sunkumai paauglystėje iš dalies priklauso nuo emocinio intelekto lygio, individualių vaiko savybių, jo aplinkos, socialinės kompetencijos, neigiamų aplinkos įvykių, jų reikšmingumo bei jų pasikartojimo dažnio. Autorių atlikto tyrimo metu nustatyta, kad bendras emocinis intelektas (EQ), adaptyvumas, tarpasmeninių santykių ir asmens vidiniai gebėjimai yra teigiamai statistiškai reikšmingai susiję su geresniais mokymosi laimėjimais.
Geriau besimokantys paaugliai dažniau jaučiasi laimingi, jie efektyviau prisitaiko prie pokyčių, geriau susitvarko su kasdien iškylančiomis problemomis, jų geresni tarpasmeniniai santykiai. Autorių teigimu, sėkmę mokykloje lemia ne tiek vaiko žinios ar ankstyvi skaitymo įgūdžiai, kiek emociniai ir socialiniai įgūdžiai: pasitikėjimas savimi, domėjimasis aplinka, žinojimas, kokio elgesio iš tavęs laukia kiti ir kaip susivaldyti, kai nori pasielgti netinkamai, gebėjimas išlaukti, laikytis nurodymų, kreiptis į mokytojus pagalbos, mokėti išreikšti poreikius ir sutarti su kitais vaikais.
Lietuvos gyventojų savivertės lygis ir laimės pojūtis yra vienas žemiausių visoje Europoje. Moksliškai įrodyta, kad šie du dalykai yra tiesiogiai susiję. Pagrindiniai žmogaus socialiniai emociniai gebėjimai, tokie kaip savivertė ir pagarba kitam išsivysto mokykliniame amžiuje ir daro esminę įtaką tolimesniam asmenybės formavimuisi ir elgesiui. Lietuvos pedagogų sąmoningumas socialinio emocinio ugdymo ir saviugdos tema yra minimalus.
Čedavičienė D. (2008) pastebi, jog mokymo programos yra gana perkrautos dalykų, keičiasi jų turinys ir temos, todėl nenuostabu, kad mokytojai jaučiasi labai apkrauti ir nesiryžta skirti laiko dar vienam papildomam dalykui. Be to, tikriausiai jokiu kitu atveju mokytojo darbo kokybė nėra tokia svarbi, kaip programose ugdančiose socialines emocines kompetencijas, nes jau pats mokytojo elgesys klasėje yra emocinės kompetencijos arba trūkumo pavyzdys. Ne kiekvieno mokytojo temperamentas tinka tokioms pamokoms vesti, ne kiekvienas gali ir nori kalbėti apie jausmus. Iš pradžių nedaug mokytojų noriai imasi mokytis naujo dalyko, kuris atrodo toks neįprastas, palyginti su kasdieniu darbu.
Lam C. (2014) nurodo gero mokytojo bruožus, kurie, savo ruožtu, lemia mokytojo socialines emocines kompetencijas bei siejasi su Neale S., Spencer-Arnell L., Wilson L.:
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
- Patinka mokyti mokyti vaikus - daug džiaugsmo ir pasitenkinimo savo darbu teikianti profesinės karjeros sritis, nors drauge tai taip pat daug pastangų reikalaujanti bei sekinanti veikla.
- Nulemia pokyčius - leidžia vaikams pasijusti klasėje ypatingiems, saugiems ir užtikrintiems. Mokytojai gali daryti teigiamą įtaką savo mokinių gyvenime.
- Skleidžia pozityvią energiją - stengiasi nuolatos būti teigiamai nusiteikę, laimingi ir besišypsantys. Teigiama energija užkrečiama, todėl ja dalinasi su klase.
- Geba megzti ir palaikyti asmeninius ryšius - pažįsta savo mokinius, žino, kuo jie domisi ir užmezga su jais ryšį. Taip pat vaikams atskleidžia, kuo domisi patys. Išsiaiškina, kaip vaikams patinka mokytis, stengiasi pažinti savo mokinių tėvus.
- Dirba su šimtaprocentiniu atsidavimu - dirba tobulėdami patys ir įkvepia kitus. Atiduoda visą save patiems sau, mokiniams, jų tėvams, mokyklai ir kiekvienam jais tikinčiam žmogui.
- Geba organizuotai dirbti - paskirsto darbus.
- Neturi išankstinio nusistatymo - mokytojus, kartas nuo karto stebi ir vertina, tiek formaliai, tiek ir neformaliai (štai kodėl būtina nuolatos dirbti su šimtaprocentiniu atsidavimu). Mokytojus nuolat vertina ir kritikuoja mokyklos direktorius, kolegos mokytojai, mokinių tėvai ir patys mokiniai. Užuot jautęsi įžeisti ar užsigavę, kai kas nors išsako pastabas apie tai, kaip mokote, priimkite konstruktyvią kritiką be išankstinio nusistatymo ir kurkite veiksmų planus. Įrodykite, kad esate gerai dirbantis mokytojas, - toks, kokiu ir siekiate būti. Pasaulyje nėra tobulų žmonių, o galimybių tobulėti visuomet yra. Juk pasitaiko, kad kiti geba pamatyti tai, ko nepavyksta patiems.
- Kelia reikalavimus - pats mokytojas elgiasi taip, kaip moko kitus.
- Ieško įkvėpimo ir jį randa - nestokoja kūrybiškumo.
- Nevengia pokyčių - yra lankstūs, nesiskundžia dėl pasikeitimų mokykloje.
- Reflektuoja - siekia tobulėti kaip specialistas, apmąsto, kaip jis dirba mokytojo darbą- kas pavyko, o ką reikėtų kitą kartą pakeisti. Nuolatos reflektuoja, apmąsto, kaip dirba, kaip patys mokosi iš klaidų, silpnybių.
Svarbu pažymėti, jog pedagogų ir tėvų socialinio emocinio intekto ugdymui didinant jų socialines emocines komepetencijas reikalinga sisteminė pagalba ir parama. Pačios geriausios socialinio emocinio ugdymo programos vaikams gali būti neefektyvios vien todėl, kad, pedagogo asmenybės elgesys ir asmenininės vertybės kontrastuos su programos nuostatomis, jei kalbėdamas apie empatiją, jis pats jos nejaus, jei mokydamas vaikaus pagarbos jiems nerodys savo elgesiu. Ne veltui yra sakoma, jog vaikai pirmiausia mokosi iš pavydžio. Galime stebėti kaip skiriasi klasės vaikų elgesys ir tarpusavio santykiai priklausomai nuo mokytojo santykio su jais.
Tyrimai ir jų Rezultatai
Nuo 2014 metų kartu su prof. Ala Petrulyte tyrinėjame paauglių socialinės ir emocinės sveikatos rodiklius įvairiais aspektais: santykyje su savęs vertinimu, su empatija. Paskutinis tyrimas atliktas 2023 m. lapkričio-2024 m. vasario mėn.
Tradiciniai klinikiniai tyrimai daugiausia buvo skirti diagnozuoti psichikos sutrikimų buvimą ar nebuvimą. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija (PSO, 2019) pabrėžia, kad psichinė sveikata apima ne tik psichologinių simptomų nebuvimą, ji apima holistinę psichinę ir socialinę gerovę. Socialinė ir emocinė gerovė.
Atsparumas stresui yra glaudžiai susijęs su socialine ir emocine sveikata. Atsparumas, kaip asmenybės bruožas, apsaugo nuo neigiamo streso poveikio ir palengvina prisitaikymą, įgalina žmones susidoroti su gyvenimo iššūkiais, ypač susidūrus su netikėtais ar ilgalaikiais stresiniais veiksniais (Reich ir kt., 2010). Paauglystėje atsparumas vaidina lemiamą vaidmenį formuojant socialinę ir emocinę gerovę.
Tėvystė vaidina lemiamą vaidmenį vaiko psichologinei sveikatai. Auklėjimo stilius susideda iš dviejų pagrindinių elementų: tėvų jautrumo ir reiklumo. Tėvų jautrumas formuoja vaikų savireguliaciją ir savisaugą. Tėvų reiklumu siekiama integruoti vaikus į visą šeimą, keliant jiems suaugusiųjų reikalavimus ir mokant drausmės (Špėlytė, 2008).
Emocinė tėvų šiluma - tai dėmesingumas ir neįkyrus palaikymas kartu su pagarba vaiko savarankiškumui. Užuot pasikliovę bausme, šie tėvai nustato taisykles ir ribas per atvirą diskusiją ir samprotavimus. Jie aktyviai palaiko ir puoselėja savo vaiko savarankiškumą. Šis auklėjimo metodas, dar žinomas kaip demokratinė arba palaikanti tėvystė.
Atstūmimo auklėjimo stilius pasireiškia per fizines bausmes, priešiškumą, pagarbos stoką ir vaiko kritiką kitų akivaizdoje. Nepaklusnumo atvejais tėvų bausmė būna griežta, dažnai įgyja fizines formas.
Tyrime dalyvavo Švenčionių rajono gimnazijų 12-18 metų mokiniai: 38 vaikinai ir 52 merginos. Apklausa vyko elektroninės apklausos „Mano apklausa“ platformoje. Išryškėjo tokie rezultatai:
- Abiejų tėvų atstūmimas neigiamai susijęs su paauglių socialine emocine gerove.
- Abiejų tėvų hipergloba teigiamos ir reikšmingos koreliacijos su socialinės emocinės sveikatos rodikliais.
- Pačios reikšmingiausios sąsajos gautos tarp abiejų tėvų emocinės šilumos ir socialinės emocinės sveikatos rodiklių.
- Motinos atstūmimas ir tėvo atstūmimas neigiamai koreliuoja su atsparumu stresui, tuo tarpu motinos emocinė šiluma ir tėvo emocinė šiluma reikšmingai teigiamai siejasi su atsparumu stresui.
- Motinos emocinę šilumą ir jos hiperglobą labiau jaučia paaugliai, augantys mažavaikėse šeimose.
Tėvų auklėjimo stiliai, išskyrus atstūmimą, paauglių suvokiami labai teigiamai. Remiantis šiuo klausimynu (Furlong, 2014) paauglių socialinės ir emocinės gerovės tyrimai Švenčionių rajone buvo atliekami dešimties metų laikotarpyje. Paaiškėjo, kad pastarosios apklausos rodikliai žemesni, nei rezultatai, kurie buvo gauti ankstesnių apklausų metu.
Ankstesnių tyrimų socialinės ir emocinės sveikatos rodikliai siekdavo vidutinį lygį, tačiau pastarajame tyrime dalyvavusių mokinių bendras socialinės ir emocinės sveikatos duomenų vidurkis - 81,54, tai atitinka žemą lygį, remiantis metodikos autoriaus sudarytomis normomis (Furlong, 2014).
Pandemijos grėsmė, nuotolinis ugdymas, kuomet visi buvome prikausyti prie išmaniųjų įrenginių, nustojome bendrauti kontaktiniu būdu. Jaunimui jau sunku rasti tinkamus žodžius, lengviau parašyti, išreikšti emocijas ženklais, vertiniais, trumpiniais. Ir ne tik: jaunimo pastarojo laikmečio pagrindinis laisvalaikio praleidimo būdas - išimtinai - išmanieji įrenginiai.
Pasaulinė karo grėsmė, baimės ir nerimo eskalavimas, jos akivaizdoje tiek suaugusieji, tiek paaugliai tapo labiau pažeidžiami. Ekologinė situacija, nesveika aplinka, chemizuotas maistas, per didelis cukraus kiekis maisto produktuose. Dabartinio laikmečio problema - sutrikdyta komunikacija: nėra lygiavertiško suaugusiųjų ir paauglių bendravimo, paauglys su savo bendraamžiu nemoka pagarbiai komunikuoti.
Dėl to atsiranda tarpusavio supratimo nebuvimas; tai turi įtakos žemiems pasiekimų rezultatams, neatitinkantiems paauglio vystymosi lygio. Atsiranda netinkamas paauglių elgesys, nuokrypiai nuo socialinių normų ir taisyklių. Dabartinė epocha - individualistų, egoistų laikmetis. Šiuolaikinio jaunimo vertybės kitos, nei šeima, motinystė. Pasaulyje kuo toliau tampa nepopuliaru kurti šeimą.
Jaunimas ateitį įsivaizduoja - viskas turi būti pasiekiama čia pat, lengvai ir greitai. Jie nori mažai ir lengvai dirbti, nedaug įdėdami pastangų, gauti gerą atlyginimą. Tačiau, tyrimais yra įrodyta, jog be veiklos žmogus degraduoja, nesivysto jo smegenys. Žmogus tobulėja tik įveikdamas krizes. Mes dabar gyvename turbulentiniame laikotarpyje.
Informacijos srautas, vystymasis vyksta žaibišku greičiu. Techninis progresas - neįtikėtinas. Žmonės nespėja vystytis su technologine pažanga. Taip greitai keičiasi technologijos, kad dabartinio jaunimo įgyto išsilavinimo jiems užteks 5-7 metams, po to reikės įgyti vėl naują kryptį, naują specialybę. Taip bus mokymasis visą gyvenimą.
Tėvų ir mokytojų užduotis - stebėti ir būti prieinamiems, bet nedaryti už vaiką jo užduočių, neprisiimti jo pareigų. Nesistengti palengvinti vaiko kelio! Jis pats turi išmokti įveikti sunkumus, susidoroti su kliūtimis, iššūkiais. Hipergloba yra pražūtinga, nes ji pasiglemžia paauglio iniciatyvą bei pasitikėjimą savimi.
Geriausia elgtis taip: nedaryti nieko už vaiką, ką kasdieniniame gyvenime jis gali pasidaryti pats. Vos tik tėvai nustoja vaiką perdėtai globoti, dažnai paauglys ima galvoti, jog pats negali tvarkytis gyvenime ir kad pasaulis yra pernelyg pavojingas. Toks vaikas/paauglys nenorės prisiimti atsakomybės. Todėl suaugęs jis negali būti savarankiškas.
Tokiam paaugliui net sunku pagalvoti, kad gyvenimas reikalauja ne tik imti, bet ir duoti. Toks vaikas, tapęs paaugliu, galvoja: „Aš galiu daryti, ką tik noriu ir kada tik noriu. Viskas tik man priklauso“. Hiperglobojantys tėvai dažniausiai leidžia daryti vaikui viską, nes trokšta apsaugoti jį nuo nusivylimų ir bijo, kad neprarastų jų palankumo. Todėl jie nelinkę sakyti „ne“ ir neleidžia savo atžalai pajusti jo neatsakingo elgesio pasekmių.
Jei hiperglobojantys tėvai perdėtai pataikauja savo paaugliui arba nelinkę su juo ginčytis, tai griežti arba atstumiantys tėvai stengiasi priversti paauglį elgtis pagal jų valią. Jie remiasi tokiomis idėjomis: „Tu privalai daryti taip, kaip aš pasakiau, o aš prižiūrėsiu, kad tu padarytum taip, kaip reikia“.
Kai santykiai įkaista iki tokio lygio, atsiveria kovos laukas. Gali būti kovojama atvirai arba slaptai, bet tai visdėlto yra kova. Pasipriešinimas yra įprasčiausia reakcija į prievartinį paauglio auklėjimą, tačiau ne vienintelė. Jauni žmonės patys sprendžia, kaip tvarkyti gyvenimą ir ką daryti su gyvenimiška patirtimi. Tokie paaugliai tampa tikri maištininkai.
Kenčia jų psichinė sveikata. Jie stokoja pasitikėjimo, nerimauja dėl klaidų arba jaučiasi nieko neverti. Jų energija nukreipiama ne į produktyvumą ir pasiekimus, o kaip išvengti klaidų ar suaugusiųjų pykčio ir bausmių. Tėvai ir mokytojai, kurie labai kontroliuoja vaikus, elgiasi klaidingai, kadangi jie įbaugina paauglį, priverčia jį paklusti.
Emociškai šilti santykiai, pagarbus elgesys, kurio suaugusieji moko savo jaunąją kartą yra emocinio ir socialinio brandumo pagrindas. Vaikai negyvens taip, kaip mes, suaugusieji, kalbame. Jie darys taip, kaip mes gyvename, t.y. atkartos mūsų pavyzdį, bet ne žodžius. Tėvų autoritetas paremtas tik tėvų elgesiu.
Reikia mokyti vaiką kelti tikslus ir juos pasiekti. Kiekvienas vaikas turi turėti savo gyvenimo tikslą. Vaikas turi išmokti būti atsakingu, pvz., - prižiūrėti savo augintinį, juo rūpintis. Tačiau jei nesirūpina, augintinio neturi prižiūrėti tėvai, nes jis yra vaiko pareiga. Tokiu atveju augintinis turi iš namų „išnykti“.
Naujajame pasaulyje bus vertinamas unikalumas. Leisti paaugliui patinginiauti - to reikia, kad jis pailsėtų, persikrautų jo nervinė sistema, nes tuo metu jis apmąsto įvykius, patirtis. Turi būti pirminis - visuminis pasaulio supratimas: kelionės, bendravimas, komunikacija.
Dabartiniame laikmetyje emocinis intelektas užima prioritetinę vietą, lyginant su protiniu intelektu. Mylėti save ir gyventi savo gyvenimą. Suteikti galimybę vaikui ar paaugliui pačiam išgyventi savo gyvenimo pamokas.
Pirmiausia meilės sau. Tik mylėdami save, šia meile apgaubsite visus artimuosius, savo vaikus. Ne hipergloba, o emocinė šiluma! Nuoširdžiai tikiu jūsų išmintingu pasirinkimu ir sprendimu!
Tėvų Auklėjimo Stilių Įtaka Paauglių Socialinei Emocinei Gerovei
Tėvų auklėjimo stilius turi didelę įtaką paauglių socialinei ir emocinei gerovei. Žemiau pateikta lentelė apibendrina pagrindinius tėvų auklėjimo stilius ir jų poveikį paaugliams, remiantis Švenčionių rajono gimnazijų mokinių tyrimo rezultatais:
| Auklėjimo stilius | Poveikis paauglių gerovei |
|---|---|
| Abiejų tėvų atstūmimas | Neigiamai susijęs su socialine emocine gerove |
| Abiejų tėvų hipergloba | Teigiamos koreliacijos su socialinės emocinės sveikatos rodikliais |
| Abiejų tėvų emocinė šiluma | Reikšmingiausios sąsajos su socialinės emocinės sveikatos rodikliais |
| Motinos/tėvo atstūmimas | Neigiamai koreliuoja su atsparumu stresui |
| Motinos/tėvo emocinė šiluma | Teigiamai siejasi su atsparumu stresui |
tags: #paaugliu #socialine #atsakomybes #ugdymas