Socialinių tinklų įtaka paaugliams: pavojai ir galimybės

XXI amžiuje šiuolaikinės informacinės technologijos (IT) ir jų naudojimas tampa neatsiejama daugelio žmonių gyvenimo dalimi. Tyrimai atskleidžia, kad socialinių tinklų populiarumas tik didėja. Didžiausią šių socialinių tinklų vartotojų dalį sudaro jauno amžiaus asmenys. Apie 57 proc. socialinių tinklų vartotojų yra 18-29 metų amžiaus ir turi asmeninį profilį keliose skirtingose socialinių tinklų paskyrose.

Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, Lietuvoje 2019 m. net 95 proc. interneto vartotojų iki 25 metų amžiaus internetu naudojosi kiekvieną dieną. Mažiau aktyvūs kasdienio interneto naudojime (85 proc.) 45-54 metų amžiaus interneto vartotojų, ir apie 75 proc. Lietuvoje internetas daugiausiai naudojamas ryšiams, informacijos paieškai apie prekes ir paslaugas (62 proc. gyventojų), naujienoms skaityti (72 proc. gyventojų) bei bendravimui socialiniuose tinkluose (54 proc.

Socialiniai tinklai formuoja tam tikrą socialinį kapitalą, kurio pagrindu vyksta socializacija. Yra žinoma, kad socializacija vyksta sąveikaujant su aplinka, tame tarpe ir su socialiniai tinklais, kurie asmenybę tarsi „įveda“ į visuomenę, perteikiant turimą socialinę patirtį (žinias, vertybes, elgesio taisykles ir normas, bei nuostatas).

Socialinių tinklų keliami pavojai

Vis dėlto būtina žinoti, kad socialiniai tinklai yra vieta, kur gausu pačios įvairiausios informacijos. Žmonės virtualioje erdvėje renkasi, keičiasi informacija, bendrauja, bet ta informacija ne visuomet tinkama tam tikro amžiaus žmonėms. Kitais žodžiais tariant, vaikai gali susidurti su informacija, kuri galbūt ir nebus draudžiama, bet gali būti žalinga iki tam tikro amžiaus. Vaikas gali patekti į įvairiausias grupes, kur kalbama apie savižudybę, savižalą, skatinama neapykanta kokioms nors žmonių grupėms. Aišku, yra ir bendraamžių spaudimas. Socialiniuose tinkluose matome, kaip gyvena kiti, - tai gali prisidėti prie nemalonaus jausmo, noro lyginti, kaip aš gyvenu, kaip atrodau.

Socialiniai tinklai, kuriuose yra kuriamas savo idealiojo „aš“ paveikslas ar tikint kitų dalyvių skelbiama informacija, mūsų centrinėje nervų sistemoje gali susikurti tikrovės neatitinkantys prisiminimai. Laikui bėgant, nusivylimas ateina ne tik dėl to, kad aplinkiniai neva gyveną įdomų ir nekasdienišką gyvenimą, bet kad ir tu pats neatitinki to savo susikurto ir afišuojamo gyvenimo. Nusivylimas didėja, nepasitenkinimas savimi auga. Paauglystėje intensyviai vyksta asmens savo tapatumo paieškos, iš vaikystės pereinama į suaugusiojo pasaulį, todėl paaugliai neretai puola į kraštutinumus, jiems dažnai kyla įvairių prieštaravimų, noras rizikuoti. Problemos rimtumą atskleidžia ir tai, kad paauglių elgesys internetinėje erdvėje kinta, jis tampa vis rizikingesnis. Paaugliai dažnai kontaktuoja su nepažįstamaisiais, naudojasi smurtinio ir seksualinio turinio interneto svetainėmis, populiarėja paauglių elektroninės patyčios. Priekabiavimas ir nepageidaujami seksualinio turinio pranešimai, asmeninės informacijos skelbimas, patyčios, asmens tapatybės vagystės ir kt.

Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius

Kai visa galva pasineriama į socialinių tinklų gyvenimą, dažnai aplanko tokie jausmai, kaip kaltė, pavydas, pyktis, nepasitenkinimas.

Priklausomybė nuo socialinių tinklų

Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei. Tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Žmonės, turintys šią priklausomybę, patiria stiprų potraukį tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti su kitais virtualioje erdvėje. Per daug laiko, praleisto praleistas socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą.

Vieno tyrimo metu nustatyta, kad išmaniųjų telefonų naudotojai savo telefonus vidutiniškai paliečia maždaug nuo 10 iki 200 kartų per dieną, kurių trukmė siekia nuo 10 iki 250 sekundžių. Net 80 proc. Atlikti tyrimai rodo, kad beveik 70 proc. žmonių socialiniuose tinkluose siekia save pavaizduoti tokiais, kokie realybėje nėra. Ir viskas tam, kad būtų įrodyta, jog mūsų gyvenimas įdomus, pilnas nuotykių ir teigiamų emocijų, nors tai dažnai neatspindi tiesos.

Informacinis nuovargis ir smegenų perkaitimas

Informacijos kaitos intensyvumas bei greitis suteikia nerealią galimybę išgyventi vis kitus pojūčius bei jausmus, neribotai keliauti laike ir erdvėje bei pabėgti nuo kasdienybės. Kadangi žmogus yra sociali būtybė, realiame gyvenime realizuojanti savo poreikius bendravimu, kai jo trūksta, pradedama ieškoti kitų alternatyvių bendravimo būdų. Taigi, smegenys lyg „perkaista“, sunku susikaupti, sumažėja darbo efektyvumas, krenta savivertė, sutrinka darbų planavimas, atsiranda mentalinė duobė bei abstinentinio sindromo simptomai. Smegenys nuolat yra aktyvioje būsenoje ir nepailsi, ilgainiui prarandamas gebėjimas reguliuoti aktyvumo bei budrumo lygį. Posakis „kas valdo informaciją - tas valdo pasaulį“, matyt, jau nebetenka savo tiesioginės prasmės.

Kaip apsaugoti paauglius nuo neigiamo socialinių tinklų poveikio?

Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose. Naudojimosi internetu dažnis, taip pat ir socialiniais tinklais, trukmė ir patiriamos rizikos glaudžiai susiję su įvairiomis šeimos charakteristikomis. Pastebėta, kad šeimos psichologinė atmosfera yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, užsiimant pavojinga veikla internete. Todėl labai svarbus vaidmuo tenka mus supančiai aplinkai ir jos kūrimui.

Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai

Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija.

Egzistuoja būdų, kaip socialiniuose tinkluose suvaldyti ar sumažinti kylančius pavojus bei išspręsti iškilusias problemas. Vienas geriausių būdų tai padaryti - bendravimas. Jei vaikas ar paauglys turi kam papasakoti apie tai, ką veikia internete, tai tikimybė kur kas didesnė, kad jis nepateks į pavojus, o jei ir pateks, žinos, kaip elgtis. Ir ta žala, kurią galėtų patirti, būtų mažesnė.

Svarbu nedrausti naudotis socialiniais tinklais ir nekalbėti, kaip tai blogai ir negalima naudotis, - vaikai vis tiek jais naudosis. Svarbu, kad besinaudodami jaustųsi saugūs mūsų paklausti, pasidalinti, jei kas nors nemalonaus nutinka, kad nesijaustų smerkiami.

Svarbiausi žingsniai, ką daryti, jei vaikas įsivėlė į nemalonumus socialiniuose tinkluose:

• Nepanikuoti!
• Išsisaugok įrodymus - pasidaryk ekrano nuotrauką ar vaizdo įrašą;
• Apie netinkamą turinį ar elgesį pranešk socialinio tinklo administracijai. Ieškok mygtuko „Report“. Gali pranešti apie turinį (įkeltą vaizdą ar tekstą, komentarą) arba vartotoją.
• Blokuok asmenį, kuris persekioja ar siunčia įkyrias žinutes. Gali tai padaryti ir anonimiškai. Pagalvok, ar nereikia kreiptis į policiją;
• Pasistenk nusiraminti. Įkvėpk, pagalvok, ar gali bent trumpam atsitraukti nuo interneto ir nuveikti ką nors malonaus;
• Papasakok apie problemą patikimam suaugusiam žmogui. Gal toks žmogus yra namuose, o gal mokykloje?

Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai

tags: #socialiniai #tinklai #paaugliu #gyvenime