Senėjimas - tai natūralus procesas, kurio kulminacija yra biologinė mirtis, užbaigianti žmogaus raidą. Anot J., senatvė - tai žmogaus amžiaus tarpsnis, gyvenimo ciklo dalis. Tačiau žmogaus amžiaus ribų negalime suskirstyti griežtai pagal vienas ar kitas taisykles, kaip teigia R.Žukauskienė (2004). Kiekvienas mokslininkas iš savo tyrinėjamos srities siūlo vis kitokius grupavimo metodus. Įvairūs autoriai senyvo asmens amžių nurodo skirtingai, todėl tiksliai pasakyti, nuo kada prasideda senyvo asmens amžius, yra gana sudėtinga. Senų žmonių priskyrimas tam tikrai kategorijai yra susitarimo dalykas.
Jungtinių Tautų patvirtintas senatvės kriterijus yra 60 metų, o Pasaulinės sveikatos organizacijos - 65 metai. Demografai pagyvenusiais žmonėmis laiko 60 metų ir vyresnius. Tačiau kai kuriose valstybėse, kur žmonių būsimo gyvenimo trukmė yra pasiekusi gana aukštą lygį, galima išskirti ir kitą - 80 metų gyventojų pogrupį.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokie skirtumai egzistuoja tarp senyvo amžiaus žmonių ir suaugusiųjų su negalia, kokios socialinės paslaugos ir parama yra prieinamos Lietuvoje. Mažėjant gimstamumui ir didėjant vyresnio amžiaus žmonių skaičiui, tampa vis svarbiau užtikrinti tinkamą pagalbą ir priežiūrą senyviems žmonėms ir asmenims su negalia.
Senėjanti visuomenė ir poreikis ilgalaikei priežiūrai
Mažėjant gimstamumui, jaunesnio amžiaus kohortos yra nedidelės, lyginant su vyresnėmis, galima pastebėti, kad mažėja jaunesnio amžiaus giminaičių, galinčių pasirūpinti vyresnio amžiaus žmonėmis, skaičius. Statistika teigia, kad šiuo metu vienam vyresnio amžiaus gyventojui tenka keturi vidutinio amžiaus asmenims ir šis santykis prognozuojamas taip, kad šio amžiaus viduryje jis bus vienas prie dviejų. Ir niekas negali žinoti, kokios sveikatos būklės bus ateities pagyvenusių ir senyvo amžiaus kartos.
Tam įtakos turi sparčiai tobulėjanti medicinos paslaugų sritis. Ir šioms prognozėms įtakos turi, kad jos yra grindžiamos aukštesniu ateities pagyvenusio amžiaus žmonių išsimokslinimo lygiu, kadangi jau yra įrodyta, kad išsimokslinimas yra vienas pagrindinių socialinių faktorių, įtakojančiu vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę. Kadangi išsimokslinimas susijęs su orientacija į sveiką gyvenseną ir tai gali turėti prevencinę reikšmę lėtinėms ligoms. Todėl rengiamos prognozės, kad ateities kartos pagyvenusių žmonių sveikatos būklė bus tokia pati, kaip ir šiandienos. Ir sunku dabar prognozuoti, kaip sparčiai keisis senėjančios visuomenės poreikis ilgalaikės globos, slaugos ir sveikatos priežiūros paslaugoms.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas ir nauda
Gautų tyrimų duomenimis, individualios išlaidos sveikatos priežiūrai iki 60 metų nedaug didėja, sulaukus 70 metų jau padvigubėja, o sulaukus 80 metų - išauga iki keturių kartų. Galima daryti išvadą, kad didėjant pačių seniausių žmonių skaičiui, žymiai daugės asmenų, kuriems reikės gydymo, slaugos ar ilgalaikės priežiūros (Population Ageing: UNFPA).
Senyvo amžiaus žmonių ir suaugusiųjų su negalia poreikiai
Pagyvenę ir seni žmonės jaučiasi laimingi, kai gali tikėtis šeimos paramos ir supratimo, tačiau vienas iš labiausiai bauginančių amžiaus atneštų pasikeitimų yra priklausomybė, arba nepriklausomo suaugusio žmogaus statuso praradimas, pasak K. Kriščiūno (1993). Anot R. Rudytės ir R. Šią baimę lengva suprasti, pasak C. Sutton (1999), nes nuo gimimo vaikai yra mokomi siekti nepriklausomybės ir gebėjimo pasirūpinti savimi, todėl nieko keisto, kad seni žmonės priešiškai nusiteikę minčiai atsisakyti autonomijos ir tapti priklausomais nuo kitų. Be to, priklausomybė atneša pasikeitimus ir kituose vaidmenyse. Pavyzdžiui, kai kurie vyresni žmonės priversti tapti priklausomais nuo savo vaikų.
Ekonominė nepriklausomybė - tai, kai žmogus turi pakankamai lėšų pragyvenimui (maistui, būstui, drabužiams). Fizinė nepriklausomybė - tai gebėjimas laisvai judėti ir pasirūpinti savo fiziologiniais poreikiais. Dvasinė nepriklausomybė - tai, kai asmuo turi budrią sąmonę, leidžiančią naudotis sukauptomis žiniomis, patirtimi ir įgūdžiais, sprendžiant socialines ir fizines aplinkos problemas. Anot G. Navaičio (2002), priklausomybės nuo kitų didėjimas yra vienas iš aplinkos veiksnių, galinčių įtakoti stresą ir įtampą. Žmonės ima jaustis bejėgiai, sumažėja jų savigarba, pasitikėjimas savimi.
Dažnai pagyvenę ir seni žmonės nori gyventi arčiau vaikų, bet ne su jais. Viena priežasčių, kodėl šio amžiaus žmonės renkasi gyvenimą atskirai, yra ta, kad persikėlimas pas savo vaikus daugiau ar mažiau reiškia autoriteto netekimą ir priklausomybę nuo vaikų. Tėvai dažniausiai nenori, kad taip atsitiktų. Šiuo atveju kai kurie žmonės pasirenka valstybės teikiamas socialines paslaugas. Kai kurie žmonės ima jaustis bejėgiai, sumažėja jų savigarba, pasitikėjimas savimi.
Slaugos svarba
Pagyvenusiam žmogui ypač reikia, kad jo sveikata būtų stiprinama. Jam reikia kitų žmonių pagalbos norint atsigauti po ligos, traumų. Natūralaus senėjimo bei sunkių ligų paveikti asmenys praranda fizinius gebėjimus judėti ir atlikti kai kuriuos veiksmus, jie negali patys savarankiškai patenkinti savo fizinių poreikių, todėl jiems reikalinga kitų žmonių pagalba. Slaugos mokslo sritis, kurios objektas yra pagyvenusių žmonių slauga, vadinama geriatrijos slauga. Slaugytojas, kuris padeda senstantiems žmonėms, yra geriatrijos slaugytojas. Jo veikla neapsiriboja vien tik slaugymu. Geriatrijos slaugytojas sprendžia ne tik slaugos klausimus.
Taip pat skaitykite: Vaiko adaptacija visuomenėje
Slaugant senstantį žmogų iškyla įvairių problemų. Didžiausią sunkumą sukelia darbuotojų ir aptarnaujamų klientų bendravimas. Todėl svarbu, kad slaugytojas turėtų žinių apie senstančių žmonių psichologiją, bendravimo su jais ypatumus. Senstančių žmonių problemos glaudžiai susijusios su šiuolaikinės šeimos problemomis, todėl reikia stengtis, kad pagyvenę žmonės kuo ilgiau galėtų savarankiškai gyventi savo namuose. Kaikuriose šalyse net vyrauja nuomonė, jog pagyvenusio žmogaus guldymas į slaugos ligoninę tik pablogina jo būklę, kadangi jis atsiduria jam svetimoje aplinkoje tarp nepažįstamų žmonių.
Socialinės paslaugos
Socialinės paslaugos - tai paslaugos, kurios yra suteikiamos asmenims dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam ar praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Žalimienės (2005) teigimu, bendrosios paslaugos teikiamos asmenims padedant išgyventi savo namuose, kuriems dar nereikia specialiųjų socialinių paslaugų. Kaip nurodo Žalimienė (2005), kai bendrosios socialinės paslaugos tampa nebe veiksmingomis, tada prireikia specialiųjų socialinių paslaugų. Specialiosios socialinės paslaugos teikiamos nestacionariose ir stacionariose globos įstaigose.
Socialinių paslaugų principai
- Bendradarbiavimo
- Dalyvavimo
- Kompleksiškumo
- Prieinamumo
- Socialinio teisingumo
- Tinkamumo
- Veiksmingumo
- Visapusiškumo
Šiandien pagyvenusių žmonių socialinėje politikoje stengiamasi įgyvendinti modernaus senyvo amžiaus koncepsiją kurioje akcentuojami pačio asmens vidinius išteklius, o ne ligą, negalią ar netektį. Ši koncepcija orientuota į patį individą, ir svarbiausia laikoma asmens iniciatyva, gyvenimo patirtis, organizuojant gyvenimą senatvėje. Socialinė politika turi apimti: darbinį gyvenimą, sveikatos ir savarankiškumo galimybes, kasdieninę veiklą, išsilavinimą, sveikatos apsaugą. Informacinės visuomenės sukūrimas turi garantuoti galimybę mokytis visą gyvenimą.
Socialinės paslaugos Šiaulių mieste
Šiaulių mieste teikiamos įvairios socialinės paslaugos, skirtos padėti senyvo amžiaus žmonėms ir suaugusiems asmenims su negalia. Toliau pateikiama informacija apie kai kurias iš jų:
Asmeninė pagalba
Asmeninė pagalba - tai asmeninio asistento individualiai teikiama pagalba asmeniui su negalia atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse. Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą namuose ar viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, toks asistentas gali padėti pasirūpinti asmens higiena, maistu, padėti nuvykti į reikiamą vietą, pagelbėti bendrauti, tvarkyti finansinius išteklius, orientuotis aplinkoje, organizuoti laisvalaikį ir poilsį, palydėti ir padėti nuvykti į darbo pokalbį, surasti tinkamą transporto priemonę, padėti judėti ten, kur nėra pritaikyta aplinka.
Taip pat skaitykite: Socialiniai mokslai vs. gamtos mokslai: esminiai skirtumai
Maitinimo organizavimas
Maitinimo organizavimas - pagalba asmenims (šeimoms), kurie dėl nepakankamo savarankiškumo ar nepakankamų pajamų nepajėgia maitintis savo namuose. Paslaugų teikimo vieta :Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Paramos tarnybos labdaros valgykla adresu Stoties g. Maitinimo organizavimo paslaugas Šiaulių miesto gyventojams teikia Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Paramos tarnyba adresu Stoties g.
Transporto organizavimas
Transporto organizavimo paslauga teikiama pagal poreikius asmenims, deklaravusiems savo gyvenamąją vietą Šiaulių mieste, kurie dėl negalios, ligos ar senatvės turi judėjimo problemų ir dėl to ar dėl nepakankamų pajamų negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu. Transporto organizavimo paslauga apima ir pagal individualius asmens poreikius teikiamą pagalbą, palydint asmenį iš jo namų iki transporto priemonės, iš jos iki objekto ir atgal (vykti į gydymo įstaigas, reabilitacijos centrus, dializėms atlikti ir t.t.).
Sociokultūrinė veikla
Sociokultūrinė veikla apima laisvalaikio organizavimo paslaugas, kurias teikiant siekiama išvengti socialinių problemų. Skatinant bendruomenę įsitraukti ir dalyvauti visuomeninėje veikloje, mažinama socialinė atskirtis ir sukuriamas bendrumo jausmas. Su šių grupių lankytojais dirba užimtumo specialistai, socialinio darbo organizatorė, socialinės darbuotojos, esant poreikiui, konsultuoja psichologas. Sociokultūrines paslaugas Šiaulių miesto gyventojams organizuoja Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras adresu: Tilžės g.
Asmeninės higienos ir priežiūros paslaugos
Asmeninės higienos ir priežiūros paslaugas organizuoja Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras. Yra galimybė pasinaudoti nemokamomis ir mokamomis dušo bei skalbimo paslaugomis.
Pagalbos į namus paslaugos
Pagalbos į namus paslaugos - yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui (šeimai) teikiama kompleksinė, bet nuolatinės specialistų priežiūros nereikalaujanti pagalba. Dėl šių paslaugų galima kreiptis į Savivaldybės Socialinių paslaugų skyrių.
Bendruomeniniai šeimos namai
VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegija ir VšĮ Socialinių inovacijų centras įkūrė bendruomeninius šeimos namus centrinėje ir pietinėje miesto dalyje, taip užtikrinant kompleksinių paslaugų gavimą kuo arčiau gyvenamosios vietos. Projekto įgyvendinimo metu teikiamos informavimo ir konsultavimo apie kompleksinių paslaugų šeimai teikimą, jų koordinavimo ir organizavimo paslaugos.
Teikiamos šios paslaugos:
- Pozityvios tėvystės grupiniai mokymai
- Sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymas
- Individualios konsultacijos ir grupiniai užsiėmimai smurtinio elgesio asmenų šeimos nariams
- Bendravimo įgūdžių mokymai poroms
- Šeimos įgūdžių ugdymo ir sociokultūrinės paslaugos
- Vaikų nuo 3-jų iki 7-erių metų priežiūra, kol tėvai (globėjai) dalyvauja veiklose
Vaikų dienos centrai
Šiaulių miesto savivaldybė socialinę riziką patiriančių ir (ar) nepasiturinčių gyventojų šeimų vaikams, lankantiems Centrą ir kuriems į jį reikia vykti visuomeniniu transportu, taikoma važiavimo Šiaulių miesto autobusais 100 procentų nuolaida įsigyjant elektroninį bilietą. 2025 metais Šiaulių miesto Centrus lankė 315 vaikų, 2024 m. - 283 vaikai, 2023 m. - 323 vaikai, 2022 m. - 318 vaikai, 2021 m.
Mokėjimas už socialines paslaugas
Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis yra 80 procentų asmens pajamų. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį yra 80 proc. asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už Vilniaus miesto savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą (turto normatyvas asmeniui - 50 kv. m. būsto naudingojo ploto).
Kai sprendimą skirti socialines paslaugas priima savivaldybė, dalį socialinių paslaugų kainos apmoka paslaugos gavėjas, kitą dalį - savivaldybė.
Išvados
Straipsnyje aptarėme senyvo amžiaus žmonių ir suaugusiųjų su negalia skirtumus, jų poreikius ir prieinamas socialines paslaugas Lietuvoje. Svarbu užtikrinti, kad šios grupės asmenų gautų tinkamą pagalbą ir priežiūrą, siekiant išsaugoti jų orumą, savarankiškumą ir gerovę. Socialinės paslaugos ir parama yra būtinos norint užtikrinti, kad senyvo amžiaus žmonės ir asmenys su negalia galėtų gyventi pilnavertį ir kokybišką gyvenimą.
Ši informacija gali būti naudinga ne tik patiems senyvo amžiaus žmonėms ir asmenims su negalia, bet ir jų šeimos nariams, globėjams bei visiems, kurie domisi socialinės paramos sistema Lietuvoje.