Būsto Nuomos Kompensacijos Neįgaliesiems: Sąlygos ir Galimybės Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariamos sąlygos, kurioms esant asmenys gali pretenduoti į kompensuojamas išmokas už būstą Lietuvoje. Išmokos skirtos padėti asmenims ir šeimoms, atitinkančioms tam tikrus kriterijus, susijusius su būsto plotu, jo fizine būkle ir pritaikymu neįgaliųjų poreikiams. Būsto nuoma - aktuali tema daugeliui Lietuvos gyventojų, ypač tiems, kurie gauna mažesnes pajamas. Valstybė ir savivaldybės siūlo įvairias paramos formas, įskaitant būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijas.

Būsto nuomos kompensacija - viena iš paramos būstu formų. Jei norite gauti paramą būstu kitame mieste, turėtumėte kreiptis į to miesto savivaldybę.

Pagrindinės Sąlygos Kompensacijai Gauti

Norint pretenduoti į kompensuojamas išmokas už būstą, būtina atitikti šias sąlygas:

• Būsto plotas: Asmuo ar šeimos narys turi turėti arba turėjo nuosavybės teise būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų. Šis reikalavimas taikomas visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų būstų naudingųjų plotų sumai.
• Būsto fizinis nusidėvėjimas: Jei turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, taip pat galima pretenduoti į kompensaciją.
• Būsto pritaikymas neįgaliesiems: Neįgalusis ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, kuris nėra pritaikytas neįgaliųjų poreikiams.

Parama Likusiems Be Tėvų Globos Asmenims

Parama taip pat teikiama likusiems be tėvų globos asmenims ir jų šeimoms. Į šį sąrašą įrašomi ne vyresni kaip 35 metų buvę likę be tėvų globos asmenys ar jų šeimos.

Būsto Nuomos Ar Išperkamosios Būsto Nuomos Mokesčių Kompensacija

Asmenys ir šeimos, kuriems savivaldybės vykdomoji institucija pasiūlo pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija, norėdami ja pasinaudoti, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pasiūlymo pateikimo dienos kartu su prašymu įrašyti juos į vieną iš asmenų ir šeimų, gaunančių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, sąrašų pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai pagal Civiliniame kodekse nustatytas sąlygas ne trumpiau kaip vieniems metams sudarytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartį.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai

Parama būstui išsinuomoti - mažesnes pajamas gaunantys asmenys gali gauti paramą būstui išsinuomoti - pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, kuri mokama vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu. Šios būsto nuomos kompensacijos dydis negali viršyti nuomos mokesčio dydžio.

Papildomos kompensacijos Vilniuje

Vilniaus miesto savivaldybės taryba prie mokamos LR Vyriausybės nustatyto dydžio nuomos mokesčio dalies kompensacijos nusprendė skirti ir kompensacijas tam tikroms asmenų grupėms iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto:

• 200 Eur skiriama likusiems be tėvų globos vienišiems asmenims, kurie yra įrašyti į Asmenų ar šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.
• 300 Eur skiriama asmenims su negalia, kurie turi teisę socialinį būstą išsinuomoti ne eilės tvarka.

Kompensacijos dydžio apskaičiavimas

Kompensacijos dydis per mėnesį apskaičiuojamas iš nuomos kainos atimant 30 procentų dalį, kurią apmokėtų asmenys ar šeimos. Kompensaciją sudarytų skirtumas, ne didesnis kaip vienas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis vienam asmeniui, o šeimai - pridedant 20 procentų VRP dydį kiekvienam šeimos nariui.

Pavyzdžiui, vieno asmens be šeimos deklaruotos pajamos per metus sudaro 7500 eurų, o jo būsto nuomos mokestis siekia 500 eurų per mėnesį. Šis nuomos mokestis neviršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui tenkančių pajamų (625 eurų), taigi, jis turi teisę į kompensaciją. Kompensacijos dydis per mėnesį šiam žmogui siektų 176 eurus, t. y. 500 - (7500 / 12 * 0.3) = 176.

Šiuo atveju vertinamos visos pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą deklaruotos pajamos, išskyrus kompensaciją.

Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje

Socialinis būstas

Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašytiems asmenims. Taigi, norintys gauti socialinį būstą asmenys ir šeimos pirmiausia privalo pateikti prašymą įrašyti juos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.

Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis.

Kas gali pretenduoti į socialinį būstą?

Asmenys ir šeimos, kurie atitinka šias sąlygas:

• Neturi nuosavo būsto Lietuvoje arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo).
• Yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
• Yra deklaravę (deklaracijos forma FR0001) savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus ir jų vertė neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių.

Kada prarandama teisė į socialinį būstą?

Teisė į socialinį būstą prarandama, jei:

• Jų deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus dydžius daugiau kaip: 35 proc.; 50 proc. (jeigu asmuo yra be šeimos; asmuo turi negalią; šeimoje yra asmenų su negalia; šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba)).
• Jie išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą.
• Pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių - iki kitų metų birželio 1 dienos) jie nepateikė turto ir pajamų deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka.
• Jų įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija 6 mėn.
• Jie įsigyja nuosavą būstą (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.)).

Siekiant suteikti gyventojams laiko susirasti kitą būstą rinkoje, jų prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą socialinį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui išnuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, jeigu gyventojai neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.

Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje

Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos

• Gyventojams (fiziniams asmenims). Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojams nuosavybės teise priklausantis arba įsigyjamas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), nurodytas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje.
• Juridiniams asmenims. Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis arba įsigyjamas nekilnojamasis turtas bei juridiniams asmenims neterminuotai arba ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotas naudotis nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), nuosavybės teise priklausantis gyventojams (fiziniams asmenims) arba jų įsigyjamas, kai tam turtui galima lengvata nurodyta Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje.

Verslo liudijimai ir lengvatos

Nustatant verslo liudijimo kainą, savivaldybės savo sprendimu gali taikyti įvairias lengvatas tam tikriems gyventojams, pavyzdžiui, senjorams, vienišiems tėvams, moksleiviams ir studentams, bedarbiams ir kt.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė taiko šias lengvatas:

• 50 proc. gauna pensininkai.
• 25 proc. - bedarbiai, užregistruoti Užimtumo tarnyboje, o ilgalaikiai bedarbiai - 90 proc.
• 50 proc. lengvata priklauso daugiavaikėms šeimoms, auginantiems neįgalų vaiką ar vienišiems tėvams.
• 70 proc. - mokiniai ir studentai.
• 50-90 proc. neįgalieji.
• 99 proc. - gyventojai, per paskutinius 12 mėnesių grįžę į Lietuvą, karo pabėgėliai iš Ukrainos ir asmenys, nuomojantys būstą karo pabėgėliams iš Ukrainos.

Taigi šiemet būstą nuomojantys pensininkai už verslo liudijimą moka pusę kainos - 342 eurus, o ilgalaikiai bedarbiai ir neįgalieji - viso labo 69 eurus.

Kai kuriose savivaldybėse verslo liudijimą būsto nuomai galima įsigyti kone už dyką. Štai Ignalinos raj., Jonavos raj., Klaipėdos raj. savivaldybėse galima įsigyti verslo liudijimą metams būsto nuomai vos už 1 eurą. Tiesa, yra viena sąlyga - šia veikla galima verstis tik savivaldybės teritorijoje. O visoje Lietuvoje būstą nuomoti galima įsigijus verslo liudijimą Panevėžio raj. savivaldybėje.

Verslo liudijimų atsisakymas būsto nuomai

Nuo kitų metų siūloma atsisakyti fiksuoti GPM tarifą ir taikyti 15 proc. GPM tarifą nuo 80 proc. pajamų.

Finansų ministerija paaiškino, kodėl siūloma atsisakyti verslo liudijimo būsto nuomai. „Vertinant nuolat didėjantį mokesčių administratoriaus teikiamų su pajamų deklaravimu susijusių paslaugų spektrą, taip pat siekiant vienodesnio visų pasyvių, įskaitant iš turto nuomos, pajamų apmokestinimo ir užtikrinant nuoseklų traktavimą, kad fiksuotas gyventojų pajamų mokestis gali būti mokamas tik už pajamas, gautas vykdant individualią veiklą, siūloma atsisakyti verslo liudijimo nekilnojamojo turto, t. y. gyvenamosios paskirties patalpų, nuomai“, - pažymi ministerija.

Anot jos, atsisakius verslo liudijimo nekilnojamojo turto nuomai, būtų sudarytos sąlygos gyvenamosios nuomos patalpas apmokestinti vienodu principu. Tai reiškia - nuomos pajamos būtų apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu, sudarant galimybę dalį pajamų (20 proc.) skirti patalpoms remontuoti ar pan.

„Kitaip tariant, siūloma sumažinti apmokestinamą bazę, nuomojant patalpas gyventojams. Įvertinant tai, jog skirtingai nei kitais, savo esme iš kapitalo investicijų gaunamų pasyvių pajamų atvejais, pvz., dividendai, palūkanos, nuomojant nekilnojamąjį turtą patiriamos išlaidos, į kurias šiuo metu neatsižvelgiama, siūloma apmokestinant pajamas iš turto nuomos kitiems gyventojams (išskyrus žemę) jas mažinti 20 proc. gautų pajamų dydžio suma, kas lemtų, kad efektyvus mokesčio tarifas nuomos pajamų atveju būtų mažesnis ir sudarytų 12 proc.“, - komentuoja Finansų ministerija.

„Jeigu gyvenamosios patalpos nuomojamos juridiniams asmenims, tos remonto išlaidos besinuomojančiam asmeniui pripažįstamos sąnaudomis“, - priduria ministerija.

Finansų ministerija iš naujų nuomos mokesčių tikisi papildomai surinkti 5 mln. eurų.

Nuomos rinkos kainos ir mokesčių pakeitimai

Anot eksperto, mokesčių pakeitimai neturės jokio poveikio nuomos rinkos kainoms. „Skirtingai pagal miestus, verslo liudijimus apsimokėdavo imti brangesnių butų savininkams: butų, kurie yra centre, didesni ar geriau įrengti. Taigi svarbu, kad tai neturėtų paliesti pigesnių butų nuomos kainų, o su brangesniais - jei nedaug kas moka per verslo liudijimus, tai jie negali pakelti nuomos kainos, nes kiti, kurie ir taip nemokėjo mokesčių, jų nepakels. Tai, matyt, mokestinis pasikeitimas neturės jokio poveikio nuomos rinkos kainoms“, - vertina A. Čiagus.

„Tie, kurie įpratę mokėti mokesčius, tai jie ir toliau GPM mokės. O kurie neįpratę mokėti, sukosi su verslo liudijimais, kad būtų pigiau, tai dalis jų patrauks į šešėlį“, - mano jis.

Verslo liudijimų ir lengvatų naikinimas

Mokesčių ekspertas Kęstutis Lisauskas mano, kad verslo liudijimų būsto nuomai naikinimas - teisingas žingsnis, užkirsiantis kelią piktnaudžiavimui lengvatomis. „Ką reiškia lengvatos, pavyzdžiui, studentams. Gal būtų visai normalu, jei 70 proc. nuolaida studentui būtų taikoma, jei jis kerpa plaukus, drožia rūpintojėlius ar užsiima kokia nors kita aktyvia veikla, o pas mus ši lengvata taikoma ir nekilnojamojo turto nuomai, kas yra pasyvios kapitalo pajamos. Normalioje sistemoje tokių nesąmonių neturėtų būti“, - pabrėžia jis.

Verslo liudijimų ir lengvatų būsto nuomai naikinimas, anot jo, supaprastins ir praskaidrins rinką. „Visiems lygios žaidimo taisyklės, skaidresnė ir paprastesnė sistema. Visiems nuo to bus tik sveikiau ir geriau. Kuo skaidresnė sistema, tuo mažiau galimybių piktnaudžiauti, o tada daugėja pasitikėjimo pačia sistema, nes nebelieka pagrindo galvoti: „Mano kaimynas gudresnis, o aš, vargšas, moku už visus“, - sako K. Lisauskas. Jis įsitikinęs - jeigu siūlomas paketas bus įgyvendintas, jis vienareikšmiškai padės mažinti nelygybę ir atotrūkį tarp skirtingų veiklos formų.

Kur Lietuvoje nuomoti būstą brangiausia?

VMI duomenimis, populiariausia veikla - gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, kuria verčiasi 18 850 verslo liudijimų turėtojų.

Daugiausia būsto nuoma su verslo liudijimais verčiamasi šalies didmiesčiuose ir rajonuose: Vilniaus m. savivaldybėje (9246), Klaipėdos m. savivaldybėje (3181), Kauno m. sav. (2815), Kauno r. sav. (450) ir Vilniaus r. sav. (303).

Daugiausia už verslo liudijimus šiais metais gyvenamosios paskirties būsto nuomą, kai ja galima verstis bet kur Lietuvoje, moka Elektrėnų sav. gyventojai (850 Eur), Plungės raj. gyventojai (841 Eur), Druskininkų sav. gyventojai (828 Eur), Mažeikių raj. gyventojai (774 Eur) ir Neringos sav. gyventojai (684 Eur).

Konkrečioje savivaldybės teritorijoje verstis būsto nuoma brangiausia Palangos ir Vilniaus m. savivaldybėse (verslo liudijimai čia kainuoja po 684 Eur), Šiaulių m. ir Panevėžio m. savivaldybėse (po 500 Eur).

Būsto (aplinkos) pritaikymas neįgaliesiems

Būsto (aplinkos) pritaikymas - gyvenamųjų patalpų (aplinkos) žmonėms su negalia pritaikymas panaudojant specialius elementus, koreguojant šiems žmonėms neprieinamas erdves ir statybos sprendimus. Negalią turintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl būsto pritaikymo ir pasinaudoti valstybės bei savivaldybės parama.

Reikalavimai pritaikomam būstui

Neįgaliajam pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei. Savivaldybių atsakingi specialistai įvertina būsto pritaikymo poreikį, tai yra kiek ir kokius darbus reikia atlikti (būsto įėjimo pritaikymas, keltuvų įrengimas, sanitarinių mazgų pritaikymas, vidinių durų platinimas, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas ir taip toliau).

Rekomendacijas dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems savivaldybei teikia sudaryta Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija. Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. asmenims, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. dirbantiems asmenims, išskyrus dirbančiuosius pagal savanoriškos veiklos sutartis.

Pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam asmeniui su negalia, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei. Jei būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, jis turi būti asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas (baigtumas turi būti tarp 80 ir 100 proc.).

Kai negalią turinčiam asmeniui yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą. Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustato būsto pritaikymo poreikį.

Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, galima pateikti prašymą savivaldybei ir darbus atlikti savarankiškai (būtina, kad būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustatytų būsto pritaikymo poreikį). būsto savininkui nėra apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus hipoteką. jei būsto statyba nebaigta (baigtumas ne mažesnis kaip 80 procentų), jis turi nuosavybės teise priklausyti asmeniui, kuriam prašoma pritaikyti būstą, ar atstovui.

Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas būstas. Tokiu atveju skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies. galiojantį išrašą iš medicininių dokumentų (Forma Nr. Savivaldybių atsakingiems specialistams įvertinus ir nustačius būsto pritaikymo poreikį, būsto pritaikymo darbus organizuoja savivaldybės arba patys pareiškėjai.

Svarbios sąvokos:

• Artimieji giminaičiai - tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).
• Likęs be tėvų globos asmuo - asmuo iki 18 metų, kurio abu tėvai yra mirę arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs ir (arba) kuriam yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).
• Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
• Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc.

tags: #neigaliuju #kompensacija #busto #nuomai