Prasidėjusi nedideliu drebuliu ir vos juntamu judesių sukaustymu, ilgainiui Parkinsono liga išsivysto į sunkesnes stadijas, kai pradeda trikti pusiausvyra, o judesiai tampa riboti ir lėti.
Šia liga suserga vis jaunesni, dar darbingo amžiaus žmonės, o per pastaruosius 25 metus jos paplitimas pasaulyje padvigubėjo.
Nors kol kas Parkinsono liga dar nėra pagydoma, ją galima pristabdyti ir ilgiau išlaikyti kokybišką gyvenimą.
Parkinsono liga: Pagrindiniai faktai
Parkinsono liga yra lėtinė neurodegeneracinė liga, kurios simptomai dažniausiai prasideda palaipsniui ir laikant bėgui progresuoja.
Ši liga susijusi su smegenų ląstelių, vadinamų dopaminerginiais neuronais, degeneracija.
Taip pat skaitykite: Judesio terapija Parkinsono simptomams
Dopaminerginiai neuronai yra atsakingi už dopamino gamybą, neurotransmiterį, kuris yra būtinas judėjimo kontrolės sistemai palaikyti.
Parkinsono ligai progresuojant, nervų ląstelės smegenyse nebegali tinkamai funkcionuoti ir nebesugeba gaminti cheminių medžiagų, tokių kaip dopaminas.
Be dopamino judesiai tampa ypač lėti ir sunkūs.
Ši liga buvo pavadinta anglų gydytojo Džeimso Parkinsono vardu, kuris 1817 m. savo straipsnyje „Esė apie drebantįjį paralyžių” (Essay on shaking palsy) išsamiai aprašė tokios ligos kamuojamų pacientų simptomus.
Parkinsono ligos paplitimas per pastaruosius 25 metus išaugo dvigubai.
Taip pat skaitykite: Sergančiųjų Parkinsono liga iššūkiai
Pasaulinės sveikatos organizacijos 2019 metų įvertinimai rodo, kad Parkinsono liga serga per 8,5 milijono žmonių.
Lietuvoje Parkinsono liga nustatyta apie 11 tūkstančių žmonių, iš kurių didžioji dalis yra vyresni nei 50 metų.
Parkinsono ligos simptomai blogėja laikui bėgant ir gali ženkliai sumažinti gerovę bei gyvenimo kokybę.
Parkinsono ligos atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios, bet manoma, kad tai gali būti susiję su genetiniais veiksniais ir aplinkos įtaka.
Specifinės priežastys dar nėra visiškai suprastos, tačiau žmonės, kurių šeimos istorija yra susijusi su šia liga, turi didesnį rizikos lygmenį taip pat ja susirgti.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Riziką gali padidinti tokie aplinkos veiksniai kaip oro tarša, pesticidai ir chemikalai, bet kas, kas daro įtaką sveikai gyvensenai ir tinkamai smegenų veiklai.
Parkinsono liga dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau ji taip pat gali prasidėti ir ankstesniame ar vidutiniame amžiuje.
Dažniau ji pasireiškia vyrams nei moterims.
Parkinsono ligos stadijos
Parkinsono liga yra klasifikuojama į keturis lygmenis:
- Pirma stadija: simptomai gali būti nestiprūs ir apriboti tik vieną kūno pusę. Asmuo gali turėti lengvą tremorą, bet jo gyvenimo kokybė vis dar gera ir sugeba pats savarankiškai apsitarnauti visose srityse.
- Antra stadija: simptomai stiprėja, gali pasireikšti abiejose kūno pusėse.
Parkinsono liga pablogėja laikui bėgant.
Kol kas šiai ligai deja, bet nėra gydymo, tačiau tinkamos terapijos, intervencijos ir vaistai gali sumažinti simptomus.
Reabilitacija, įskaitant fizioterapiją, kineziterapiją ir ergoterapiją, gali suteikti didelį palengvėjimą Parkinsono ligos ir kitų degeneracinių neurologinių sutrikimų atvejais.
Terapijos apima kūno raumenų stiprinimo pratimus, koordinacijos ir pusiausvyros treniruotes, smulkiosios motorikos ir kognityvinių funkcijų lavinimą, hidroterapiją.
Simptomai ir eiga
Parkinsono ligos simptomai dažnai prasideda palaipsniui ir laikui bėgant stiprėja.
Šie simptomai gali pasireikšti skirtingu intensyvumu ir ne visada vienodai veikia kiekvieną žmogų.
Ankstyvi ligos požymiai gali būti subtilūs, todėl neretai yra ignoruojami arba priskiriami natūraliam senėjimui.
Vienas iš ryškių Parkinsono ligos simptomų - sutrikusi ir vis prastėjanti judesių koordinacija.
Sergantiesiems iššūkiu tampa net patys paprasčiausi judesiai, pavyzdžiui, stovėjimas suglaustomis kojomis ar ėjimas dedant pėdą už pėdos.
„Pacientai pratimą, kai reikia eiti pėdą dedant už pėdos, gali atlikti labai greitu tempu, tačiau lėtai ir koordinuotai to pakartoti nepavyksta.
Todėl bandome grąžinti lėtus ir tikslius judesius į kasdienę gyvenimo rutiną“, - teigia kineziterapeutas K.
Drebulys - tai greičiausiai atpažįstamas ligos simptomas, dažniausiai prasideda nuo vieno piršto virpėjimo ir ilgainiui plinta į visą ranką.
Drebulys gali pasireikšti tik vienoje kūno pusėje, ypač pirminėje ligos stadijoje.
Galūnių arba sąnarių standumas - šis simptomas pasireiškia daugumai sergančiųjų.
Judėsių lėtumas - tai vienas iš klasikinių Parkinsono ligos simptomų.
Ilgainiui ligonis gali susikūprinti, o eisena tampti lėta ir krypuojanti.
Tampa sunku pradėti ir tęsti judesį, veidas praranda mimikas, rečiau mirksima, pakinta kalba.
Fiziniai pratimai turi reikšmingiausią poveikį motorinių simptomų kontrolei.
Pratimai skirti motorikai: pusiausvyrai, laikysenai, judrumui, lankstumui, atsipalaidavimui.
Labai svarbu asmenims sergantiems šia liga stengtis mankštintis reguliariai, intensyvumas turi atitikti fizinę būklę, o pratimai turi būti atliekami saugioje aplinkoje ir taisyklingai.
Parkinsono ligos eiga ir stadijos:
Parkinsono liga vystosi palaipsniui, išskiriamos kelios Parkinsono ligos stadijos.
Pasak gydytojos neurologės, ankstyvoji stadija, trunkanti pirmuosius 4 metus, pasireiškia nedideliu tremoru (drebuliu) bei vos juntamu kūno sukaustymu, tačiau kasdienė veikla ir judėjimas nesukelia didesnių iššūkių.
Ligai pamažu progresuojant, maždaug po 4-10 metų pereinama į vidutinio sunkumo stadiją.
„Liga sergant ilgiau nei 10 metų, prasideda vėlyvoji Parkinsono ligos stadija.
Pacientas didžiąją dalį laiko būna neaktyvus, patiria kalbėjimo ir laikysenos sutrikimų, todėl slauga tampa neatsiejama gyvenimo dalimi.
Ilgainiui pacientas tampa prikaustytas prie lovos ar neįgaliojo vežimėlio“, - sakė med. dr. V.
Sergančiuosius Parkinsono liga kamuoja ir nemotoriniai simptomai, pavyzdžiui, neuropsichiatriniai sutrikimai, tokie kaip nemiga, depresija, demencija, haliucinacijos.
Taip pat gali pasireikšti ir autonominiai simptomai - skausmai, kraujospūdžio svyravimai.
Sulėtėjusi, sunkiai suprantama kalba, atminties sutrikimai gali apsunkinti sergančiųjų socialinius ryšius ir pokalbius su artimaisiais.
Dėl šios priežasties pradedama vengti bendravimo, riboti anksčiau mėgstamas veiklas, dėl judėjimo sutrikimų, bijodami susižeisti, sergantieji dažnai bijo išeiti iš namų, ir taip žmogus po truputį tampa vis vienišesnis.
Diagnostika
Parkinsono ligos diagnozė remiasi klinikiniais požymiais, nes nėra specifinio laboratorinio ar vaizdinio tyrimo, patvirtinančio ligą.
tags: #parkinsono #ligos #ligoniu #prieziura