Senyvo Amžiaus Asmens Svarstymosi Priežastys ir Slaugos Ypatumai

Šiuolaikinę slaugą paveikė trys rūpybos sistemos. Iki krikščionybės buvo ligoninių tipo prieglaudos namai keliautojams bei seniems žmonėms. Manoma, kad pirmoji ligoninė įkurta dar prieš 350 m. iki Kr. Romoje.

Krikščioniškosios organizacijos teikė paslaugas skurstantiesiems, benamiams. Slaugytojai tada mokėsi tik praktikoj. Trečia sistema atsirado 19 a. pabaigoje, kai buvo daug atradimų medicinoje, tokių kaip aseptika ir rentgeno spinduliai. 1860 m. F. Naitingail paskelbė "Pastabas apie slaugą", kuriose teigė, kad kiekvienam pacientui reikalinga individuali slauga.

Vėliau slaugytojus mokė gydytojai. Nuo 1945 m. slaugos tikslu buvo funkcijų ir užduočių vykdymas, o ne dėmesys žmogui. 1961 m. ypatinga reikšmė teikta slaugytojo ir paciento tarpusavio bendravimui. 1964 m. buvo pripažinta, kad būtina pagrįsti slaugos praktiką teorinėmis žiniomis.

Šiuolaikinės slaugos tikslai:

• Slaugyti įvairaus amžiaus sveikus ir sergančius žmones.
• Padėti jiems ir jų šeimoms suprasti ir siekti fizinės, psichologinės ir socialinės sveikatos.
• Planuoti ir organizuoti slaugą.
• Ugdyti sveikatą, mokyti sveikos gyvensenos.
• Skatinti pacientą ir jo šeimą aktyviai dalyvauti paciento slaugymo veikloje, skatinti savirūpybą ir paciento pasitikėjimą savimi.
• Padėti ligoniui po sunkių ligų greičiau sugrįžti į visuomenę ir adaptuotis.
• Mokyti pacientus.
• Bendradarbiauti su kitais specialistais ir institucijomis.

Klinikinė slauga būdinga glaudžiu bendradarbiavimu su gydytojais ir mažesniu slaugytojo savarankiškumu. Slaugos planas trumpas. Bendruomenės slauga orientuota į sveikatos ugdymą ir prevenciją. Slaugytojai stebi pacientų sveikatos pokyčius, planuoja slaugą, pildo slaugos dokumentus, vykdo ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, atlieka gydytojo paskirtas procedūras, teikia pirmą pagalbą, laikosi aseptikos ir antiseptikos reikalavimų bei etikos reikalavimų.

Taip pat skaitykite: Socialinių paslaugų apžvalga senjorams

Sveikata - tai fizinės, socialinės ir dvasinės gerovės būsena, biologinių procesų, vykstančių organizme, darni suma, visų organizmo funkcijų darni suma. Tai, kaip atskiras individas sugeba įgyvendinti savo tikslus ir poreikius, kaip sugeba suvaldyti aplinką. Tai ne vien ligos nebūvimas. Negalia - tai bet koks sutrikimas, kuris atima, sumažina arba riboja asmens galimybes užsiimti kasdienine veikla ir jaustis pilnateisiu visuomenės nariu.

Liga - tai žalingų veiksnių sukeltas organizmo veiklos sutrikimas, kuris pasireiškia pablogėjusiu prisitaikymu prie aplinkos ir suintensyvėjusiomis apsauginėmis organizmo reakcijomis. Pacientas - tai ligonis arba neligonis, kuris kreipiasi į sveikatos priežiūros specialistus.

Žmogaus poreikiai ir jų motyvacija (pagal Maslovo motyvų teoriją):

1. Fiziologiniai poreikiai (alkis, troškulys, miegas, lytinis potraukis).
2. Saugumo poreikis.
3. Tarpusavio ryšio ir meilės poreikis.
4. Pagarbos poreikis.
5. Savirealizacijos arba augimo poreikiai.

Paciento reakcija į ligą gali būti neadekvati, adekvati, normali arba šokas. Pacientų teisės apima teisę į kokybišką sveikatos priežiūrą, sveikatos priežiūros prieinamumą, teisę pasirinkti gydytoją, slaugę ir įstaigą, teisę į informaciją, teisę dalyvauti mokymo procese ir biomedicinos tyrymuose, teisę rinktis diagnostikos bei gydymo metodikas, atsisakyti gydymo, teisę nežinoti, privates gyvenimo neliečiamumas.

Slaugos teorijos ir modeliai pabrėžia individualios slaugos svarbą, situacijos vertinimą, infekcijų pavojų, asmens higienos reikalavimų laikymąsi. Henderson slaugos modelis teigia, kad slauga turi būti taikoma ne tik sergantiems. Marta Rogers teigė, kad sveikata priklauso nuo aplinkos veiksnių, todėl reikia siekti harmonijos su aplinka.

Taip pat skaitykite: Senyvo amžiaus žmonių gerovė

Virdžinijos Henderson modelis akcentuoja, kad slaugos tikslas - padėti patenkinti paciento poreikius (14 gyvybinių veiklų). Orem modelis teigia, kad žmogus turi didelį poreikį rūpintis savimi pats ir kuo mažiau būti priklausomas nuo kitų. Roper modelis remiasi visų kitų modelių dalimis ir teigia, kad žmogaus gyvenimas - gyvybinių veiklų visuma, kuri yra kiekvienam individuali ir gyvenimo periodais keičiasi, tačiau žmogus visada stengiasi išlikti savarankiškas.

Slaugos procesas - tai logiška, sisteminga, nuosekli paciento priežiūra. Pacientą reikia vertinti kaip visumą, kurią veikia daugybė faktorių. Slaugos procesas apima 4 etapus: vertinimą, planavimą, veiksmų atlikimą ir įvertinimą.

Slaugos duomenų šaltiniai yra pirminiai (tiesioginė informacija iš paciento) ir antriniai (iš šeimos narių ir giminaičių, slaugos ataskaitos, kitų specialistų duomenys). Metodai apima stebėjimą, tyrinėjimą, bendravimą ir apklausą.

Tam, kad nustatytumėte diagnozę, reikia surinkti informaciją iš apklausos, iš artimųjų, ligos istorijos, kitų išrašų, iš kolegų. Taip pat atliekama apžiūra, apčiuopa, auskultacija. Informacija renkama pagal organų sutrikimą, pagal gyvybinių veiklų sutrikimą, psichologines ir socialines veiklas, pagal įpročius.

Slaugos diagnozė - tai paciento problema + priežastis. Tai sprendimas arba išvada, kurią daro slaugytoja, įvertinusi duomenis, rodančius kokie pokyčiai, trūkumai ar ribojimai realiai ar potencialiai trukdo patenkinti žmogaus poreikius. Planavimo tikslas - užkirsti kelią, kad potencialios problemos netaptų akivaizdžiomis, sumažinti arba išspręsti akivaizdžias problemas arba padėti žmogui prie tų problemų prisitaikyti.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama senjorams: problemos

Slaugos planas sudaromas formuluojant slaugos tikslus, prognozuojant slaugos baigtis, numatant slaugos veiksmus ir procedūras. Prioritetai nustatomi šalinant gyvybei grėsmingas būkles. Pagrindinės slaugos veiksmų grupės apima ligoniui reikalingų tyrimų atlikimą, gydytojo paskirtų vaistų administravimą ir procedūrų atlikimą, slaugos procedūrų atlikimą, kurios užtikrintų normalų gyvybinių veiklų funkcionavimą.

Slaugos proceso dokumentinis įforminimas vyksta žodiniu ir raštiniu pranešimu. Dokumentavimo taisyklės reikalauja, kad informacija būtų aiškiai suformuluota, glausta, be dviprasmybių, užrašoma tik svarbiausia informacija. Vengiama santrumpų. Žymima data, atlikimo laikas, parašas.

Infekcijos kontrolės ir medicininės aseptikos tikslas - išvengti infekcijų. Slaugytoja turi rūpintis apsauga nuo infekuotų ligonių ir kelių užkirtimu plisti bakterijoms. Priemonės: pirštinės, chalatas, prijuostės, kaukės, kepurės, bachilai, akiniai, apsauginis stiklas. Rankų plovimas yra vienas svarbiausių rizikos faktorių pernešant mikroorganizmus.

Senelių priežiūra kasmet sunkėja, visuomenei senstant, daugėja tų, kuriems reikia pagalbos. Senelių namų darbuotojai nesugeba tinkamai pranešti apie incidentus, sužeidimus ar nelaimes.

Pavyzdžiui, nepakankama mityba slaugos namuose yra plačiai paplitusi problema.

Nepakankama priežiūra yra dar viena svarbi slaugos namų problema. Šiuo terminu apibūdinama situacija, kai pagyvenusių žmonių priežiūra yra nepakankama arba neatitinka jų poreikių. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių yra asmens higiena. Emocinės paramos trūkumas gali sukelti vienišumo jausmą, nerimą, depresiją ir pabloginti gyvenimo kokybę.

COVID-19 pandemija išryškino neteisingai praneštų mirties priežasčių slaugos namuose problemą. Toks neteisingas pranešimas gali pakirsti pasitikėjimą sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, iškreipti epidemiologinius duomenis ir užmaskuoti sistemines priežiūros problemas, dėl kurių miršta žmonės, kurių galima išvengti.

Slaugos namų priežiūros palyginimo svetainėje naudojami slaugos namų savarankiškai pateikti duomenys, kuriais remiantis stebimi kritimai ir pragulos. Tačiau draudimo sistemos paraiškų duomenys rodo, kad slaugos namai praneša ne apie visus šiuos incidentus.

Tyrimo metu nustatyta, kad apie 40 proc. hospitalizacijų dėl didelių traumų nukritus ir 32 proc. hospitalizacijų dėl sunkių pragulų, apie kurias buvo nustatyta pagal draudimo paraiškų duomenis, nebuvo pranešta CMS interneto svetainėje.

Vidutiniškai slaugos namai, kuriuose pranešimų apie kritimus skaičius yra didesnis, mažiau praneša apie opas dėl spaudimo. Kuo geriau pranešama apie kritimus, tuo blogiau pranešama apie opas. Be to, nepakankamas duomenų pateikimas priklausė nuo slaugos namų rasinės sudėties.

Slaugos namai JAV, kaip teigia ekspertai, yra šiek tiek segreguoti. Slaugos namuose, kuriuose gyvena daugiau baltaodžių gyventojų, būna daugiau nukritimų ir apie juos pranešama tiksliau, o apie opas dėl spaudimo pranešama ne taip tiksliai. Slaugos namuose, kuriuose gyvena daugiau juodaodžių, yra priešingai.

Tai, kad apie kritimus ir pragulas pranešama nepakankamai, trukdo žmonėms įvertinti, ar slaugos namai jiems tinka. Ekspertai taip pat pabrėžė, kad nelengva pakeisti slaugos namus, kai asmuo jau yra priimtas. Todėl labai svarbu iš pat pradžių turėti išsamią informaciją.

Dabartinė slaugos namų būklė ir jų gyventojams teikiamos priežiūros kokybė kelia didelį susirūpinimą, kurį reikia skubiai spręsti. Problemų yra daugybė: nuo netinkamos mitybos iki netinkamos priežiūros, nuo nepakankamai registruojamų traumų ir kritimų iki nepakankamai registruojamų pragulų atvejų. Jas dar labiau apsunkina šiuose slaugos namuose egzistuojantys rasiniai skirtumai.

Šiems klausimams spręsti reikia bendrų pastangų, įskaitant tikslių duomenų teikimą, rasinių skirtumų mažinimą, darbuotojų mokymo gerinimą ir aplinkos, kurioje pirmenybė teikiama kiekvieno gyventojo gerovei ir orumui, kūrimą.

Senyvo amžiaus žmonių slauga apima įvairias gyvybines veiklas. Pateikiama lentelė, kurioje įvertinamos įprastinės ir esamos veiklos, taip pat nurodomos esamos ir galimos problemos:

Gyvybinės veiklos	Įprastinės veiklos įvertinimas	Esamos veiklos įvertinimas	Esamos ir galimos problemos
Saugios aplinkos palaikymas	Pacientė jauna, nepriklausoma, galinti savimi pasirūpinti.	Pacientė jaučiasi fiziškai ir dvasiškai pavargusi, jaučia silpnumą visame kūne.	Silpsta organizmo atsparumas.
Bendravimas	Šiaip moteris linksma, kalbi, žvali, energinga, viskuo besidominti.	Silpnėja bendravimas, nebegali susikaupti, viskas nervina, pacientė darosi irzli, pasyvi, niekuo nepatenkinta.	Dėl esamos sveikatos būklės, pacientė nenori bendrauti.
Kvėpavimas	Normalus	Apsunkintas, ypač kosint ir giliai kvėpuojant, skauda šoną.	Apsunkintas kvėpavimas. Negydant gali išsivystyti bronchinė astma.
Valgymas, gėrimas	Valgo viską kas skanu ir šviežia. Apetitu nesiskundžia. Naudoja daug skysčių.	Apetitas sumažėjęs, valgo be jokio skonio ir noro.
Tuštinimasis ir šlapinimasis	Normalus	Dėl pablogėjusio apetito, tuštinasi kas 2 dienas. Šlapinasi normaliai.
Asmens švarinimasis ir rengimasis	Tvarkinga, švari, save prižiūrinti moteris, higieniniai įgūdžiai geri.	Kiek įmanoma prie šios ligos laikosi visų higieninių reikalavimų.
Kūno temperatūros reguliavimas	Normali	Temperatūra pakyla iki 38-39 oC, “išpila” kūną šaltas prakaitas, apima šaltkrėtis.	Vargina aukšta temperatūra. Gali liga progresuoti toliau.
Judėjimas, veikla	Moteris judri, darbšti, mėgsta dirbti darže uogauti, grybauti.	Pacientė dėl kamuojamo kosulio ir bendro organizmo silpnumo, pasidarė pasyvi , daugiau guli.
Darbas ir žaidimai	Dirba bibliotekoje bibliotekininke. Darbas prie kompiuterio ir bendravimas su žmonėmis.

Dažniausiai širdies kraujagyslių sutrikimų priežastis yra aterosklerozė. Šis susirgimas yra pavojingiausias.

Aterosklerozė  tai pagyvenusio amžiaus žmonių stambiųjų arterijų liga, pasireiškianti jungiamojo audinio peraugimu, kaleinacijos židiniais ir lipoidų susikaupimu. Dažniausiai aterosklerozė prasideda aortoje, o vėliau paliečia ir kitas kraujagysles. Cholesterino padaugėjimas kraujyje sąlygoja lecitino kiekio didėjimą, nes tarp šių dviejų lipoidų yra antagonizmas. Jei, cholesterinui daugėjant, lecitino kiekis nekinta ir lecitino - cholesterino koeficientas mažėja, susidaro sąlygos aterosklerozei progresuoti.

Dažniausiai aterosklerozė pasitaiko asmenims po 40-45 metų. Moterims ji pasireiškia 5-8 metais vėliau negu vyrams. Gana anksti prasideda aterosklerozė sergant cukriniu diabetu.

Reumatas, skarlatina, šiltinė, difterija ir daugelis kitų infekcinių susirgimų pakenkia kraujagyslių sienelėms ir paruošia dirvą patologiniams pakitimams. Todėl asmenys, persirgę įvairiomis infekcinėmis , dažniau suserga ateroskleroze. Rūkymas pagreitina aterosklerozės vystymąsi. Alkoholis turi netiesioginės reikšmės. Išgeriant alkoholio ir sočiai pavalgant, susidaro šilumos perteklius, susilpnėja riebalų skilimas ir daugėja cholesterino.

Sergant ateroskleroze, ligoniai skundžiasi silpnumu, greitu pavargimu, įvairiais skausmais. Ligoniai atrodo per anksti pasenę, pražilę, netekę energijos ir gyvumo. Oda plonėja, atrofuojasi, atsiranda raukšlės, silpnėja raumenų ir jungiamojo audinio tonusas. Odoje pasirodo angiomos ir smulkių venų išsiplėtimas. Poodžio ląsteliena nyksta, kūnas liesėja.

Kartais ateroskleroziniai pakitimai daugiausia pakenkia pilvo aortai ir palpuojant galima konstatuoti sukietėjusios aortos pulsaciją. Smegenų kraujagyslių sklerozė nulemia būdingus psichikos sutrikimus, atminties silpnumą, charakterio pakitimus, asmenybės degradaciją. Psichikos sutrikimai sąlygoja keistą elgesį ligoniai kartais pradeda neapkęsti viso to, ką anksčiau mylėjo pasireiškia ir kitos paradoksinės psichinės reakcijos.

Svarbu šalinti veiksnius, skatinančius aterosklerozės vystymąsi. Reikia uždrausti rūkymą, pakeisti gyvenimo sąlygas ir surasti darbą, pritaikytą organizmo pajėgumui, vengti stiprių emocijų ir sunkių pergyvenimų. Reikia uždrausti daug cholesterino turintį maistą kiaušino trynį, smegenis, riebią mėsą. Būtina sumažinti dietoje riebalus ir druską. Rekomenduotina valgyti varškę, gaminius iš sojos miltų. Svarbią reikšmę turi ankstyva diagnozė. Pastebėjus pirmuosius ligos simptomus ir nedelsiant panaudojus visas reikalingas profilaktines priemones, galima sumažinti ligos progresavimą.

Demencija sergančių pacientų slaugos ypatumai apima saugios aplinkos palaikymą, bendravimą, valgymą ir gėrimą, tuštinimąsi ir šlapinimąsi, švarinimąsi ir rengimąsi, judėjimą, darbą ir žaidimus bei miegojimą.

Svarbu užtikrinti saugią aplinką, efektyvų bendravimą, tinkamą mitybą, reguliarius tuštinimosi ir šlapinimosi įpročius, asmens higieną, fizinį aktyvumą, užimtumą ir gerą miegą.

tags: #senyvo #amziaus #asmens #svarinimasis