Parkinsono liga yra lėtinė progresuojanti neurodegeneracinė liga, kuri paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Ši liga sukelia smegenų funkcijos sutrikimus, dėl kurių palaipsniui prarandama judesių kontrolė. Žmogui pradeda drebėti rankos, sutrinka orientacija, judesiai sulėtėja, sunkėja, trinka eisena, pusiausvyra, jis lieka sukaustytas. Sergančiųjų Parkinsono liga solidarumo gėlė - raudona tulpė.
Parkinsono Ligos Paplitimas Pasaulyje
Parkinsono liga nežino socialinių, etninių, ekonominių ar geografinių ribų. Liga paplitusi visame pasaulyje, visose etninėse grupėse. Parkinsono liga pasaulyje serga apie 1,4 proc., o Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) apskaičiavimais, 2019 m. šia liga sirgo daugiau nei 8,5 mln. žmonių. PSO duomenimis, 2016 m. Parkinsono liga sirgo > 6 mln. pacientų. Žymesnio skirtumo tarp lyčių nenustatyta.
Statistika rodo, kad pasaulyje sparčiai auga sergamumas Parkinsono liga. Per pastaruosius 30 metų sergamumas Parkinsono liga visame pasaulyje išaugo. Bendra prognozė - kad išsivysčiusiose pasaulio šalyse, ilgėjant gyvenimo trukmei ir dėl kitų neurodegeneraciją skatinančių veiksnių, tokių ligų kaip Parkinsono liga, Alzheimerio liga skaičius auga ir dar augs bent iki 2030-ųjų.
Parkinsono Liga Lietuvoje
Lietuvoje sergančiųjų Parkinsono liga yra virš 10 tūkstančių. Iš viso Parkinsono liga Lietuvoje serga maždaug 11-12 tūkst. žmonių. Lietuvoje kasmet patvirtinama daugiau nei 1,5 tūkst. naujų Parkinsono ligos atvejų. Statistikai teigia, kad Lietuvoje šia liga serga apie 11-12 tūkstančių žmonių. Higienos instituto duomenimis, pastarąjį dešimtmetį sergamumo augimas sulėtėjo.
Amžius Ir Lytis
Dažniausiai lėtine progresuojančia neurodegeneracine liga suserga vyresni žmonės, dažniausiai liga pasireiškia vyresniems negu 50 metų asmenims. Rizika susirgti Parkinsono liga didėja su amžiumi. Tačiau pasitaiko atvejų, kai liga užklumpa ir jaunesnius žmones, o vienam iš dešimties pacientų liga prasideda nesulaukus 50 metų amžiaus. Retai susergama iki 40 metų amžiaus - tada diagnozuojama jaunatvinė (juvenilinė) Parkinsono liga. Ši forma sudaro apie 5 proc. PL beveik vienodai serga abiejų lyčių asmenys, tačiau vyrai serga dažniau nei moterys - vyrai ja serga 50 proc. dažniau nei moterys.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Parkinsono Ligos Priežastys Ir Rizikos Veiksniai
Pasak A. Lukošaičio, tikslios ligos priežasties medikai negali įvardinti, nes ji nenustatyta. Nors žinių apie PL kasmet daugėja, jos priežastys didžiąja dalimi yra nežinomos, todėl daugumos žmonių (apie 95 proc.) priežastys lieka neaiškios.
Manoma, kad dažniausiai polinkį sirgti lemia genetika. Panašu, kad kai kurie žmonės paveldi genetinį polinkį susirgti šia liga. Asmuo, kuris suserga Parkinsono liga, turi individualų genetinį polinkį. Dažniau polinkis sirgti Parkinsono ligos nebūna paveldėtas, bet asmeniui, kurio pirmos eilės giminaičiai (tėvai, broliai ar seserys) sirgo Parkinsono liga, tikimybė susirgti yra didesnė nei tam, kurio šeimoje sergančiųjų nėra. Tačiau įtakos gali turėti ir galvos trauma, rūkymas, kai kurių vaistų vartojimas, kai kurios ligos.
Parkinsono ligos priežastys yra sudėtinės. Nemažą dalį lemia genetiniai faktoriai, tačiau jų pasireiškimui ir pačiai ligai labai svarbūs yra aplinkos išorės faktoriai, tokie kaip įvairūs toksinai, sunkieji metalai, halogenai, stresas, radiacija, užtrukę uždegiminiai procesai ar infekciniai veiksniai, tarp kurių ir pastarųjų metų naujiena - Covid-19 virusas. Prie sergamumo prisideda ir industrinės visuomenės sukurti neigiamai veikiantys faktoriai, tokie kaip radiacija, sunkieji metalai, nano dalelės, halogeniniai junginiai ir bendra tarša, didžiulis konservantų vartojimas maiste - visa tai skatina neurodegeneracijos pasireiškimą.
Ligos pagrindą sudaro specialios biocheminės medžiagos - dopamino - kiekio sumažėjimas nervų sistemos dėl šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos, vadinamos juodąja medžiaga, ląstelių nykimo. Todėl, ši liga priskiriama neurodegeneracinių susirgimų grupei. Svarbus ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų (acetilcholino, glutamato) balanso sutrikimas.
Parkinsono Ligos Simptomai
Parkinsono ligos požymius pastebi ne tik patyrusio mediko akis, bet ir aplinkiniai. Parkinsono ligos simptomai - kalbos ir pusiausvyros sutrikimai, judesių sulėtėjimas, eisenos pasikeitimai, galūnių bei kūno sukaustymas, galvos ir galūnių drebėjimas, orientacijos pablogėjimas, rijimo sutrikimas, sulėtėjęs mąstymas. Parkinsono liga sergančius žmones kamuoja drebėjimas, raumenų skausmai ir spazmai, nevalingi galūnių judesiai, judesių sulėtėjimas ir kiti sutrikimai.
Taip pat skaitykite: Mitai apie psichikos ligonių mirtį
Klasikiniai simptomai yra judėjimo, tai yra, motorikos sutrikimai, į kuriuos dažniau atkreipia dėmesį pacientas ar jo artimieji. Dėl motorikos sutrikimų žmogus kreipiasi paprastai į specialistus. Tai yra drebėjimas ramybės metu, judesių (ir mąstymo bei elgsenos) sulėtėjimas, raumenų sukaustymas, eisenos sutrikimas, o ilgiau sergant - pusiausvyros bei koordinacijos nestabilumas. Dažniausiai iš pradžių pradeda drebėti viena ranka, rečiau koja, vėliau - kitos galūnės. Gali drebėti apatinis žandikaulis, galva, kartais ir visas kūnas. Drebėjimas matomas esant ramybės būsenai ar būnant tam tikroje pozoje.
Tačiau patys ankstyviausi simptomai yra ne motoriniai. Žmonėms, kurie suserga Parkinsono liga, dar anksčiau nei minėtieji, atsiranda uoslės (gali būti ir skonio) susilpnėjimas ar net visiškas išnykimas, vidurių užkietėjimas, nerimas, nuotaikos, miego, šlapinimosi, lytinės veiklos ar/ir pažinimo funkcijų sutrikimai. Šie požymiai gali atsirasti net 5-15 metų iki tol, kol pasireikš specifiniai motoriniai požymiai.
Pacientai neretai skundžiasi, kad pasikeitė jų kalbėsena ir rašysena, kamuoja greitas nuovargis, miego sutrikimai, nerimas ir depresija, staigi nuotaikų kaita, atminties nusilpimas, uoslės praradimas, vidurių užkietėjimas, šlapimo pūslės problemos, padidėjęs seilėtekis, seksualinės funkcijos sutrikimas, odos vėžys ir kita.
Kaip Vystosi Liga
Liga yra lėtinė, todėl simptomai progresuoja palaipsniui. Negydant jie stipriai sutrikdo žmogaus gyvenimą, veiklumą, socialinę integraciją. Tampa vis sunkiau apsitarnauti, atlikti ne tik smulkius motorinius judesius, bet ir įprastus buities ar higienos veiksmus, atsikelti iš gulimos padėties, atsistoti iš sėdimos padėties, o progresuojant ligai tampa vis sunkiau vaikščioti, sutrinka pusiausvyra, atsiranda didesnė savaiminio nukritimo tikimybė.
Progresuojant ligai ir išsekus vidiniams nervų sistemos cheminių medžiagų (ypač dopamino) rezervams, jei liga yra gydoma, gali atsirasti ir su vaistais susijusių komplikacijų: galimi didelio mąsto būklės kokybiniai svyravimai (nuo labai geros, kai vaistai veikia, iki kritinės, kai vaistai neveikia), gali atsirasti ir kitokių negu drebėjimas nevalingų judesių, kurie žmogų išvargina, impulsų kontrolės sutrikimų, gali pablogėti pažinimo funkcijos - tuomet vystosi demencija, haliucinacijos, psichozės. Kartu sunkėja ir kiti nemotoriniai požymiai: vargina vidurių užkietėjimas, seilėtekis, kraujospūdžio svyravimai, sunkėja šlapinimosi kontrolė, lytinė disfunkcija, gali atsirasti įvairūs skausmai, susiję su pačia Parkinsono liga. Dažnai sutrinka miegas: kankina nemiga, neramių kojų sindromas, sapnų metu gali pasitaikyti nevalingų šūksnių ar/ir judesių, bet dažnai žmogus to net neprisimena, nors kartais gali ir susižeisti.
Taip pat skaitykite: Cukrinio diabeto slauga: Lietuvos gairės
Psichologinis Poveikis
Lėtinės neišgydomos ligos diagnozė - visuomet sunkus psichologinis išbandymas. Dėl prastėjančios savijautos, pasireiškiančios depresijos, nuotaikų kaitos didelius išbandymus turi išlaikyti ir sergančiojo šeima, artimieji. Svarbi asmeninė gyvenimo su liga ir bendradarbiavimo su medikais nuostata, artimųjų supratimas, empatija ir parama, dalyvavimas savipagalbos grupėse, esant poreikiui - psichologo konsultacijos, psichoterapija. Pacientai gali dalyvauti Lietuvos Parkinsono ligos draugijos ar kitų asociacijų veiklose, prisijungti į grupes socialiniuose tinkluose. Motyvaciją gydytis palaiko ir geras kontaktas su specialistais (neurologu, reabilitologu, psichiatru, psichologu, kai būtina - neurochirurgu ar kitais medicinos darbuotojais). Neurologas Parkinsono liga sergantį pacientą turėtų konsultuoti bent 2 kartus per metus. Tuomet pacientas jaučiasi saugesnis, jo liga geriau kontroliuojama.
Parkinsono Ligos Diagnozė
Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų skyriaus neurologų konsultacijai pacientus, kuriems įtariama Parkinsono liga, atsiunčia šeimos gydytojai. Kiekvienas Respublikinės Šiaulių ligoninės neurologijos bei Konsultacijų skyriuje dirbantis gydytojas neurologas, įtaręs Parkinsono ligą, pacientui skiria laboratorinius kraujo tyrimus, galvos smegenų kompiuterinę ar magnetinio rezonanso tomografiją. Patyrę neurologai Parkinsono ligos požymius gali įtarti vien pabendravę su pacientu ir stebėdami, kaip jis vaikšto bei juda.
Parkinsono Ligos Gydymo Būdai
Diagnozavus Parkinsono ligą, pradedamas gydymas, trunkantis visą likusį gyvenimą. Nors medicinos mokslas dar neatrado būdų ir metodų, kaip visiškai užkirsti kelią Parkinsono ligai, tačiau gydant šią ligą yra pasiekta pažanga. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad kuo anksčiau nustatoma liga, tuo daugiau galimybių valdyti jos eigą. Medikai ieško būdų, kaip palengvinti ligos naštą.
Gydymo būdai - vaistai, chirurginiai metodai ir nemedikamentinės priemonės. Nors apie Parkinsono ligą yra daug žinoma, ji vis dar nėra išgydoma. Tai pat nėra specifinio vaisto ar operacijos, kuri užkirstų kelią šios ligos proveržiui. Svarbiausias vaistas gydant Parkinsono ligą yra levodopa. Tinkamos levodopos dozės palengvina motorinius ligos simptomus: drebėjimą (tremorą), sustingimą (rigidiškumą). Tačiau levodopos preparatai efektyviai veikia ligos simptomus, jie nesustabdo ligos progresavimo. Manoma, kad maždaug po 7-10 metų nuo gydymo šiais preparatais pradžios ligonį pradeda kamuoti nevalingi judesiai - diskinezijos. Dėl to siekiama atitolinti levodopos skyrimo pradžią. Yra sukurta medikamentų, galinčių atitolinti levodopos vartojimo pradžią ir sumažinti jos dozę. Vieni iš jų - tai dopamino agonistai.
Pacientui skiriami vaistai - levodopos medžiagos, iš kurios nervų sistemoje pasigamina dopaminas. Vis dėlto ilgainiui medikamentų poveikis silpsta ir gydytojams neurologams tenka ieškoti kitų išeičių. Sunkia ligos forma sergantiems pacientams gali būti taikomi šiuolaikiniai gydymo būdai - stereotaksiniai metodai, tokie kaip radiodažnuminė branduolių destrukcija, gama peilio radiochirurgija ar gilioji smegenų stimuliacija (GSS). GSS terapiją Dr. A. Radžiūnas įvardija kaip pavyzdį, rodantį, jog neuromoduliacijos metodas yra vienas iš pažangiausių Parkinsono ligos gydymo būdų.
Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos specialistų komanda GSS procedūras sėkmingai atlieka jau vienuolika metų. Iki šiol specialistai Lietuvoje GSS procedūras yra atlikę maždaug 180 pacientų. Paprastai GSS chirurginės procedūros metu pacientui implantuojama po vieną elektrodą abiejose smegenų pusėse bei neurostimuliatorius krūtinės srityje. Įranga visą parą siunčia elektrinius impulsus į smegenų sritį, kuri kontroliuoja judėjimą. Šie impulsai efektyviai slopina Parkinsono ligos simptomus. Elektrinę stimuliaciją galima reguliuoti, atsižvelgiant į individualaus paciento būklę. Be to, terapija gali padėti sumažinti vartojamų vaistų kiekį. Anot neurologų, šis metodas kokybiškai pakeičia pacientų, sergančių Parkinsono liga, gydymo strategiją.
Būklės gerėjimą pacientai pradeda jausti po procedūros praėjus kelioms savaitėms - palengvėja tiek jų pačių, tiek artimųjų gyvenimas. Su minimalia priežiūra GSS terapija veikia taip, kad sunkiai sergantys pacientai sugeba pakilti iš lovos, apsirengti, valgyti ir užsiimti kita kasdiene veikla. Motorinės funkcijos pažanga išlieka akivaizdi ir praėjus 10 metų po implantacijos. GSS yra pagrindinė judėjimo sutrikimų terapija ir yra įtraukta į Europos neurologinių draugijų federacijos (EFNS) gaires.
Dažniausiai procedūra atliekama pacientams, kuriems liga diagnozuota daugiau nei 5 metus ir kurių medikamentinis gydymas nebeteikia tokių rezultatų kaip anksčiau. GSS procedūras finansuoja Valstybinė ligonių kasa.
Be medikamentinio gydymo ligoniui skiriamas ir nemedikamentinis gydymas: psichoterapija, fiziniai pratimai, kineziterapija, ergoterapija, fizioterapijos priemonės, logoterapija, masažas. Visuomet labai svarbus paciento fizinis aktyvumas, kineziterapija, ergoterapija, socialinė įtrauktis, psichologinė pagalba, nes su kiekviena lėtine liga reikia susidraugauti ir tuomet galima sėkmingai gyventi. Kai kuriais atvejais taikomas ir chirurginis gydymas.
Formuluojant prevencijos rekomendacijas, daug dėmesio skiriama gyvenimo būdui ir žmogaus mikrobiotos tyrimams. Rekomenduojama sportuoti, laikytis miego higienos, sveikai maitintis, adekvačiai gydyti kitas lėtines ligas, ypač virškinimo trakto, uždegimus ir gyventi socialiai aktyvų gyvenimą, skirti laiko pomėgiams. Kai išsemiami medikamentinio gydymo metodai, pacientas gali būti nukreipiamas chirurginėms intervencijoms į galvos smegenis (galvos smegenų giluminių struktūrų stimuliacijai arba destrukcinėms procedūroms). Taip pat chirurginė intervencijos būdų galima įvesti vaistus tiesiogiai į žarnyną per gastrostomą.
Gyvenimo Trukmė
Parkinsono liga nėra ta, kuri tiesiogiai lemtų žmogaus mirtį ar labai ženkliai sutrumpintų gyvenimo trukmę. Be abejo, jos komplikacijos gali prisidėti prie paciento mirties, vidutinei pacientų gyvenimo trukmei sutrumpėjant 1-2 metais. Šiuo metu gausios mokslininkų pajėgos darbuojasi Parkinsono ligos modifikavimo srityje, stengdamiesi sulėtinti ligos progresavimą, perspėti ligos išsivystymą asmeniui, kuris turi genetines mutacijas.
Pagalba Sergantiesiems
Labai padeda ir Šiauliuose įsikūrusi sergančiųjų Parkinsono liga draugija, vienijanti Šiaulių apskrities žmones, sergančius PL. Vadovaujant Zitai Vaidilienei, įgyvendinami įvairūs projektai, vykdomos įdomios veiklos, organizuojamos ekskursijos, renginiai. Medikai ieško būdų, kaip palengvinti ligos naštą.
Neuro pokalbis: Parkinsono ligos simptomų valdymo strategijos
Penki Faktai Apie Parkinsono Ligą
- Tiksli Parkinsono ligos priežastis nežinoma: Pirmąkart ligos simptomai aprašyti prieš daugiau negu 200 metų - britų gydytojas Jamesas Parkinsonas 1817 metais parašė straipsnį apie drebantįjį paralyžių, remdamasis savo stebėjimais. Tačiau mokslininkai iki šiol nerado tikslios priežasties, dėl kurios kyla ši lėtinė neurodegeneracinė liga.
- Kamuoja ne tik vyresnio amžiaus žmones: Parkinsono liga yra paplitusi visame pasaulyje, skirtingose etninėse grupėse. Liga kamuoja ir vyrus, ir moteris. Sergančiųjų skaičius visame pasaulyje gali siekti net 10 milijonų. Apskritai, Parkinsono liga yra antra pasaulyje labiausiai paplitusi lėtinė neurodegeneracinė liga po Alzheimerio ligos.
- Drebėjimas - ne vienintelis ligos simptomas: Parkinsono ligą gydytojai neurologai neretai pavadina nematoma, nes pastebimi požymiai pasireiškia ne visiems pacientams. Klaidingai manoma, kad liga sukelia tik galūnių drebėjimą. Jau seniai žinoma, kad drebėjimas pasireiškia ne visiems pacientams. Apskritai, ligos simptomų yra daug ir kiekvienam sergančiam jie pasireiškia skirtingai.
- Gydymas - ne tik vaistais: Parkinsono liga yra neišgydoma.
Statistika: Parkinsono ligos paplitimas ir gydymas Lietuvoje
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Sergančiųjų skaičius | 11-12 tūkst. |
| Naujų atvejų kasmet | > 1,5 tūkst. |
| Kompensuojami vaistai | 9 pavadinimai |
| Pacientai, vartojantys kompensuojamus vaistus | > 9 tūkst. |
| Išrašyti receptai | 58 tūkst. |
| Skirta lėšų vaistams | Beveik 1,8 mln. eurų |
| Skirta lėšų neurostimuliatoriams įsigyti (2 metams) | 1,44 mln. eurų |
| Numatomas įsigyti neurostimuliatorių skaičius | Apie 100 |
tags: #serganciuju #parkinsono #liga #globa