Mirties priežastys tarp sergančiųjų psichikos ligomis: mitai ir realybė

Psichikos sutrikimai ir ligos yra būklės, kurios paveikia žmogaus psichiką, emocinę būseną ir sukelia problemas su mąstymu, elgesiu, jausmais ar suvokimu. Įvairios su psichika susijusios ligos vis dar apipintos krūvos mitų. Nors per pastaruosius metus psichinės sveikatos problemos pamažu išlenda iš šešėlių ir apie jas ne tik vis daugiau kalbama, bet ir bandoma paneigti klaidingus nusistatymus, visgi daug mitų dar vis aktyviai bujoja žmonių galvose. Tad žemiau pateikiame populiariausius mitus apie psichinę sveikatą. Galbūt rasite tokių, kuriais ir patys vis dar tikite?

Žmonės sergantys epilepsija, miršta 2,3 karto dažniau nei bendra populiacija. Mirties priežastys gali būti plaučių uždegimas, insultas, širdies infarktas, taip pat savižudybė ir mirtini įvykiai. Tyrimai rodo, kad epilepsija sergantys pacientai dažniau linkę į savižudybę. Tarp rizikos veiksnių yra chirurginis gydymas, kuriuo gydytų pacientų polinkis į savižudybę penkis kartus didesnis nei pacientų, gydomų farmakologiniu būdu, traukulių nebuvimas ilgą laiką, ypač kai jie yra labai dažni, ir gretutinės psichikos ligos: didžioji depresija, nerimo ir depresijos sutrikimai, asmenybės sutrikimai, narkomanija ir kt.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė naujus duomenis, pagal kuriuos daugiau nei 1 mlrd. žmonių pasaulyje kenčia nuo psichikos sutrikimų. PSO vertinimu, 2021 m. 400 mln. žmonių, vyresnių nei 15 metų, kentėjo nuo sutrikimų, susijusių su alkoholio vartojimu, o 2022 m. daugiau nei 64 mln. žmonių susidūrė su narkotikų vartojimo problemomis. 2021 m. beveik 57 mln. žmonių sirgo demencija, daugiau nei 24 mln. - šizofrenija.

PSO nurodo, kad labiausiai paplitusios psichikos ligos yra nerimo ir depresijos sutrikimai, kurie 2021 m. paveikė atitinkamai 301 mln. ir 280 mln. žmonių. Dažniausiai tokiomis ligomis serga 20-29 metų amžiaus žmonės. Ataskaitoje pažymima, kad 2011-2021 m. nerimo sutrikimų atvejų padaugėjo 28,2 proc., o depresijos - 25,6 proc. 2021 m. savižudybės nusinešė 727 tūkst. žmonių gyvybių. Organizacijos skaičiavimus, psichikos sutrikimų paplitimas kasmet kainuoja 12 mlrd. JAV dolerių. Tuo tarpu kokybišką gydymą gauna tik 9% depresija sergančių žmonių.

Psichikos sutrikimų atsiradimui įtakos gali turėti daugybė veiksnių, kurie paprastai suskirstomi į biologinius, psichologinius ir aplinkos veiksnius. Psichikos sutrikimų priežastys dažnai yra sudėtingos ir tarpusavyje susijusios, o tai reiškia, kad vienas veiksnys retai yra vienintelė priežastis.

Taip pat skaitykite: Ekspertės įžvalgos

Galimi psichikos sutrikimų veiksniai:

• Genetika: psichikos sveikatos sutrikimai gali būti paveldimi.
• Socialinė izoliacija arba atskirtis: žmonės, kurie patiria socialinę izoliaciją, diskriminaciją arba marginalizaciją, gali būti labiau linkę į psichikos sutrikimus.
• Finansinės ar socialinės problemos: skurdas, didelė socialinė nelygybė arba ekstremalios gyvenimo sąlygos, pavyzdžiui, gyvenimas konflikto zonoje ar po katastrofos, taip pat gali didinti psichikos sutrikimų riziką.
• Narkotinių medžiagų vartojimas: alkoholio, narkotikų ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali sukelti psichikos sveikatos problemas arba pabloginti esamas būkles.

Dažniausi mitai apie psichikos sveikatą

Nors temai skiriama vis daugiau dėmesio ir tyrimų, vis dar egzistuoja daug mitų ir klaidingų nuomonių, susijusių su psichine sveikata. Ne taip seniai žmonės apskritai vengė asmenų, sergančių psichinėmis ligomis. Ir nors dabar padėtis jau kiek geresnė, tačiau vis tiek verta labiau įsigilinti į šią problemą ir paneigti visus dažniausius mitus. Tai ypač svarbu dabar, kai dėl itin sudėtingos situacijos pasaulyje, kurią sukėlė COVID-19 pandemija ir priemonės kovojant prieš ją, dar labiau pagilėjo psichinės bėdos ir padaugėjo žmonių, kurie susiduria su tokiomis problemomis.

1. Psichikos sveikatos problemos yra retos

Tai - visiškas mitas, kuris taip smarkiai nutolęs nuo tiesos, jog net sunku patikėti, kad dar vis yra daugybė žmonių, kurie tiki šio teiginio teisingumu. 2001 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apskaičiavo, kad „1 iš 4 žmonių pasaulyje tam tikru gyvenimo momentu nukentės nuo psichinių ar neurologinių sutrikimų“. Šiuo metu apie 450 milijonų žmonių pasaulyje susiduria su tokiomis problemomis. Kaip paaiškina PSO, psichikos sutrikimai yra „viena iš pagrindinių blogos sveikatos ir negalios priežasčių visame pasaulyje“. Dabartiniais duomenimis, net maždaug 20 % pasaulio vaikų ir paauglių susiduria su psichikos ligomis.

Lietuvoje psichikos ir elgesio sutrikimus taip pat patiria gan didelis kiekis žmonių, pvz., 2017 metais iš 1000 gyventojų daugiau nei 35 gyventojams buvo nustatyti kokie nors sutrikimai. Vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sveikatos sutrikimų yra depresija, kuri 2017 m. paveikė daugiau nei 264 milijonus žmonių visame pasaulyje, o dabar tokių yra jau apie 280 milijonų. Tuo tarpu savižudybė yra antra pagal dažnumą priežastis, kodėl miršta asmenys tarp 15-29 metų amžiaus. Naujame tyrime daroma išvada, kad pandemijos metu suaugusiųjų, sergančių depresija, skaičius išaugo netgi trigubai.

2. Panikos priepuoliai gali būti mirtini

Panikos priepuoliai yra neįtikėtinai nemalonūs, apimantys greitą širdies plakimą ir didžiulį baimės jausmą. Tačiau jie negali tapti tiesiogine mirties priežastimi. Panikos priepuolis dažniausiai trunka nuo kelių iki keliolikos minučių, o po to žmogui ir vėl pagerėja. Ir nors vienas iš požymių, kuriuos tuo metu gali justi panikos priepuolį patiriantis žmogus, yra mirties baimė, tačiau iš tiesų jis nemirs ir blogiausiu atveju tiesiog neteks sąmonės.

Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija

Visgi verta paminėti, kad panikos priepuolį patiriantis asmuo gali būti labiau linkęs į nelaimingus atsitikimus, kurie gali baigtis susižalojimu ar net mirtimi. Jei patiriate panikos priepuolį arba jaučiate, kad jis artėja, sumažinsite riziką, jei susirasite saugią erdvę ir tiesiog išlauksite, kol priepuolis pasibaigs. Beje, verta paminėti, jog vienkartinius panikos priepuolius patiria net 7-10 proc. žmonių pasaulyje, o 3 proc. iš jų nustatomas panikos sutrikimas, tad tai yra gan dažna problema.

3. Žmonės, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, negali dirbti

Senas, bet niekaip iš visuomenės lūpų nedingstantis mitas yra tas, kad žmonės, turintys psichikos problemų, negali išsilaikyti darbe ar būti naudingi kolektyvo nariai. Tai yra visiškai klaidinga. Tiesa, kad žmogus, sergantis ypač sunkia psichine liga, gali nesugebėti reguliariai dirbti. Tačiau dauguma žmonių, turinčių psichikos problemų, gali būti tokie pat produktyvūs kaip asmenys, neturintys psichikos sveikatos sutrikimų.

4. Psichikos sveikatos problemos yra silpnumo požymis

Tai toks pats klaidingas teiginys kaip kad sakyti, jog lūžusi koja yra silpnumo požymis. Psichikos sveikatos sutrikimai yra ligos, o ne silpno žmogaus požymiai. Taip pat dažnai galima išgirsti tokių pasiūlymų kaip „tiesiog išlipk“ iš depresijos, tačiau tai nėra kažkas, nuo ko galima pasveikti per sekundę, vos to panorėjus. Iš tikrųjų teiginys, jog psichikos problemos yra silpnų žmonių bėda, yra taip toli nuo tiesos, kaip tik begalima nueiti. Nes netgi atvirkščiai - kovojant su psichikos problemomis reikia daug jėgų.

5. Psichikos ligas sukelia patys žmonės, kurie nuo jų kenčia

Nors žmonės turi prisiimti atsakomybę už savo mintis, jausmus ir elgesį, susijusius su tam tikrais sutrikimais, jie nėra dėl jų kalti. Yra didelis skirtumas tarp atsakomybės prisiėmimo ir kaltės prisiėmimo, tačiau, deja, daug žmonių painioja šiuos dalykus. Apskritai, didžioji dalis psichikos ligų dažniausiai nėra susijusi su žmonių elgesiu prieš joms prasidedant.

6. Tik žmonėms be draugų reikia terapeutų

Yra didelis skirtumas tarp struktūrizuotų kalbėjimo terapijų ir kalbėjimo su draugais. Abu šie dalykai gali padėti psichikos ligomis sergantiems žmonėms skirtingais būdais, tačiau apmokytas terapeutas gali spręsti problemas konstruktyviai ir taip, kaip net geriausi draugai jam neprilygs. Be to, ne visi gali pilnai atsiverti prieš sau artimiausius žmones. Terapija yra konfidenciali, objektyvi ir visiškai orientuota į asmenį, o tokių pokalbių paprastai neįmanoma turėti su draugais.

Taip pat skaitykite: Priežastys ir veiksniai

7. Psichikos problemos yra nulemtos tik genetikos ar biologinio disbalanso

Nors tokį teiginį retkarčiais galima išgirsti net ir iš specialistų lūpų, tačiau toks teiginys nėra teisingas ir turėtų būti laikomas tik dar vienu mitu. Remiantis iki šiol atliktais tyrimais, psichinės sveikatos problemų sukelia ne tik blogi genai ar biologinis cheminis disbalansas. Yra daugybė priežasčių, kodėl žmonės patiria psichikos problemas ir neaišku kiek dar veiksnių bus išsiaiškinta ateityje.

8. Psichikos sveikatos problemos yra nuolatinės ir jų neįmanoma išgydyti

Tam tikra psichikos diagnozė nebūtinai yra „bausmė iki gyvos galvos“. Kiekvieno žmogaus patirtis su psichinėmis ligomis yra skirtinga. Kai kurie žmonės gali patirti epizodų, tarp kurių jie grįžta prie „normalios“ savo versijos. Kiti gali rasti gydymo būdų - vaistų ar kalbėjimo terapijos -, kurie atstato jų gyvenimo pusiausvyrą. Tačiau iš esmės daugelis žmonių, po tinkamo gydymo, daugiau ar mažiau pasveiksta.

9. Priklausomybė - tai valios trūkumas

Šis teiginys taip pat yra neteisingas. Ekspertai narkotikų vartojimo sutrikimus laiko lėtinėmis ligomis. Mokslininkai nustatė, kad valios trūkumas nebuvo lemiamas veiksnys įveikiant priklausomybę. „Atrodo, kad žmonėms, sergantiems priklausomybe, netrūksta valios; atsigavimas priklauso nuo strategijų, kuriomis siekiama išsaugoti valią, kontroliuojant aplinką, kūrimo.“

10. Psichoterapija trunka amžinai, o specialistai gilinasi į vaikystės problemas

Tai mitas, kuris vis dar išsilaikęs nuo senesnių psichoterapijos laikų. Tačiau šiuolaikinė psichoterapija gali būti trumpalaikė ir orientuota į konkrečius sprendimus. Dauguma trumpalaikių psichoterapijos metodų naudoja pažintinį-elgesio modelį, kuriame pabrėžiamos neracionalios mintys, dėl kurių atsiranda netinkamas elgesys ir jausmai. Dažniausi psichikos sveikatos sutrikimai gali būti išgydyti per kelis mėnesius, o ne metus. Tad tikrai negalima sakyti, jog vaikščioti į terapiją visiems žmonėms tenka itin ilgą laiko tarpą ar visą gyvenimą.

11. Šizofrenija sergantys žmonės turi susiskaldžiusią asmenybę

Tai - mitas. Šizofrenija reiškia „proto suskaidymą“, o tai gali paaiškinti šį vyraujantį mitą. Tačiau, kai Eugenas Bleuleris 1908 m. sugalvojo šį terminą, jis bandė „suvokti proto ir elgesio susiskaidymą ir nykimą kaip sutrikimo esmę“.Remiantis PSO, šizofrenijai „būdingi mąstymo, suvokimo, emocijų, kalbos, savęs jausmo ir elgesio iškraipymai“. Šie iškraipymai gali apimti haliucinacijas ir kliedesius. Šizofrenija sergantiems žmonėms „sutrinka tikrovės suvokimas, mąstymo nuoseklumas ir produktyvumas, ryškėja socialinis atsiribojimas“.

12. Valgymo sutrikimai kankina tik moteris

Vis dar egzistuoja stereotipas, kad valgymo sutrikimai yra jaunų, baltaodžių, turtingų moterų liga. Tačiau su tuo gali susidurti bet kas. Pavyzdžiui, tyrimas, kuriame buvo tiriama valgymo sutrikimų demografija per 10 metų, parodė, kad statistika keičiasi. Labiausiai valgymo sutrikimų paplitimas padidėjo tarp vyrų, asmenų iš mažesnes pajamas uždirbančių šeimų ir 45 metų ar vyresnių žmonių. Remiantis kitais tyrimais, vyrai šiuo metu sudaro 10-25 % visų anoreksijos ir nervinės bulimijos atvejų, taip pat 25 % persivalgymo sutrikimų atvejų.

13. Valgymo sutrikimai yra gyvenimo būdo pasirinkimas

Tai - itin pavojingas mitas. Valgymo sutrikimai yra rimta psichikos sveikatos būklė, o kraštutiniais atvejais tokie sutrikimai gali baigtis mirtimi. Anoreksija taip pat nėra vien jaunų merginų problema, kaip kad vis dar tiki dalis visuomenės. Visos šios merginos, kaip ir daugelis kitų valgymo sutrikimų turinčių žmonių, turėjo sulaukti rimtos pagalbos, tačiau žiūrėjimas į problemą pro pirštus baigėsi tragedija. Tad būtina labai rimtai žvelgti į valgymo sutrikimų turinčius artimuosius ar save ir stengtis gauti visą reikiamą profesionalią pagalbą. Valgymo sutrikimai - ne pasirinkimas, o dar viena liga, kurią būtina gydyti.

14. Visi psichikos ligomis sergantys žmonės linkę į smurtą

Tai, žinoma, irgi yra mitas. Laimei, kai pasaulis vis geriau suvokia psichines problemas, šis klaidingas supratimas pamažu nyksta. Net asmenys, kurie patiria sunkiausias psichikos ligas, tokias kaip šizofrenija, dažniausiai yra nesmurtiniai. Tiesa, kai kurie žmonės, sergantys tam tikromis psichinėmis ligomis, gali tapti smurtaujantys.

Psichozė ir jos tipai

Psichozė yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas, padidėja nerimo lygis. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams. Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo, užsidaro savo pasaulyje.

Psichozės tipai:

• Trumpalaikė psichozė - tai yra psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties. Dažniausiai asmuo, patyręs trumpalaikę psichozę, atsistato po kelių dienų ar savaičių
• Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė - psichozė gali būti sukelta narkotinių medžiagų ar alkoholio. Asmenys, turintys priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, gali patirti psichozę, jeigu staiga nutraukia svaigalų vartojimą. Kai kuriems asmenims pats pavartojimas gali sukelti psichozę, tokį poveikį gali turėti kanapių preparatai, amfetamino grupės narkotinės medžiagos
• Organinė psichozė - psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai
• Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė - trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą
• Depresinė psichozė - atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais. Dažniausiai išsakomi kliedesiai irgi atspindi depresinę nuotaiką, pvz.

Kadangi psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, todėl ir gydymas yra kompleksinis. Jis apima medikamentinį gydymą, palengvinantį simptomus, bei socialines ir psichologines priemones, padedančias sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios. Tiktai visapusis gydymas leidžia tikėtis maksimalaus atsistatymo, apsisaugojimo nuo atkryčių bei papildomų problemų (depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis).

Pagalba žmonėms, sergantiems psichikos ligomis

Pagalba žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, yra kompleksinė ir turėtų apimti įvairias paslaugas, skirtas tiek fizinės bei emocinės būklės gerinimui, tiek socialinei integracijai ir gyvenimo kokybės užtikrinimui.

• Ergoterapija ir reabilitacinės programos: padeda asmenims atgauti arba išvystyti būtinus įgūdžius savarankiškam gyvenimui, įskaitant prisitaikymą prie darbo rinkos.
• Finansinė pagalba ir konsultavimas: informacija ir pagalba susijusi su finansiniais ištekliais, tokiais kaip išmokos ar paramos.

Svarbu pabrėžti, kad pagalba turėtų būti teikiama atsižvelgiant į kiekvieno asmens individualius poreikius, nes psichikos ligų patirtys ir pasekmės yra labai įvairios ir skirtingos.

Ergoterapeutas yra svarbus specialistas, teikiantis pagalbą žmonėms, sergantiems psichikos ligomis. Štai keletas būdų, kaip ergoterapeutas gali padėti asmenims, sergantiems psichikos ligomis:

• Kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas
• Darbo įgūdžių ir užimtumo konsultavimas
• Mokymas valdyti stresą ir nerimą per atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimus, meditaciją
• Laiko planavimas ir organizavimas
• Hobių ir laisvalaikio veiklos skatinimas
• Aplinkos pritaikymas

Per šiuos metodus ergoterapeutas padeda žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, gerinti jų funkcionalumą, savarankiškumą ir bendrą gyvenimo kokybę. Suderinus individualius poreikius su konkrečiomis veiklomis ir intervencijomis, ergoterapija gali teigiamai paveikti žmonių gyvenimus, padėdama jiems pasiekti savo tikslus ir pagerinti savijautą.

tags: #mirties #priezastys #tarp #serganciuju #psichikos #sutrikimais