Neįgaliųjų Užimtumo Paslaugos Lietuvoje: Kas Tai?

Neįgaliųjų užimtumo paslaugos yra skirtos užtikrinti žmonių su negalia integraciją į darbo rinką ir visuomenę. Šios paslaugos apima įvairias priemones, skirtas padėti neįgaliesiems įgyti darbinių įgūdžių, susirasti darbą ir išlaikyti darbo vietą.

Tikslai ir Užduotys

Pagrindinis tikslas - užtikrinti teikiamų bendrųjų ir specialiųjų socialinių paslaugų kokybę, prieinamumą ir plėtrą.

Siekiama užtikrinti VšĮ Raseinių neįgaliųjų užimtumo ir paslaugų centro teikiamų bendrųjų ir specialiųjų socialinių paslaugų kokybę, prieinamumą ir plėtrą.

Teikiamos Paslaugos

Neįgaliųjų užimtumo centruose teikiamos įvairios paslaugos, apimančios:

• Medienos apdirbimo darbai: rėmelių paveikslams, smulkių suvenyrų, proginių medalių, žaislų, pjaustymo lentelių, inkilų, avilių rėmelių, smulkių medinių baldų sodyboms: suoliukų, puodų, dėžių gėlėms, dekoratyvinių vežimėlių gaminimas.
• Medienos gaminiai: centre gaminame įvairius dirbinius iš medienos: kėdutes, taburetes, sulankstomas kėdutes, dekoratyvinius vežimėlius, lovelius gėlėms, inkilus įvairiems paukščiams, malūnėlius nuo kūrmių, menteles, kočėlus ir pan.
• Bitininkystės darbai: tai veikla, kuri teikia gydomąjį - relaksuojantį poveikį, nes ramus bičių ūžesys, sklindantis iš avilio, nektaro ir pikio kvapas žmogų ramina, jis užmiršta nerimą, jaudulį, problemas, o tik girdi nuostabų dūzgesį, jaučia savotišką, malonią bičių šeimos harmoniją, o pilni svaiginančiai kvepiantys medaus koriai teikia didelį malonumą, pasitenkinimo savo darbo rezultatais jausmus. Tai užsiėmimas, į kurį įsitraukę neįgalieji, visam laikui tampa gerais bičių draugais bei puikiais pagalbininkais bitininkams, nes greitai įgyja darbinių įgūdžių, pareigos, atsakomybės jausmą.
• Vytelių pynimo užsiėmimai: padėklų, pintinių, gėlyčių, dėžučių, vazelių, gėlių krepšių pynimas, apipynimas stiklainių, kurie panaudojami kaip medaus fasavimo indai.
• Siuvimo, siuvinėjimo, mezgimo tekstilės darbai: servetėlių, staltiesių, maišelių vaistažolėms, pirštinių, šliurių, puodkėlių siuvimas, siuvinėjimas, mezgimas. Organizuojami siuvimo, siuvinėjimo mašinomis bei rankomis adymo , drabužių smulkaus taisymo darbai, smulkių rankdarbių įvairia technika gamybos darbai, bei mezgimo virbalais, nerimo darbai.
• Apželdinimo, želdyno prižiūrėtojo darbai: šios veiklos dėka ugdomi darbiniai įgūdžiai įvairią negalią turintiems asmenims, nes ši užimtumo sritis ugdo pareigos, atsakomybės, meilės gamtai jausmus.
• Transporto organizavimas: transporto paslaugomis naudojasi toli nuo užimtumo centro gyvenantys ir sunkią negalią turintys neįgalieji. Šios paslaugos taip pat teikiamos tenkinant specialiuosius lankytojų poreikius bei organizuojant jų sociokultūrines, savarankiško gyvenimo ugdymo, socialinės reabilitacijos paslaugas
• Integravimas į darbo rinką: išugdžius neįgalaus asmens darbinius gebėjimus, bendradarbiaujant su Trakų darbo birža ir rajono darbdaviais, tarpininkaujama dėl neįgaliųjų įdarbinimo
• Psichologinė pagalba: lankytojams, jų artimiesiems bei rajono neįgaliesiems padedama spręsti elgesio ir emocinius sunkumus, psichologines problemas, mažinamas agresyvumas, mokoma adekvačiai vertinti savo poreikius bei spręsti konfliktines situacijas. Teikiant šias paslaugas padidės lankytojų savivertė, pasitikėjimas savo jėgomis, motyvacija įgyti darbiniam užimtumui reikalingų įgūdžių
• Sociokultūrinės paslaugos: VšĮ Trakų neįgaliųjų užimtumo centre pagal lankytojų poreikį organizuojama kultūrinė veikla ir lankytojų laisvalaikis (mieste vykstančių renginių lankymas, išvykos į gamtą ar žymias vietas, stovyklos, žygiai, sportinės varžybos ir pan
• Kompiuterinis raštingumas: siekiama vienus išmokyti rašyti, skaityti, o kitus naudotis internetu, ieškant reikiamos informacijos ar bendraujant pasauliniame tinkle, užmezgant pažintis, ieškant laisvų darbo vietų.
• Socialinių, buitinių įgūdžių ugdymas: šie įgūdžiai ugdomi užimtumo centro lankytojams atliekant buities darbus (patalpų tvarkymas, valgio ruošimas, stalo papuošimas, įrankių išdėliojimas, naudojimasis buitinės technikos prietaisais ir kt.)
• Asmens higiena ir priežiūra: šios paslaugos (apsiprausimas, maudymasis, intymi kūno priežiūra, skalbimas) teikiamos pagal lankytojų poreikį. Centre teikiamos skalbimo, prausimosi paslaugos bei organizuojami užsiėmimai, kurių metu ugdomas - plaukų, rankų ir kojų nagų priežiūros, intymios higienos poreikis, gebėjimo tinkamai apsirengti, tvarkingumo, pareigingumo, estetinio skonio, renkantis drabužius įgūdžiai ir pan.
• Kineziterapija: siekiant pagerinti aktyvumą, darbingumą, sveikatos būklę bei vadovaujantis ES kitų valstybių pavyzdžiu, centre neįgaliesiems būtinos kineziterapijos, masažo paslaugos. Paslaugos teikiamos centro neįgaliesiems, turintiems sunkią bei vidutinę judėjimo negalią, taip pat visiems pageidaujantiems centro lankytojams pagal nustatytą grafiką.
• Konsultacijos: Bendradarbiaujant su įvairių įstaigų specialistais, užimtumo centro lankytojų tėvams, globėjams, artimiesiems teikiamos konsultacijos įvairiais socialiniais, pensijų, pašalpų, lengvatų gavimo, darbingumo lygio, asmens specialiųjų poreikių bei paslaugų poreikio nustatymo klausimais.

Finansavimas ir Parama

Socialinės įmonės aktyviai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir teikia paslaugas valstybiniam sektoriui.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai

Lietuvoje veikiančių socialinių įmonių darbuotojų darbingumo struktūra rodo, jog įmonės įdarbina lengviausios ir vidutinės negalios žmones, t.y. tokius, kurie su tikslinga pagalba galėtų dirbti ir dirba atviroje darbo rinkoje.

Skatindama neįgalius žmones aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, o darbdavius - juos įdarbinti, valstybė yra numačiusi nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų.

Darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius asmenis yra taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu darbdaviui.

Subsidijų dydžiai darbdaviams:

• 75 proc.
• 60 proc.
• 50 proc. nėščias moteris, vaiko motiną (įmotę) arba tėvą (įtėvį), vaiko globėją, rūpintoją ir asmenis, faktiškai auginančius vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. nėščiomis moterimis, vaiko motina (įmote) arba tėvu (įtėviu), vaiko globėju, rūpintoju ir asmenimis, faktiškai auginančiais vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d.

2015-2016 metais socialinės įmonės dalyvaudamos viešuosiuose mažos vertės pirkimuose sudarė sutarčių už 18 mln. eurų.

Tai reiškia, kad Lietuvos biudžetas kai kurioms socialinėms įmonėms už neįgaliųjų darbą sumoka dvigubai, t.y. socialinė įmonė gauna darbo užmokesčio kompensaciją iš Darbo biržos (nuo 65 iki 75 procentų įdarbinto neįgaliojo algos) ir pajamas kaip paslaugos teikėjas (už jau atliktą neįgaliųjų darbą) taip pat iš valstybės biudžeto.

Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje

Todėl socialinių įmonių veiklos finansavimas valstybei kainuoja jau nebe 24 mln. eurų, tačiau 33 mln.

Būtina įvertinti ir tai, kad socialinės įmonės atleistos nuo pelno mokesčio ir tai sudaro, Finansų ministerijos duomenimis, apie 2,7 mln. Taigi, iš viso socialinės įmonės valstybei kainuoja 35,7 mln. eurų.

Atitinkamai vienas darbuotojas su negalia - vidutiniškai apie 5 028 Eur. Tuo metu, kaip jau minėjome, už ne socialinėje įmonėje dirbantį darbuotoją valstybė darbdaviui skiria vidutiniškai 1 360 eurų.

Jeigu tas pačias socialinėms įmonėms skirtas lėšas, t. y. 35,7 mln. eurų orientuome į paramą ne socialinių įmonių darbdaviams, pagal Užimtumo rėmimo įstatymą galėtume įdarbinti ne 6 231 neįgalųjį, kiek dabar dirba socialinėse įmonėse, bet daugiau kaip 26 tūkst. žmonių su negalia.

Nuo įstatymo įsigaliojimo pradžios (2004 m. socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų skaičius padidėjo beveik 10 kartų (nuo 655 iki 6 231 (2016 m), o joms skiriamos tiesioginės subsidijos - beveik 20 kartų (nuo 1,2 mln. eurų iki 24 mln. eurų).

Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje

Per visą įstatymo veikimo laikotarpį socialinėms įmonėms skirta daugiau kaip 150 mln.

Kritika Esamai Sistemai

Pastaruosius ketverius metus Lietuvos neįgaliųjų forumas kritikuoja šiuo metu veikiantį Socialinių įmonių įstatymą, todėl labai vertina dalies Seimo narių pastangas jį keisti.

Visgi, šis žingsnis yra dalis būtinų permainų, kurių laukia žmonių su negalia bendruomenė.

Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė pabrėžia, jog esama žmonių su negalia įdarbinimo sistema, kai atviros darbo rinkos darbdaviai beveik nėra skatinami priimti žmonių su negalia, o socialinės įmonės finansuojamos neribotai ir netikslingai, prisideda prie žmonių su negalia segregacijos ir riboja jų darbo pasirinkimą.

Lietuvos Sutrikusio intelekto žmonių globos draugijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova teigia, kad dabartinis socialinių įmonių veikimo modelis visiškai neįtraukia sunkiausią negalią turinčių asmenų, nors socialinės įmonės visame pasaulyje vertinamos kaip būtent jiems skirtos apsaugotos darbo vietos.

Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko taip pat kritikuoja, kaip socialinės įmonės išleidžia valstybės skiriamas subsidijas: „Užuot tikslingai įvertinusios, kokios pagalbos reikia konkrečiam žmogui, kad jo negalia būtų kompensuota ir netrukdytų darbo našumui, beveik visą paramą jie skiria darbo užmokesčio kompensavimui. Tai - pagalba darbdaviui, o ne žmogui su negalia.

Vertinant žmonių su negalia įsidarbinimo tendencijas Lietuvoje, kitų šalių patirtį ir tarptautinių negalios organizacijų rekomendacijas, šiai grupei ypač reikalingos tikslingos pagalbos ir palaikymo darbo rinkoje paslaugos: kompetencijos kėlimas, mokymai, darbo asistentai, atvejo vadybininkai, tarpininko ir kitos pagalbos formos įsidarbinant, dirbant ir išsilaikant darbo vietoje.

Lietuvos neįgaliųjų forumo organizacijos siūlo alternatyvių priemonių paketą, išbandytiną pilotinio projekto metu keliose savivaldybėse.

Vertinant esamą socialinių įmonių sistemą pagal tokių paslaugų teikimą, rezultatai nuviliantys.

Daugiau nei 90 procentų subsidijų iš socialinių įmonių gaunamos paramos buvo panaudojamos darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti, taigi alternatyvių paslaugų galimybės visiškai neišnaudojamos.

Asmeninio asistento paslaugas, įrangos pritaikymą naudojo kelios kurčiųjų ir aklųjų įmonės.

Tai, kad socialinėms įmonėms skiriama gerokai didesnė parama nei atvirai darbo rinkai, rodo, jog valstybė skatina žmonių su negalia atskirtį.

Šią Lietuvos žmonių su negalia įdarbinimo sistemos ydą pastebėjo ir Jungtinės Tautos.

2016 m. „Komitetui daug susirūpinimo kelia dažnas „nedarbingumo“ sąvokos vartojimas, dėl kurio asmenų su negalia užimtumo lygis yra žemas, taip pat daug susirūpinimo kelia susitelkimas į atskirtą darbo aplinką, pavyzdžiui, socialines įmones, kurioms skiriamos Europos Sąjungos lėšos.

Komitetas Valstybei, Konvencijos šaliai, rekomenduoja glaudžiai bendradarbiaujant su asmenis su negalia atstovaujančiomis organizacijomis panaikinti asmenims su negalia taikomą „nedarbingumo“ sąvoką, bei sukurti ir įgyvendinti veiksmingas strategijas ir programas, kurios didintų asmenų su negalia užimtumą atviroje darbo rinkoje, panaikinant atskirto darbo aplinką bei nukreipiant investicijas į profesinį lavinimą, darbo vietų pritaikymą, tinkamą sąlygų pritaikymą, bei privataus ir viešojo sektoriaus darbdavių mokymus, kaip numatyta Darnaus vystymosi tikslo nr. 3.

Jeigu valstybės parama būtų skiriama darbo vietoms pritaikyti, moderniai technikai įsigyti, žmonių su negalia kvalifikacijai kelti, mokymams ar paslaugoms, žmonės su negalia palaipsniui būtų įgalinti dirbti su mažesnėmis subsidijomis arba visiškai be paramos.

Statistika

Svarbu atkreipti dėmesį į statistinius duomenis, atspindinčius situaciją Lietuvoje:

• Lietuvoje yra apie 170 000 darbingo amžiaus žmonių su negalia. Šiuo metu tik 47 000 (apie 27 proc.) jų dirba. ES vidurkis - 40 proc.
• 2016 m. duomenimis, 6 231 žmogus su negalia dirbo socialinėse įmonėse ir jų darbo vietoms išlaikyti buvo skirta 23,8 mln. eurų iš ES lėšų ir valstybės biudžeto.
• 4,5 mln. eurų subsidijų buvo suteikta ne socialinių įmonių darbdaviams įdarbinant 3 300 darbuotojų su negalia, taigi vieno darbuotojo su negalia išlaikymas atviroje darbo rinkoje sudarė vidutiniškai 1 360 eurų.
• Likusius beveik 37 000 darbuotojų su negalia įdarbinę darbdaviai atviroje darbo rinkoje negavo visiškai jokios paramos.

tags: #neigaliuju #uzimtumo #paslaugos