Socialiniai tinklai tapo neatsiejama šiuolaikinės kasdienybės dalimi, ir nors jie gali suteikti daug naudos, tokios kaip galimybė bendrauti su draugais, mokytis ir dalintis idėjomis, jie taip pat kelia tam tikrų pavojų, ypač vaikams ir paaugliams.
Socialiniuose tinkluose jaunimas praleidžia ištisas valandas, tačiau neverta nuogąstauti, kad virtualus bendravimas pakeis realų. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto Kriminologijos katedros asistentė dr. Maryja Šupa ir Psichologijos instituto docentas dr. Antanas Kairys įsitikinę, kad keičiasi tik bendravimo forma, bet ne poreikis. Socialiniai tinklai jaunimui atstoja bendravimą, žinių šaltinį, yra tapę laisvalaikio pakaitalu.
Saugus naudojimasis internetu
Komunikacijos Pokyčiai ir Priklausomybės Rizika
Dr. Maryja Šupa: Komunikacija yra būtina žmonėms išgyventi, ji atsirado kartu su pagrindiniu savo instrumentu - kalba. Šiuolaikiniame pasaulyje socialiniai tinklai patenkina bendravimo poreikį, o ne pakeičia komunikaciją. Jeigu kalbėtume apie priklausomybę siaura psichosocialine prasme, tai informacijos vartojimas gali tapti priklausomybe, tačiau technologijos yra priklausomybės simptomas, o ne jos sukėlėjas. Dėl neišreikštų gėdos ir kaltės jausmų atsiradusi vidinė tuštuma užpildoma priklausomybe - nuo alkoholio, lošimų, informacijos srautų ar kt.
Doc. dr. Antanas Kairys: Reikia pripažinti, kad dalis vartotojų tikrai turi probleminio elgesio požymių - yra per daug įnikę į ne pačias geriausias internetines veiklas, tokias kaip lošimai, pornografija. Tačiau apie ypač plačiai paplitusią, visa apimančią priklausomybę nuo interneto kalbėti sudėtinga - tikrai negalime sakyti, kad kiekvienas, daugiau laiko praleidžiantis internete, yra priklausomas. Iš tiesų internete jaunimas randa būdų patenkinti savo poreikius.
Mobilieji telefonai, internetas, socialiniai tinklai išstumia kitas anksčiau įprastas elgesio formas. Jaunimas mažiau žiūri televizorių, vis rečiau skaito knygas ar visai neskaito popierinių laikraščių ir žurnalų. Įvairios ankstesnės veiklos, kurios buvo skirtos tam tikrai informacijai gauti ar laikui praleisti, dabar persikėlė į virtualią erdvę.
Taip pat skaitykite: Kaip ugdyti paauglių atsakomybę
Kaip Paaugliai Naudoja Internetą?
Dr. Maryja Šupa: Kaip socialinių mokslų atstovė, norėčiau sutelkti dėmesį į socialines praktikas, į tai, kaip veikia žmonių grupės, kokie yra jų poreikiai. Ką veikia paaugliai internete? Jie daro tą patį, ką darė ir ankstesnės, iki socialinių medijų augusios paauglių kartos. Jie internete bendrauja, dalijasi gandais, informacija, tariasi dėl susitikimų, ieško draugų, flirtuoja, tiesiog leidžia laiką vieni su kitais. Toks bendravimas yra svarbus, kad paaugliai išmoktų socialinių normų, formuotųsi jų asmenybės. Ar tai nauja? Manau, kad ne, tik atsirado nauja forma. Dažnai sakoma, kad socialiniai tinklai pakeičia tikrą bendravimą, nors tai yra tiesiog viena iš kelių bendravimo formų, kurias naudoja žmonės. Neturėtume jos vadinti pakaitalu. Vieni socialiniai tinklai skatina daugiau tarpusavio kontakto, gyvesnes reakcijas, kituose tokio aktyvaus bendravimo mažiau, bet visada susipina kelios bendravimo formos. Jei žmogus daug bendrauja virtualiai, jam gali trūkti gyvo bendravimo.
Virtualaus Bendravimo Ypatumai
Doc. dr. Antanas Kairys: Nors kai kuriais aspektais virtualus bendravimas panašus į gyvą, jame kartais išryškėja kitokie faktoriai, pavyzdžiui, daug greičiau užsiplieskia emocijos, kurios savo ruožtu gali provokuoti, gilinti ir aštrinti konfliktus. Taip pat pastebėta, kad žmonės kartais virtualiai atskleidžia daug daugiau dalykų, kurių nenorėtų atskleisti per realų pokalbį. Naujausios technologijos suteikia daug galimybių - dar niekada nebuvo taip paprasta bendrauti, išlaikyti santykius su toli gyvenančiais draugais ir artimaisiais. Tačiau nemanau, kad virtualus bendravimas gali visiškai išstumti gyvą.
Tėvų Rolė ir Vaikų Santykis su Technologijomis
Dr. Maryja Šupa: Klausant skeptiškų nuomonių apie jaunimą, galima susidaryti įspūdį, kad šiuolaikiniai vaikai jau gimdoje laiką leidžia su planšete, o kai gimsta, tos planšetės iš rankų nebepaleidžia - ir suaugusieji yra bejėgiai ką nors pakeisti. Vaikai neturi jokio įgimto santykio su technologijomis. Vaikai gimsta energingi ir smalsūs. Jie išreiškia norą pažinti pasaulį įvairiais triukšmingais būdais -bėgiojimu, rėkavimu, čiupinėjimu. Kai tėvai nežino, kaip reaguoti į tokį vaikų elgesį, bando sudrausminti įduodami planšetę. Taip auginami vaikai neturi daug galimybių išmokti kitų bendravimo būdų, reikšti emocijas. Kaip susikalbėti vyresnei kartai su jaunimu, kuris nerodo emocijų, vengia kontakto su aplinkiniais? Su tokiais vaikais reikia kalbėti apie dalykus, kurie kelia stiprias emocijas, užsiimti veikla, skatinančia kontaktą. Jei vaikui neįdomu, ką kalba mokytojas, ar tai yra jaunosios kartos, ar švietimo programos problema? Kai akcentuojama, kad būtent jaunimui trūksta tarpusavio kontakto, peršasi išvada, kad vyresnė karta yra tokia pat. Pažiūrėkime į vyresnio amžiaus kaimynus, aplinkinius, ar tarp jų matome daug emocijų raiškos, artimo, gyvo bendravimo, ypač su nepažįstamaisiais? Manau, kad ne. Apskritai Lietuvos visuomenė yra uždara, jai trūksta įgūdžių reikšti emocijas, užmegzti kontaktą.
Informacijos Srautas ir Melagingos Naujienos
Dr. Maryja Šupa: Darbas su informacija reikalauja įgūdžių. Jei informacijos daug, reikia skirti laiko ją atsirinkti ir įvertinti. Internetas savaime nesukuria naujos problemos, bet parodo tam tikrų reiškinių mastą. Tarkime, melagingos naujienos nėra naujas reiškinys, jos atsirado kartu su komunikacija, masinės informacijos priemonėmis. Anksčiau melagingos žinios, paskelbtos per vietinį televizijos kanalą ar riboto tiražo laikraštį, netapdavo globalia problema ir neturėdavo didelio poveikio. O internete pasklidusios melagingos žinios pasiekia plačią auditoriją ir parodo, kad šis reiškinys yra globalus. Vienas nedidelis melagingų naujienų fabrikas gali sėkmingai veikti kaip verslo įmonė ir aptarnauti visą pasaulį.
Doc. dr. Antanas Kairys: Dėl informacijos pertekliaus atsirado daug pokyčių - naujos darbo formos, nauji informacijos vartojimo įpročiai, dažnai bandoma dirbti vienu metu atliekant daug veiksmų, nors tai nėra efektyvu. Darbo procesą nuolat nutraukia didelis srautas elektroninių laiškų, socialinių tinklų žinučių, į kurias bandome atsakyti. Norint suprasti, kaip internetinės veiklos veikia žmogų, reikia paanalizuoti žmogaus psichikos sandarą: baziniai mechanizmai yra paveldimi, todėl internetas šiems įgimtiems dalykams tikriausiai neturės įtakos. Kita vertus, nuolatinis pervargimas, miego trūkumas, savęs lyginimas su socialiniuose tinkluose matomais idealaus gyvenimo vaizdais gali sukelti tam tikrų psichologinių problemų. Gali pasikeisti požiūris į save, vertybės, susiformuoti tam tikros nuostatos. Internetas ir socialiniai tinklai, informacijos perpildyta aplinka padeda plisti netikroms naujienoms, nes jų plitimas remiasi baziniais psichikos mechanizmais. Šiuolaikinė visuomenė turi per daug informacijos, kad galėtų ją apmąstyti, išanalizuoti, patikrinti šaltinius. Kai žinutė skleidžia tam tikrą melagingą informaciją ir turi emocinį užtaisą, žmogus pirmiausia pasikliauja savo emocijomis, todėl greičiausiai tą žinią priims paviršutiniškai ir ja patikės.
Taip pat skaitykite: Patarimai dėl socialinių tinklų strategijos
Privatumo Ribos
Socialiniuose tinkluose nutrinamos privatumo ribos. Dr. Maryja Šupa: Dažnai kalbama apie tai, kad dabar keičiasi privatumo ir viešumo supratimas. Svarbu suprasti, kad privatumo ribos neišnyksta, bet įgyja naujus kontūrus. Kai žmonės bendrauja viešai, nesvarbu, kokia forma - realiai ar virtuliai, poveikis individui gali būti skirtingas. Man, kaip kriminologei, įdomu, kokios yra matomos ir nematomos grėsmės. Kai žmogus į socialinius tinklus įkelia viešai peržiūrai asmeninę informaciją ar nuotrauką, jis supranta, kad tai yra viešas turinys. Kai vienas žmogus panaudoja kito duomenis kenkėjiškais tikslais - yra aiški auka ir kaltininkas, galima atsekti, kas įvyko šio proceso metu. Tačiau sudėtingesni atvejai mažiau akivaizdūs. Nemokamai susirenkami dideli kiekiai vartotojų duomenų, kurie naudojami norint gauti ekonominį pelną. Korporacijos, kurios akcentuoja informacijos viešinimą, siekia sukaupti kuo daugiau asmeninių duomenų, kurie gali būti panaudojami nebūtinai akivaizdžiai ir skaidriai deklaruojamais tikslais. Vartotojo duomenis, pavyzdžiui, buvimo vietą, nematomai renka ir mobiliųjų telefonų operacinės sistemos bei programėlės. Bet kokioje didesnėje interneto svetainėje sekama, kas vyksta vartotojo naršyklėje. Tai tam tikras langas į vartotojo pasaulį. Šalia egzistuoja ir priešingos technologijos - visos šiuolaikinės interneto naršyklės turi privataus naršymo funkciją, kuri suteikia galimybę iš dalies išvengti informacijos sekimo priemonių. Lygiai taip pat socialinis tinklas „Snapchat“, tarp kurio vartotojų dominuoja jauni asmenys, rėmėsi idėja, kad vartotojų kuriamas turinys turi ilgainiui išnykti, o ne būti saugomas.
Gyvenimo Viešinimas ir Narcisizmas
Doc. dr. Antanas Kairys: Psichologiniu požiūriu savo gyvenimo viešinimas nėra visiškai naujas dalykas, tik nauja forma. Jei pažvelgtume į viduramžius, norėdamas pasipuikuoti didikas samdydavo dailininką ir savo nudailintą portretą pakabindavo garbingiausioje namų vietoje, kad visi svečiai matytų. Dabar keliame savo asmenukes į socialinius tinklus. Atsirado nauja galimybė pasireikšti ir galbūt tai skatina tam tikras narcisistines tendencijas - didelį norą parodyti save, atskleisti savo išskirtinumus. Matome patobulintą gyvenimo vaizdą - juk žmonės įkelia tokias nuotraukas, kurios atspindi, koks jis yra gražus, kaip jis šauniai atostogauja, kokį gerą daiktą turi. Žmonės linkęs lyginti save su kitais: jei visi nieko neturi, tai ir jam nereikia. Jei visi skelbia, kaip šaunu atostogauti Balio saloje, tai ir jam reikia.
Laisvė Socialiniuose Tinkluose ir Patyčios
Kaip apibrėžti laisvės sąvoką socialiniuose tinkluose? Dr. Maryja Šupa: Šiuolaikiniuose didžiuosiuose socialiniuose tinkluose anonimiškumo yra mažai. Populiarieji tinklai reikalauja, kad žmogus naudotų savo tikrą vardą ir pavardę, daugelis nurodo tikruosius duomenis. Dažnai tenka girdėti, kad internetas išlaisvina vaikus, jie ten gali daryti ką nori, dėl to nevaržomai sklinda patyčios. Tačiau patyčios internete egzistuoja ne todėl, kad internetas suteikė begalinę laisvę tyčiotis ir likti nenubaustiems, o todėl, kad mūsų visuomenėje psichologinis smurtas yra tapęs kultūrine norma. Internetinių patyčių specifika kita - tokios patyčios gali įvykti bet kur ir bet kada, jos nesibaigia, kai vaikas pakeičia aplinką, pavyzdžiui, grįžta iš mokyklos į saugią šeimą, draugų kompaniją.
Doc. dr. Antanas Kairys: Laisvė socialiniuose tinkluose yra iliuzinė, nes tai - vieša vieta. Jei miesto centre pradėtume garsiai keiktis, gali prisistatyti viešosios tvarkos pareigūnai. Lygiai taip pat apie necenzūrinius žodžius socialiniame tinkle po penkerių metų gali sužinoti tavo darbdavys. Socialinė tinklų erdvė ne tik vieša, bet joje ir informacija išlieka ilgą laiką. Net jei žinutė ištrinama, išlieka ekrano nuotraukos - informacija paplinta dar plačiau. Kita vertus, tai puiki vieta saviraiškai. Kūrybiniai, analitiniai proveržiai naudingi žmogui ir jo aplinkai.
Moralinė Panika ir Kartų Skirtumai
Doc. dr. Antanas Kairys: Norėčiau paminėti du dalykus. Pirma, yra toks reiškinys kaip moralinė panika. Kiekvienas naujai pasirodęs dalykas, pokytis sukelia tam tikrą negatyvią reakciją. Socialiniai tinklai yra inovacija, dalis žmonių labai skeptiškai ir net paniškai į tai reaguoja. Panašiai buvo su televizija. Ankstesnė karta puikiai prisimena, kaip tėvai neleisdavo vaikams ilgai sėdėti priešais ekraną, nes „išvarvės akys“, „užaugsi monstru“, jaunimas taps nesukalbamas, agresyvus ir t. t. Tačiau televizija nesugriovė pasaulio. Antra, dažnai minima Z karta. Po 1996 m. gimusių, nuo vaikystės internetą naudojančių žmonių gyvenimas skiriasi nuo ankstesnės kartos, bet dalį skirtumų įžiūrėti verčia mūsų netobula atmintis. Kai kalbame apie dabartinius jaunuolius, darome klaidą lygindami su savo vaikyste ir paauglyste. Žmogus po trisdešimt metų atsimena nuotrupas, dalį prisiminimų tiesiog sukuria, todėl toks palyginimas nėra tikslus.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo socialinių tinklų
Socialinių Tinklų Poveikis ir Sąmoningumas
Dr. Maryja Šupa: Interneto prieinamumas leidžia išspręsti vietos ir laiko apribojimus. Galimybių praplėtimas yra pusiausvyra tarp asmeninių tikslų, motyvacijos ir bendruomenės aplinkos. Klaidinga manyti, kad santykis su socialiniais tinklais yra individualus. Individuali asmenybė lemia dalį to, ką žmogus veikia socialiniuose tinkluose. Kitą dalį lemia socialinės normos, kultūra, ekonomika.
Doc. dr. Antanas Kairys: Vienose srityse suvaržo, kitose - išlaisvina. Sakyčiau, daugiausia naudos iš socialinių tinklų galime gauti, jei juos naudosime sąmoningai ir laikysimės socialinių tinklų higienos: apmąstysime, vardan ko man to reikia, ar man tai tikrai padeda gyventi visavertiškiau, praplėsti savo galimybes, ir atsisakysime to, kas yra nereikalinga.
Tyrimų Duomenys apie Paauglių Elgesį Internete
Trys ketvirtadaliai 14-18 metų amžiaus paauglių iš Europos šalių buvo užkalbinti nepažįstamųjų internete, daugiau nei trečdalis (37 proc.) jų atsakė į tokias užklausas vedami smalsumo. Šiuos ir kitus vaikų elgsenos internete rezultatus atskleidė tarptautinės „Saugesnio interneto dienos“ metu paskelbtas tyrimas, kurį atliko bendrovė „Microsoft“.
„Augant socialinių tinklų populiarumui, saugumo internete problema tapo kaip niekada aktuali. Dauguma tėvų žino apie galimus pavojus internete, tačiau per mažai skiria dėmesio savo vaikų elgesiui, retai naudoja technologines apsaugos priemones. Skaudu pripažinti, kad toks aplaidumas virsta tragiškomis pasekmėmis,“ - bendrovės „Microsoft Lietuva" pranešime cituojamas jos generalinis direktorius Mindaugas Glodas. M. Glodas teigė, jog tik apjungus technologinių bendrovių, nevyriausybinių organizacijų, švietimo įstaigų ir plačiosios visuomenės pastangas, galima išmokyti vaikus saugesnio elgesio internete.
Pagrindiniai Tyrimo Akcentai
- Net 67 proc. paauglių nuslėpė savo naršymo istoriją ištrindami naršyklės atmintį ir taip norėdami išvengti tėvų patikrinimo. Beveik penktadalis (17 proc.) teigė naršymo istoriją trinantys nuolat.
- Net 75 proc. paauglių teigė, jog internete buvo užkalbinti nepažįstamų asmenų. Dešimtadalis paauglių, kuriuos užkalbino nepažįstamieji, jų išsigando, o 11 proc. dėl to jautėsi sunerimę.
- Tyrimo duomenimis, pilną prieigą prie savo asmeninės informacijos socialiniuose tinkluose suteikia 15 proc. paauglių. Tuo tarpu 85 proc.
„Rūpindamiesi savo vaikų saugumu, tėvai turėtų pasidomėti, ar pakankamo lygio privatumo nustatymus pasirinko jų atžalos socialinių tinklų anketose, kokią informaciją paaugliai skelbia, kas kontaktuoja su jų vaikais. Taip pat svarbu, kad padėdami tėvų ir mokytojų veikai supratų, kokią informaciją galima skelbti internete, o kurią geriau neviešinti. Bendravimo socialiniais tinklais specialistas pasakojo, kad pasaulyje ir Lietuvoje populiarėjant naujoms - buvimo vietos nustatymo funkcijoms, labai svarbu bendrauti tik su patikimais draugais, su kuriais dalintis asmenine informacija yra saugu. „Kol nėra gerųjų saugumo praktikų, kaip saugiai naudotis naujosios kartos funkcijomis, šiomis paslaugomis patariama naudotis itin atsargiai ir apie savo buvimo vietą pranešti tik esant garantijoms, kad tokios informacijos skelbimas nepakenks,“ - kalbėjo V. Pilkauskas.
„Microsoft“ tyrimo duomenimis, net 87 proc. tėvų yra kalbėję su savo atžalomis apie galimus pavojus internete. Tai daugiau nei kalbėjusiųjų su savo vaikais apie seksą (74 proc.). Visgi daugiau nei trečdalis (36 proc.) apklaustų tėvų prisipažino nestebintys savo vaikų skelbiamų žinučių ar kitos veiklos internete. Tik 36 proc. tėvų namų kompiuteriuose naudoja technologines interneto naršymo apsaugos priemones, arba vaikams naršant aktyvuoja netinkamo turinio tinklalapius blokuojančią programinę įrangą. „Technologinių apsaugos sprendimų yra, reikia tik įprasti jomis naudotis. Šios priemonės yra nemokamos, įdiegtos į operacinę sistemą arba laisvai pasiekiamos internetu", - teigė M. Glodas.
Saugumo Priemonės ir Iniciatyvos
„Saugesnio interneto dienos“ tyrimą „Microsoft“ atliko tarp portalo MSN lankytojų. Iš viso tyrime dalyvavo 8000 respondentų iš 11-kos Europos valstybių. Skelbiama, kad „Microsoft“ jau trečius metus iš eilės prisideda prie „Saugesnio interneto dienos“ iniciatyvų visoje Europoje. Šiemet beveik 820 „Microsoft“ darbuotojų 24-ose Europos šalyse savanoriškai dalyvaus įvairiose saugesnio interneto veiklose, kurios padės daugiau nei 84 tūkst. vaikų, mokytojų ir tėvų saugiau naudotis ir rūpintis vieni kitais internete. Kaip ir kiekvienais metais, „Microsoft Lietuva“ darbuotojai vasario-balandžio mėnesiais savanoriškai vyks į Lietuvos mokyklas, kuriose pasakos vaikams apie saugumą internete, apmokys Lietuvos pedagogus ar su vaikais bendraujančių nevyriausybinių organizacijų atstovus kaip pristatyti saugumo internete taisykles, sakoma pranešime. Taip pat „Microsoft Lietuva“ viešai kreipėsi į nevyriausybines organizacijas, skatindama bendradarbiavimą užtikrinant didesnį vaikų saugumą internete.
„Šiandien beveik visi moksleiviai naudojasi ne vien vaikams skirtomis informacinėmis technologijomis, o suaugusieji nespėja, o dažnai ir nemoka perspėti vaikus dėl vis naujai iškylančių grėsmių internete, - sakė asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė. - Todėl parėmus bendrovei „Microsoft“, parengėme nuotolinį kursą „Ką turi žinoti pedagogai apie grėsmes internete“, o bendradarbiaujant su Švietimo informacinių technologijų centru jau vasario 8 d. Be savanoriškų paskaitų mokyklose, „Saugaus interneto dienos“ metu, vasario 8 dieną, „Microsoft Lietuva“ tradiciškai Seime organizuoja viktoriną vaikams apie pagrindines saugaus naudojimosi internetu taisykles.
Tyrimo „Saugesnio interneto diena 2011“ Rezultatai
Tyrimas buvo atliktas per „Microsoft MSN“ 11-oje šalių: Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Ispanijoje, Suomijoje, Pietų Afrikoje, Italijoje, Portugalijoje, Turkijoje, Rusijoje, Graikijoje ir Egipte. Apklausoje dalyvavo 8000 respondentų.
| Rodiklis | Procentas |
|---|---|
| Tėvai aptarė su vaikais galimus pavojus internete | 87% |
| Tėvai mano, kad jų vaikai naudoja būtinas saugumo priemones dalindamiesi informacija internete | 65% |
| Tėvai nesiima jokių veiksmų ribojant ar kontroliuojant vaikų naudojimąsi internetu namie | 26% |
| Tėvai naudoja apsaugos priemones arba programinę įrangą, blokuojančią netinkamo turinio tinklalapius | 36% |
| Paaugliai ištrynę naršymo internete istoriją ar laikinąją atmintį, norėdami išvengti tėvų patikrinimo | 67% |
| Paaugliai buvo užkalbinti nepažįstamųjų internete | 75% |
Kada Pradėti Leisti Vaikui Naudotis Socialiniais Tinklais?
Tėvams dažnai kyla klausimas, kada yra tinkamas laikas pradėti leisti savo vaikui naudotis socialiniais tinklais ir kaip nustatyti saugias ribas, kad užtikrintų jų saugumą internete. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, per pastaruosius dešimt metų vaikai ir paaugliai tapo daug aktyvesni socialiniuose tinkluose, o su tuo atėjo ir didesnė rizika susidurti su internetiniais pavojais, tokiais kaip patyčios, privatumą pažeidžianti informacija ir nesaugi komunikacija su nepažįstamais asmenimis. Kai kurie tyrimai rodo, kad net 70 % paauglių socialiniuose tinkluose dalinasi savo asmenine informacija be tėvų sutikimo ar žinios.
Kaip tėvams nustatyti, kada ir kaip pradėti leisti vaikui naudotis socialiniais tinklais, kad jis būtų saugus ir sveikai augtų internete? Tik 13 metų ir vyresni asmenys pagal šį įstatymą gali turėti paskyras be tėvų sutikimo. Tačiau ši taisyklė nėra universali, nes skirtingos platformos gali turėti skirtingus amžiaus reikalavimus. Tėvai turėtų žinoti, kad nors vaikai gali sukurti paskyras netgi su melaginga informacija, tai nesuteikia jiems teisės naudotis platformomis be pritarimo ir atidumo.
Rekomendacijos Tėvams:
- Pasitarkite su savo vaiku apie socialinių tinklų naudojimo amžiaus reikalavimus ir nustatykite, ar vaikas pasirengęs atsakyti už savo saugumą internete.
- Įvertinkite vaiko brandą ir atsakomybės jausmą. Ne kiekvienas 13-metis yra pasirengęs socialiniuose tinkluose elgtis atsakingai. Tai priklauso ne tik nuo amžiaus, bet ir nuo vaiko brandos, gebėjimo saugiai elgtis internete bei supratimo apie asmeninės informacijos svarbą.
- Nustatykite saugias ribas ir laiko limitus. Amerikos pediatrų akademija (AAP) rekomenduoja tėvams nustatyti tiek laiko, tiek turinio apribojimus vaikams, kurie naudojasi socialiniais tinklais. Tai apima ne tik valandas, kurias vaikas leidžia prie ekranų, bet ir turinio stebėjimą bei pačių socialinių tinklų pasirinkimą.
- Stebėkite turinį ir bendravimo saugumą. Tėvams svarbu ne tik nustatyti laiko limitus, bet ir aktyviai stebėti, su kuo jų vaikai bendrauja internete.
- Skatinkite atvirą dialogą apie socialinius tinklus. Kuo daugiau jūsų vaikas žinos apie internetinius pavojus ir savo teises internete, tuo geriau jis galės apsisaugoti.
Svarbu vengti šių klaidų: per mažai įsikišimo ir nepakankamas dialogas.
tags: #paaugliu #komunika #socialiniuose #tinkluose