Socialinės inovacijos - sąvoka, kuri pastaraisiais metais vis dažniau aptarinėjama viešojoje erdvėje, tačiau daugeliui vis dar atrodo abstrakti ir miglota. Socialinės inovacijos apima naujas idėjas, sprendimus ir veiklos būdus, kurie ne tik sprendžia socialinius iššūkius, bet ir kuria pridėtinę vertę visuomenei.
Esame organizacija, vykdanti projektus skirtus spręsti visuomenės socialines problemas. Šiandien mūsų kolektyve dirba daugiau nei 150 kompetentingų specialistų, kuriuos vienija bendras tikslas - kurti įtraukesnį, sąmoningesnį ir tvaresnį pasaulį pasitelkus socialines inovacijas.
Kas Yra Socialinės Inovacijos?
Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė dr. Eglė Butkevičienė teigia: „Socialinės inovacijos - tai naujos idėjos, nauji projektai ar nauji sprendimai, kurie kuriami siekiant spręsti svarbias socialines problemas ir kurti teigiamą poveikį visuomenei. Toks yra dažniausiai sutinkamas socialinių inovacijų apibrėžimas“.
Pasak profesorės, socialinės inovacijos yra labai įvairios ir yra sutinkamos įvairiose srityse, galbūt todėl apibrėžti socialines inovacijas nėra lengva. Jos gali apimti tiek technologines naujoves, tiek ir naujas idėjas, modelius, metodus, projektus ar naujus sprendimų organizavimo būdus. Šių inovacijų tikslas nėra susijęs su komerciniu pelnu, dažnai jų tikslas - suteikti naudą visuomenei ir spręsti problemas, kurių negali išspręsti tradicinės rinkos ar valstybės priemonės.
„Jos gali būti tiek mažos apimties, kuriamos ir vystomos vienos vietos bendruomenės, tiek ir globalios, tiražuojamos keliose ar net keliolikoje šalių. Dar daugiau - socialinės inovacijos skatina bendradarbiavimą ir tarp įvairių sektorių - viešojo, privataus ir pilietinės visuomenės. Taigi, žinių, kaip kurti ir vystyti socialines inovacijas reikia tiek nevyriausybinio sektoriaus atstovams, tiek socialiniams antrepreneriams, tiek ir valstybės tarnautojams. Ypač reikia tokių specialistų Europos Sąjungos projektuose. O specialistų, kurie išmano socialinių inovacijų kūrimą ir plėtrą Lietuvoje tikrai nėra daug. Todėl nuo šių metų KTU siūlo naują magistro studijų programą „Socialinės inovacijos ir tyrimai“, kuri skirta suprasti, kokia yra socialinių inovacijų vertė ir kaip socialinės inovacijos kuriamos ir vystomos ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose pasaulio šalyse“, - sako profesorė dr.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Dėl savo įtakos ir potencialo socialinės inovacijos vis dažniau yra pripažįstamos kaip esminė priemonė kuriant tvaresnę ir teisingesnę ateitį. Todėl socialinės inovacijos tapo svarbiu akcentu Europos Sąjungos programose.
ESF+ Socialinių Inovacijų+ Iniciatyva
Būtent išaugęs socialinių inovacijų plėtros poreikis Europoje lėmė ESF+ Socialinių inovacijų+ iniciatyvos įsteigimą. Iniciatyvos tikslas - skleisti geruosius pavyzdžius, skatinti mokytis vienas šalis iš kitų, taip pat - mokytis iš savo klaidų, be to, padėti kurti ir inovuoti ES lygmeniu.
Europos socialinio fondo agentūros Socialinių inovacijų ir tarptautinių iniciatyvų skyriaus vadovė, ESF+ iniciatyvos „Socialinės inovacijos+“ vadovė Neringa Poškutė supažindino su ESF+ Socialinių inovacijų+ iniciatyvos įgyvendinimo tikslais ir etapais. Ji paminėjo, kad Iniciatyva bus vykdoma skelbiant kvietimus teikti projektų paraiškas ES lygmeniu ir įsteigiant Europos socialinių inovacijų kompetencijos centrą. Iniciatyvos įgyvendinimo laikotarpis tęsis iki 2030 m. Jos įgyvendinimui numatytas 197 mln. Praktikos bendruomenės ir tinklai bus pagrindinė priemonė, skatinanti tarpvalstybinį ESF+ įstaigų ir paramos struktūrų bendradarbiavimą.
„Ankstesniais metais Europoje sukaupta patirtis gali būti naudinga ne tik bendrijos lygmeniu, bet ir už ES ribų“, - savo kalboje pabrėžė J.
Pagrindiniai ESF+ Socialinių Inovacijų+ Iniciatyvos Tikslai:
- Skatinti gerųjų pavyzdžių sklaidą.
- Skatinti mokymąsi vieniems iš kitų.
- Padėti kurti ir inovuoti ES lygmeniu.
Socialinių inovacijų naudą ir galimybes labai gerai iliustruoja Europos Sąjungos finansuoto „Europos horizonto“ programos projekto „Ekosisteminių socialinių sprendimų pokyčių centrai“ (angl. Change Hubs for Ecosystemic Social Solutions) (CHESS) pavyzdys. Lietuva šiame projekte buvo atstovaujama Europos socialinio fondo agentūros (toliau - ESFA), pastaruoju metu Europiniu metu aktyviai veikiančios socialinių inovacijų srityje.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Pagal „mokymosi veikiant“ principą CHESS projekte kuriamas, įgyvendinamas ir praktiškai išbandomas Socialinių inovacijų veikloje vadovas keturiose bandomosiose šalyse - Slovėnijoje, Italijoje, Lietuvoje ir Graikijoje.
Socialinio Verslo Ir Inovacijų Forumas "Paspartinkime Socialinio Verslo Plėtrą Krizės Metu!"
Šių metų gegužės 5 d. Seime įvykęs Socialinio verslo ir inovacijų forumas „Paspartinkime socialinio verslo plėtrą krizės metu!“ subūrė gausų būrį socialinių verslininkų, tarptautinių organizacijų atstovų, politikų. Pranešimus skaitė ir dalyvavo diskusijose 34 kalbėtojų, kurie susirinko net iš 10 pasaulio šalių: Lietuvos, Ukrainos, Norvegijos, Švedijos, Ispanijos, Kanados, Airijos, Lenkijos, Suomijos ir Portugalijos.
Forumo pranešėjai apžvelgė daug socialinio verslo ekosistemai aktualių temų: šio verslo modelio teisinė bazė, galimas apibrėžimo integravimas į mūsų šalies įstatymus, buvo aptariami socialinio verslo kriterijai ir jo unikalumas. Renginyje dalyvavę politikai pasidalino ateities planais ir politiniais žingsniais, kurie garantuos socialinio verslo plėtrą.
Aukšto lygio politikų sesijoje apie socialinio verslo plėtros viziją nuotoliu forumo dalyvius pasveikino Europos Komisijos narys atsakingas už užimtumą ir socialines teises Nicolas SCHMIT, kuris teigė, kad „socialinė ekonomika yra kaip įrankis socialinės įtraukties ir aplinkosaugos tikslams pasiekti. Europos Sąjungos socialinių žmogaus teisių ir žaliojo kurso gairės negali būti įgyvendintos be socialinės ekonomikos“.
O Ukrainos Aukščiausiosios Rados Ekonominės plėtros komiteto pirmininkas Dmytro NATALUKHA, forume taip pat dalyvavęs nuotoliniu būdu akcentavo, kad ukrainiečiai nori iš lietuvių mokytis socialinio verslo ir inovacijų - jie atviri idėjoms iš Lietuvos, orientuotoms į ateitį: „Esu įsitikinęs, kad ateitis parodys mums, kad galime būti partneriais, ne tik draugais. Kuo daugiau dalyvaujame įvairiuose dialoguose, tuo labiau tuo tikiu“.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė ARMONAITĖ dalinosi ateities perspektyvomis socialiniam verslui mūsų šalyje: „Planuojame šiais metais atnaujinti ir pritaikyti prie jau pasikeitusios situacijos Socialinio verslo koncepciją, kuri buvo patvirtinta dar 2015 metais. Tikiu, kad socialinio verslo srityje galime pasiekti didesnį proveržį ir taip sukurti dar daugiau galimybių Lietuvai“.
O Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys STARKEVIČIUS atkreipė forumo dalyvių dėmesį, kad jau visai netrukus pasirodys Europos Tarybos rekomendacijos dėl socialinės ekonomikos pagrindinių sąlygų sukūrimo, kurios padės Europos Sąjungos šalių politikos formuotojams geriau pritaikyti politiką ir teisines sistemas prie socialinės ekonomikos subjektų poreikių: „Politika ir teisinės sistemos yra labai svarbios kuriant socialiniam verslui klestėti tinkamą aplinką. Tai apima mokesčius, viešuosius pirkimus ir valstybės pagalbos sistemas, kurios turi būti pritaikytos socialinės ekonomikos poreikiams“.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas ŠIURKUS savo pranešime pabrėžė viešųjų pirkimų svarbą, nes būtent per juos valstybė netiesiogiai skatina labai didelę dalį verslo, o taip pat viceministras pasidalino ir ateities inovacija: „Dar vienas dalykas yra socialinio poveikio obligacijų išbandymas, kai verslas pasitelkiamas spręsti tam tikras socialines problemas.
Pagrindinį forume pranešimą skaičiusi Lietuvos socialinio verslo asociacijos direktorė Viktorija BRAŽIŪNAITĖ akcentavo, kad šiandien ypač svarbu, kad visa socialinio verslo bendruomenė, aktyviausi jos nariai įsitrauktų į sprendimų priėmimą: „Tam esame inicijavę net du formatus: neformalią Socialinio verslo plėtros darbo grupę ir Nacionalinį socialinio verslo dialogą, kurį praeitas metais organizavome su europiniu „Diesis tinklu“.
Nuotoliniu būdu forume dalyvavęs organizacijos „Social Economy Ukraine“ vadovas Petro DARMORIS pastebėjo, kad karo, atsigavimo ir atsistatymo laikais socialinio verslumo vaidmuo yra svarbesnis nei bet kada anksčiau: „Turime susivienyti, kad palaikytume ir įgalintume socialinius verslininkus, kurie nenuilstamai dirba siekdami spręsti svarbias socialines ir ekonomines problemas, su kuriomis susiduria nuo karo nukentėjusios bendruomenės.
„DIESIS tinklo“ generalinė direktorė Alessia SEBILLO nuotoliu kalbėdama forumo dalyviams akcentavo: „Remiame socialinio verslo solidarumą visame pasaulyje. Visi 55 tinklo nariai kartu siekia kurti tvaresnę ekonomiką, pasitelkdami tarptautinį bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi.
Pirmosios sesijos pranešėjai dalinosi įžvalgomis, kokių reikia sąlygų norint sukurti klestinčio socialinio verslo ekosistemą. „TEXTALE“ steigėja ir direktorė Viktorija NAUSĖDĖ dalinosi savo įkurto žiedinės mados socialinio verslo startuolio veiklos patirtimi: „Socialinis verslas šiandien atveria pačias įvairiausias galimybes. Tikiu, kad tai yra didžiulė niša ir mes judėsime jau ne žingsniais, o šviesmečiais“.
iš Ukrainos net kelias paras į forumą keliavusi organizacijos „Future Development Agency“ socialinių inovacijų ir socialinio verslo patarėja Alina BOCHARNIKOVA dalinosi patirtimi, kaip jos šalyje pavyko įkurti socialinio verslo plėtros skatinimo koordinavimo tarybą: „Mes supratome, kad reikia pažvelgti giliau. Dokumentas yra dokumentas, bet už programos yra žmonės ir tik žmonės gali padaryt, kad programa būtų sėkminga.
Norvegijos socialinio verslo organizacijos „Friskus“ skaitmeninių sprendimų konsultantė Marie STRAND FUGELSNES atstovauja norvegų socialinio verslo organizacijai, kuri sukūrė unikalų kultūros ir veiklų kalendorių bei socialinių tinklų platformą, leidžiančią gyventojams aktyviai prisidėti prie savo bendruomenių veiklų.
Pirmoje sesijoje kalbėjusi organizacijos „Social Enterprise NL“ projektų vadovė ryšiams su vyriausybe Jorien van LOOKEREN CAMPAGNE pabrėžė tris pagrindinius veiksnius, reikalingus stipriai socialinio verslo ekosistemai: tai teisinis pripažinimas ir struktūra, bendradarbiavimas su vietos valdžios organais bei tarptautinis apsikeitimas žiniomis, tyrimų išvadomis.
O Kanados Parlamento narys, Tarpparlamentinės socialinių inovacijų grupės pirmininkas Ryan TURNBULL, pats prisidėjęs prie 350 socialinių verslų įkūrimo, tikino, kad socialinės inovacijos ir socialiniai verslai yra būtini stipresnei, tvariai ekonomikai kurti.
Antrosios sesijos pranešėjai kalbėjo apie tai, kaip galime efektyviai panaudoti socialines inovacijas imdamiesi prioritetinių veiksmų, numatytų siekiant tolesnės sėkmingų iniciatyvų sklaidos? Kokia yra ESF+ Socialinių inovacijų+ iniciatyvos vizija ir kokie tikslai?
Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato Europos socialinio fondo+ skyriaus vadovas JEROEN JUTTE LR Seimo Konstitucijos salėje akcentavo, kad kalbant apie piliečių gerovę reikėtų kalbėti ne vien tik apie ekonominę gerovę, bet ir apie pamatinėmis žmogaus teisėmis grįstą socialinę gerovę. „Net ir esant tokiai situacijai, kai visi sektoriai kovoja dėl ribotų išteklių, net ir tokiame kontekste pirmiausia turime galvoti apie socialinę gerovę, kurti inovacijas ir jas naudoti žmonių labui. Europos socialinis fondas skirs tris milijardus eurų socialinių inovacijų projektams remti. Būtina identifikuoti geruosius socialinių inovacijų pavyzdžius ir juos taikyti kituose Europos regionuose įtraukiant pačius Europos gyventojus į socialinių inovacijų sklaidą, suteikiant jiems karjeros galimybių“, - akcentavo J.
„Sukūrėme įvairių finansinių sprendimų sistemą, panaudojančią ir viešuosius, ir privačius fondus. Mūsų taikomi finansiniai instrumentai padeda atliepti įvairių organizacijų poreikius: socialinio verslo startuolių, socialinių organizacijų skirtingais jų gyvavimo etapais ir kitų.
Lenkijos plėtros fondų ir regioninės politikos ministerijos, Europos socialinio fondo departamento direktoriaus pavaduotoja Dominika TADLA savo pranešime akcentavo, jog, kaip rodo Lenkijos pavyzdys, socialinių inovacijų skatinimui ir sklaidai svarbios kelios kryptys: „Mikro inovacijos, susijusios su pavieniais asmenimis ar nedidelėmis NVO, su tam tikru socialiniu eksperimentavimu; socialiniai inkubatoriai, kuriuose ne tik kuriamos socialinės, bet ir skatinama inovacijų plėtra, gilesnė jų analizė; makro inovacijos, kurias rengia, testuoja ir planuoja valstybės institucijos. Taip pat labai svarbus socialinių inovacijų kokybės įvertinimas, jų plėtra ir pritaikymas kituose sektoriuose bei tam tikra aktyvi socialinių inovacijų veikėjų bazė, kuri yra esminė kuriant socialinių inovacijų ekosistemą.“
D. Suomijos ekonomikos reikalų ir užimtumo ministerijos vyriausiasis specialistas VALTTERI KARHU forumo metu dalijosi, kaip socialinės inovacijos padeda spręsti vaikų ir paauglių institucinės globos iššūkius.
Pasak M. Clarke, dažnai šių sektorių atstovai pradžioje sunkiai randa bendrą kalbą, yra linkę kritikuoti vienas kito veikimą. Tačiau, būtent susibūrus itin patyrusiems profesionalams iš šių skirtingų veiklos sektorių, išsigryninusiems ir siekiantiems bendro tikslo, gimsta daug puikių idėjų ir darbų socialinių inovacijų srityje.
LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros skyriaus patarėja JUSTINA LUKAŠEVIČIŪTĖ forumo metu sakė, jog socialinių inovacijų vystymas yra Lietuvos prioritetas, tačiau vis dar susiduriame su kai kuriais iššūkiais. Ne visada atpažįstame socialines inovacijas, nesame apsibrėžę, kas tai yra; vis dar trūksta rodiklių, kuriais remiantis galėtume pamatuoti socialinių inovacijų situacija mūsų šalyje; susiduriame su socialinių inovacijų finansavimo lankstumu; vis dar trūksta susikalbėjimo, tarp valstybės institucijų, NVO ir verslo organizacijų.
Forumo diskusijos dalyviai aptarė socialinio verslo ekosistemų vystymosi spartinimo būdus, dalinosi patirtimi, aptarė išmoktas pamokas.
Eičių bendruomenės „Karšuva“ pirmininkas Simas GAIDELIONIS dalinosi savo patirtimi: „Mūsų bendruomenė ir kaimas nyko, gyventojų skaičius mažėjo. Dabar mes tai sustabdėme. Dabar bendruomenė iš uždirbtų lėšų pati investuoja ir prisideda prie įvairių kaimo gyventojų iniciatyvų, projektų. Tapome ne be prašytojais, o pokyčių iniciatoriais“.
Savo patirtimi dalinosi ir Norvegijos socialinio verslo organizacijos „Fullt Focus“ dalyko vadovas Stein Rune ERIKSEN: „Atstovauju nedidelei organizacijai, kuri dirba prekybos žmonėmis ir nusikalstamumo prevencijos srityje. Praėjusiais metais pas mus buvo 70 vaikų, kurie yra institucinėje globoje. Mes pasirūpinome, kad jie išvengtų bausmių įkalinimo įstaigose.
Švedijos socialinio verslo organizacijos „SwIdeas“ vyriausioji analitikė ir projektų vadovė Julia B. C. MOREIRA pristatė žaliojo kurso ir tvarumo veiklas, kurias „SwIdeas“ organizacija šiuo metu įgyvendina su Lietuvos socialinio verslo asociacija įgyvendindami projektą „Pamatuotas žaliasis poveikis“: „Poveikio matavimas svarbu, nes tai gali įkvėpti ir didesnes organizacijas įsivertinti savo kuriamą poveikį, pritraukti investicijas ir užmegzti naujas partnerystes. Tai tampa dar aktualiau, nes įvairios žaliosios inciatyvos taps privalomomis.
Kanados Senato narė Lucie MONCION kalbėjo apie tai, kas padėjo Kanadai sukurti klestinčią socialinio verslo ekosistemą: tai buvo tinklų sukūrimas, tikslinės finansinės priemonės ir tinkama įstatyminė bazė: „Kanadoje socialinio verslo skatinimui yra skiriama 750 mln. Kanados dolerių dešimčiai provincijų. Kvebekas yra pats versliausias ir inovatyviausias, kuriame socialiniai verslai generuoja milijardines pajamas bei padeda bendruomenei augti ir klestėti“.
O Portugalijos socialinių inovacijų misijos atstovybės vadovas Filipe ALMEIDA pasidalino patirtimi, kaip jų šalyje pavyko sukurti tvirtus pamatus socialiniam verslui: „Tai buvo bendra pilietinės visuomenės ir privataus sektoriaus kūrybinė veikla, o ne vyriausybės nuopelnas“.
Organzacijos „Social Economy Europe“ viceprezidentė, Europos socialinės integracijos tinklo direktorė Patrizia BUSSI kalbėjo apie tai, jog jų organizacija tikisi būti tarpininkais, kurie dirbs su europinėmis institucijomis, Europos Parlamentu: „Komisija yra paskelbusi veiksmų planą su 63 konkrečiais veiksmais, kurie turėtų būti įgyvendinti socialinio verslo sektoriaus naudai.
Forumą apibendrino Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato Socialinės ekonomikos ir socialinio verslo sektoriaus vadovas Patrick KLEIN, kuris pasidalino informacija, kad šiuo metu yra rengiamos Europos Tarybos rekomendacijos dėl viešųjų pirkimų, švietimo ir t.t.: „Labai svarbu, kad socialinis verslas galėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, patekti į tą rinką, gauti pajamas ir tapti finansiškai nepriklausomas. Svarbu, kad socialinis verslas bendradarbiautų su tradiciniu verslu ir kad šiame pereinamajame laikotarpyje suktume link tvarios ir žalios ekonomikos“.
Veiklos Koordinatoriaus Pareigybės Aprašymas
Europos socialinio fondo agentūra (toliau - Agentūra) ieško Socialinių inovacijų ir tarptautinių iniciatyvų skyriaus (toliau - Skyrius) veiklos koordinatoriaus.
Kvalifikaciniai Reikalavimai:
- Turėti aukštąjį išsilavinimą.
- Turėti renginių organizavimo patirties.
- Turėti darbo patirties įgyvendinant Europos Sąjungos ir/ar kitų tarptautinių organizacijų finansuojamus projektus.
- Susipažinę su Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, Europos Sąjungos (toliau - ES) teisės aktais, reglamentuojančiais ES finansinės paramos skyrimą ir valdymą.
- Gerai mokėti valstybinę ir anglų kalbas (raštu ir žodžiu ne žemesniu kaip C1 lygiu) ir gebėti sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu.
- Gebėti savarankiškai planuoti, organizuoti savo bei kitų darbuotojų veiklą, priimti optimalius sprendimus, mokėti kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją, rengti išvadas ir teikti pasiūlymus.
- Turėti komandinio darbo įgūdžių, susipažinę su darbo organizavimo pagrindais darbo kolektyve.
- Išmanantys bendrąsias raštvedybos taisykles, turintys gerus darbo kompiuteriu įgūdžius, sklandžiai dėstantys mintis.
Pagrindinės Funkcijos:
Veiklos koordinatorius atlieka šias funkcijas:
- pagal kompetenciją rengia ESF+ SI + inciatyvos (toliau - Iniciatyva) renginių (toliau -renginiai) metinius planus, ataskaitas;
- organizuoja Iniciatyvos gerųjų praktikų sklaidos informacinius susitikimus, konferencijas, seminarus ir kitokius renginius, dalyvauja juose, užtikrina sėkmingą dalyvių registraciją, turinio valdymą, transliaciją, atsiskaitymą bei archyvavimą, o įsigyjant renginio organizatoriaus paslaugas - koordinuoja paslaugų teikimą;
- rengia Iniciatyvos renginių, dokumentus, analizuoja duomenis bei užtikrina renginių proceso įgyvendinimą, peržiūrą, tobulinimą, rekomenduoja pakeitimus ir teikia informaciją, siūlymus grupės vadovui;
- teikia praktinę informaciją ir pagalbą Iniciatyvos renginių dalyviams, kitiems suinteresuotiems subjektams visais su renginiais susijusiais klausimais;
- pagal kompetenciją dalyvauja kuriant ir plėtojant Inciatyvos internetinį puslapį, informacinę sistemą, ir, pagal poreikį, paskyras socialiuose tinkluose, su Iniciatyvos renginiais susijusiais klausimais;
- pagal kompetenciją atstovauja išorės ir vidaus auditui (toliau - auditas), padeda organizuoti bei užtikrinti auditų rekomendacijų įgyvendinimą visais su Iniciatyvos renginiais susijusiais klausimais;
- inicijuoja ir atlieka viešuosius pirkimus, susijusius su Iniciatyvos renginiais;
- pagal kompetenciją bendradarbiauja su Iniciatyvos renginiais susijusiais asmenimis / organizacijomis Lietuvoje ir Europos Sąjungoje;
- pagal kompetenciją atstovauja Agentūrą Iniciatyvos renginių įgyvendinimo klausimais (darbo grupių, komisijų, komitetų, tinklų ir pan. veiklose) Lietuvoje ir Europos Sąjungoje;
- vykdo kitas Agentūros procesuose ir kituose dokumentuose numatytas funkcijas bei vadovų pavestas užduotis, susijusias su Agentūros veiklos tikslais ir neprieštaraujančias Lietuvos Respublikos, ES įstatymams ir kitiems teisės aktams;
- pavaduoja kitą veiklos koordinatorių, kai jo nėra darbe dėl ligos, komandiruotės, atostogų ar kitų priežasčių.
Atlyginimas
Pareigybės darbo užmokestis 1660 - 2606 Eur (Bruto) (0,93 koef. 1,46 koef.), atsižvelgiant į darbo patirtį ir kompetenciją.
tags: #socialiniu #inovaciju #vadovas #2013