Paauglių priklausomybė nuo socialinių tinklų: priežastys ir pasekmės

Šiandieninėje visuomenėje, kurioje technologijos vaidina vis svarbesnį vaidmenį, priklausomybė nuo socialinių tinklų tampa vis didesne problema, ypač tarp vaikų ir paauglių. Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybės nuo socialinių tinklų požymius, galimas pasekmes ir prevencijos būdus, siekiant padėti tėvams ir globėjams atpažinti ir spręsti šią problemą.

Priklausomybės nuo socialinių tinklų apibrėžimas ir paplitimas

Priklausomybė nuo socialinių tinklų apibrėžiama kaip elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Žmonės, turintys šią priklausomybę, patiria stiprų potraukį tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti su kitais virtualioje erdvėje.

Lietuvoje atlikti vaikų sveikatos ir gyvensenos (HBSC) tyrimai rodo, kad probleminis socialinių tinklų naudojimas būdingas beveik pusei moksleivių, o maždaug 1 iš 8 pasižymi didele priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika. Lyginant su ankstesniais metais, pastebima, kad išaugo tiek probleminis socialinių tinklų naudojimas, tiek priklausomybės rizika tarp 5-9 klasių paauglių. Pastebima, kad visose klasėse problema pasireiškė labiau tarp mergaičių nei tarp berniukų. LSMU duomenys rodo, kad beveik pusei šalies moksleivių naudojimasis socialiniais tinklais yra tapęs probleminiu.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų 2018 m. oficialiai pripažino liga. Nors kol kas ligų klasifikacijoje priklausomybės nuo socialinių tinklų nėra, psichologė prof. dr. Laima Bulotaitė teigia, kad greičiausiai tai tik laiko klausimas. Anot jos, psichikos sveikatos specialistai jau dabar pastebi, kad kai kurie žmonės taip įninka į gyvenimą socialiniuose tinkluose, jog pradeda bijoti būti realybėje. Profesorės teigimu, specialistai prognozuoja, jog pandemija šią situaciją tik pablogins ir tokių žmonių gali atsirasti vis daugiau.

Priklausomybės nuo socialinių tinklų požymiai

Pirmieji pavojingi ženklai pasirodo tada, kai ekranai tampa vieninteliu vaiko malonumo šaltiniu. Vaiva Gradauskienė pastebi, kad vaikai pradeda meluoti apie naudojimąsi įrenginiais, atsiriboja nuo kitų veiklų ir bendravimo. Kiti priklausomybės nuo socialinių tinklų požymiai:

Taip pat skaitykite: Kaip ugdyti paauglių atsakomybę

• Miego laikas, aukojamas socialiniams tinklams.
• Nesugebėjimas sekti laiko, praleisto naršant socialiniuose tinkluose.
• Prislėgta nuotaika, dirglumas ir pyktis, kai naudojimasis socialiniais tinklais yra ribojamas ar draudžiamas.
• Neatliekami namų darbai.
• Pasirenkama laiką praleisti naršant socialiniuose tinkluose, o ne bendraujant su šeima, draugais.
• Vengiama naujų pažinčių.
• Nesidomima kita veikla.
• Greitai supykstama, nemokama valdyti emocijų.

Priklausomybės nuo socialinių tinklų priežastys

Vaikai renkasi ekranus, kai realybėje trūksta emocinio saugumo, pripažinimo ar bendravimo. Kartais jie tik ten patiria sėkmę, ryšį ir gali kontroliuoti savo veiklą. Tai ypač aktualu tiems, kuriems sunkiau sekasi mokykloje ar trūksta draugų.

Socialiniai tinklai gali būti lyginami su veidrodžiu, kuris iškreipia mūsų atspindį, parodydamas tik gražiąją pusę. Tai sukuria iliuziją, kad visi yra laimingi, sėkmingi, pasiekę svajonių karjeros aukštumas ir gyvena tobulą gyvenimą. Toks nuolatinis netobulo, kasdienio savęs prilyginimas idealiam kitam gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą.

Be to, FOMO (angl. Fear of Missing Out - baimė praleisti ką nors svarbaus) atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas - pilnas nuotykių ir sėkmės. Kai matome kitus dalyvaujant įvairiose veiklose, lankantis įvairiuose renginiuose, gali atsirasti jausmas, kad mes patys kažką praleidžiame arba nesame tokie sėkmingi, nepakankamai geri.

Priklausomybę išduoda keli simptomai

Savo ruožtu V. Liaugaudaitė patarė kiekvienam stebėti savo elgesį ir atkreipti dėmesį į signalus, rodančius, jog interneto naudojimas jau virsta problema. „Jeigu jūs miegą iškeičiate į laiką internete, jeigu mėginate nuslėpti, kiek laiko jame leidžiate, jaučiatės įsitempę, suirzę neturėdami prieigos prie interneto arba apleidžiate namų ruošos darbus, jūsų aplinkos žmonės ima skųstis, kad jūs per daug laiko praleidžiate internete, ir jeigu tą blogą nuotaiką ar nervingumą išsklaido prisijungimas prie interneto, vadinasi, jūs jau patiriate probleminio interneto naudojimo priklausomybės simptomus ir tada jau vertėtų sunerimti“, - įspėjo V. Liaugaudaitė.

Du asmenybės bruožai, siejami su polinkiu į žaidimus ir socialinius tinklus

Psichologės teigimu, dažniausiai tai yra tiek asmeninių savybių, tiek aplinkybių visuma. „Du tokie asmenybės bruožai, kurie tikrai siejami su polinkiu tiek į kompiuterinius žaidimus, tiek į socialinius tinklus, tai yra ekstravertai - žmonės, kuriems reikia to bendravimo, ir atvirumas pokyčiams. Jie nori kažkokių naujovių, jiems to trūksta realybėje, nėra kažkokių nuotykių aplinkoje, gal tau neleidžia patirti kažkokių ypatingų pojūčių namie, neleidžia rizikuoti, tave labai saugo“, - teigia psichologė.

Taip pat skaitykite: Tyrimai apie paauglių komunikaciją internete

Patenkina poreikius, kurių negali patenkinti realybėje

Kaip pasakoja L. Bulotaitė, bandydami išsiaiškinti, kas nulemia liguistą įsitraukimą į virtualią realybę, specialistai analizuoja ir kompiuterinius žaidimus. Profesorė pastebi, kad dažnai jie ir kuriami pasitelkiant ne tik IT specialistus, dizainerius, bet ir psichologus.

„Tie žaidimai patenkina labai daug poreikių, kurių realiame gyvenime dėl įvairiausių priežasčių žmogus galbūt neturi galimybių patenkinti. Pavyzdžiui, žaidime yra labai aiškios taisyklės. O psichologai jau seniai žino, kad ypač mažiems vaikams yra svarbios taisyklės, kad būtų aišku, kaip turi elgtis ir kas bus, jeigu tu jų nesilaikysi. Mes galime sakyti, kad gyvenime yra tokių taisyklių, tėvai jas sukuria, bet visą laiką yra išimtys. Mes sakome - negalima, neleisiu, o po to nusileidžiame. Ir vaikai iki galo nesupranta - tai galima taip elgtis ar negalima. Tuo tarpu kompiuteriniame žaidime yra aiškios taisyklės - tu žinai, ką tu turi daryti, kad kažko pasiektum. Jeigu tu pasieki, tave už tai apdovanoja, tave už tai pagiria. Pagyrimų vaikams irgi labai reikia ir trūksta. Jeigu tu kažko nepasieki, tu tiksliai žiniai, ką reikia daryti, kad to pasiektum“, - aiškina L. Bulotaitė.

Anot profesorės, nors dažniausiai ši priklausomybė išsivysto vaikams, suaugusieji taip pat nėra išimtis. Psichologė iki šiol pamena atvejį, kai po paskaitos prie jos priėjo studentas ir pasakė, jog pagaliau suprato, kodėl jo tėvas, įmonės vadovas, vakarais žaidžia žaidimus. „Jam reikia paprasto pagyrimo, jo darbo įvertinimo“, - teigia pašnekovė.

L. Bulotaitė atkreipia dėmesį, kad suaugusiųjų, ypač užimančių vadovaujamas pareigas, dažniausiai niekas nepagiria. „Tai štai, tokius labai paprastus poreikius patenkina kompiuteriniai žaidimai. Kalbant su tėvais mes dažnai sakome - jūs tiesiog bandykite išsiaiškinti, kuo tas žaidimas vaikui toks patrauklus, kokius jo poreikius patenkina. Ir gal tada mes tuos poreikius galime patenkinti gyvenime ir jam taip labai nereikės kompiuterinių žaidimų“, - patarė psichologė.

Atitrūksta nuo realaus gyvenimo

PIN tinklo atstovė Lietuvoje V. Liaugaudaitė teigia, kad karantino laikotarpiu internete jauni lietuviai praleidžia gerokai daugiau laiko nei iki tol. „Mūsų su kolegomis atliekamas tyrimas, kuriame vertinama Lietuvos jaunų suaugusių asmenų savijauta ir probleminis interneto naudojimas šiuo COVID laikotarpiu, yra atskleidęs, kad 76 proc. tyrimo dalyvių internete leidžiamas laikas pandemijos metu tik ilgėjo palyginus su laiko trukme prieš pandemiją“, - duomenimis dalijosi ji.

Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai ir jaunimas: rizika ir nauda

Pašnekovės teigimu, daug laiko apklaustieji internetu naudojasi akademiniais tikslais, tačiau net apie 50 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad pagrindinis naršymo tikslas - socialiniai tinklai.

Savo ruožtu psichologė prof. dr. L. Bulotaitė teigia, kad tik laiko klausimas, kada priklausomybė nuo socialinių tinklų taip pat atsidurs ligų sąraše. Anot pašnekovės, dar iki pandemijos atlikti tyrimai ir specialistų įžvalgos rodė, kad šis reiškinys turi rimtas pasekmes ir gali stipriai trukdyti kasdieniam gyvenimui.

„Žmonės, kurie, jeigu taip galima pasakyti, įninka į socialinius tinklus, atitrūksta nuo realybės. Gyvenimas socialiniuose tinkluose iš tikrųjų yra patrauklus, jis yra lengvesnis negu realiame gyvenime - tu gali ir savo nuotrauką pasigražinti, ir pacituoti kokį nors autorių, kurio šiaip realiai nepacituotum (...). Po kiek laiko kai kurie žmonės pradeda bijoti susitikti realybėje, jiems yra lengviau bendrauti socialiniuose tinkluose. Kai žmonės atitrūksta nuo realaus gyvenimo, jie gyvena tik socialinėje erdvėje, tai, aišku, kad kyla labai daug problemų - jie nenori nei į paskaitas, nei į susitikimus su draugais“, - teigia L. Bulotaitė.

Kaip pavyzdį profesorė pateikia atvejus, kai socialiniuose tinkluose bendraujanti 100 žmonių grupė nutaria suorganizuoti gyvą susitikimą, tačiau į jį ateina vos du, trys žmonės.

Priklausomybės nuo socialinių tinklų pasekmės

"Priklausomybė nuo socialinių tinklų paauglystėje yra susijusi ir su gretutinėmis sveikatos, gyvensenos bei elgesio problemomis", - atkreipė dėmesį HBSC tyrimo vadovas Lietuvoje prof. Tyrimo duomenys rodo, kad nuo socialinių tinklų priklausomi paaugliai miega apie pusvalandžiu trumpiau nei kiti jų bendraamžiai. Be to, jie dažnai linkę miegoti mažiau nei rekomenduojama ir susiduria su dvigubai didesne prastos miego kokybės ir netinkamų miego įpročių rizika.

Prastesni ir šių paauglių psichologiniai rodikliai - jie būna labiau nepatenkinti gyvenimu, pasižymi žema psichologine gerove, turi didesnę tikimybę nesijausti laimingais ir patirti nerimą.

Kitos galimos priklausomybės nuo socialinių tinklų pasekmės:

• Fizinės sveikatos problemos: akių įtampa, galvos skausmai, miego sutrikdymas.
• Psichikos sveikatos problemos: depresija, nerimas, vienišumo jausmas, savižudybės rizika.
• Socialinės problemos: atsiribojimas nuo realaus gyvenimo, sunkumai bendraujant su kitais žmonėmis.
• Mokymosi problemos: prastėjantys mokymosi rezultatai, dėmesio koncentracijos sutrikimai.

Priklausomybės nuo socialinių tinklų prevencija

Svarbu ne tik riboti ekranų laiką, bet ir suprasti, kokį emocinį poreikį vaikas tenkina. Gal jis ekrane ieško saugumo, gal priklausymo bendruomenei, o gal sėkmės jausmo, kurio stokojama realybėje. Kai šie poreikiai patenkinami kasdienybėje, ekranų trauka mažėja savaime.

Šeimos susitarimai dėl ekranų naudojimo turi būti aiškūs ir nuoseklūs. Tėvams svarbu domėtis, kokį turinį vaikas žiūri, kalbėtis apie matomą medžiagą ir galimas grėsmes. Psichologė taip pat ragina kalbėtis su vaikais apie interneto grėsmes - netinkamą turinį, patyčias, asmens duomenų saugumą ir kt. Vaikai turi žinoti, kad gali bet kada kreiptis į tėvus, jei internete susiduria su grėsmingomis ar nemaloniomis situacijomis.

L. Bulotaitė pataria tėvams riboti vaikų bendravimą socialiniuose tinkluose. Ir nors, anot jos, karantino metu tai padaryti iš tiesų gali būti sudėtinga, reikėtų paieškoti būdų, kaip kompensuoti bendravimo trūkumą namuose.

Profesorės teigimu, suaugusiems nepakliūti į paralelinę realybę gali padėti kalbėjimas apie pavojus ir sąmoningas savo elgesio kontroliavimas. „Net jeigu dabar viskas atrodo normalu, aš per daug socialiniuose tinkluose nebendrauju, bet jeigu ta pandemija tęsis, gali kilti pavojus. Tiesiog kelti žmonių sąmoningumą, kad aš sąmoningai ne visą laiką leisčiau socialiniuose tinkluose, o galvočiau, kad ir man gali grėsti ta priklausomybė. Ne kažkam kitam, kaip norisi galvoti, man - niekada. Bet jeigu aš žinosiu, kad ir man taip gali atsitikti, aš bandysiu kažkiek kontroliuoti savo elgesį“, - patarimais dalijosi specialistė.

Patarimai tėvams, kaip padėti vaikams atsispirti priklausomybei:

• Kurkite šiltus, palaikančius santykius šeimoje ir mokykloje.
• Reguliariai kalbėkitės, nuoširdžiai domėkitės vaiko gyvenimu.
• Užtikrinkite prasmingą užimtumą (sportas, muzika, meninė veikla).
• Kantriai kalbėkitės apie psichoaktyviųjų medžiagų žalą, remiantis faktais.

tags: #paaugliu #priklausomybe #nuo #socialiniu #tinklu