Smurtas artimoje aplinkoje, agresija yra itin opi problema, kurios atvejai, deja, vis dar nuolat skamba visuomenėje. Smurtas šeimoje ne visada yra akivaizdžiai pastebimas ir paženklintas mėlynėmis. Tai gali pasireikšti ir kaip ekonominis, seksualinis, psichologinis smurtas. Todėl svarbu atpažinti agresiją, įvairias jos formas bei paskatinti moteris nebijoti kreiptis pagalbos.
Dėl smurto artimoje aplinkoje didžioji dalis nukentėjusiųjų yra moterys - Lietuvos Statistikos departamento duomenimis net 8 iš 10. Ir, nors Statistikos departamentas skelbia, kad 2019 m. smurto artimoje aplinkoje nusikaltimų buvo užregistruota mažiau nei 2018 m., visgi jie sudaro 16,2 proc. visų užregistruotų nusikaltimų. Ir moterys čia ne tik pagrindinės aukos, tačiau didžioji jų dalis, beveik 80 proc.
Šokiruojanti statistika rodo, kad kas trečia Lietuvos moteris yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje. Tad, kaip atpažinti, kad šalia esantis žmogus kenčia nuo smurto artimoje aplinkoje?
Kaip atpažinti, kad draugė kenčia nuo smurto artimoje aplinkoje?
Dauguma smurto požymių yra ypač kruopščiai slepiami. Jei žinote, kad jūsų šeimos narė, draugė, pažįstama, kolegė, kaimynė patiria smurtą, neignoruokite situacijos. Smurto artimoje aplinkoje aukos dažnai jaučia gėdą ir atsakomybę ar kaltę už tai, kas nutiko. Tai gali stabdyti nuo sprendimo pranešti apie smurtą ar kreiptis pagalbos.
Jeigu kyla bent menkiausias įtarimas, kad draugė arba kolegė namuose kenčia smurtą ir yra mušama girtaujančio ar agresyvaus sutuoktinio, būtina su ja apie tai pasišnekėti. Moterys, kurios patiria smurtą, yra linkusios jį slėpti. Gana dažnai moterys klausia, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, tačiau nenurodo, kad smurtą patiria būtent jos. Dažnai jos tvirtina kalbančios apie smurtą, kurį patiria artimos draugės, tačiau mes suprantame, kad jos kalba apie savo šeimoje esančią situaciją.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis dėl autizmo?
Vis dėlto, kaip elgtis tiems, kurie įtaria, kad greta jų - nuo smurto nukentėjusi moteris? Nuspėti, kad šalia tavęs, pavyzdžiui, toje pačioje darbovietėje, dirba smurto auka, labai sunku. Viskas priklauso nuo moters charakterio ir atvirumo. Jei kyla įtarimas, reikėtų su moterimi bendrauti kuo daugiau, kad pavyktų gauti kuo daugiau pasitikėjimo. Kai įgausite pasitikėjimą, bendrauti su smurto auka reikėtų labai atsargiai. Jokiu būdu moteris negali pasijusti esanti pasmerkta.
Kalbinta socialinė darbuotoja L.Urbanavičienė įsitikinusi, kad jeigu kyla bent menkiausias įtarimas, kad draugė arba kolegė namuose kenčia smurtą ir yra mušama girtaujančio ar agresyvaus sutuoktinio, būtina su ja apie tai pasišnekėti.
Bendraudami su giminaite ar drauge, patiriančia smurtą artimoje aplinkoje, būkite švelnūs ir dėmesingi. Neteiskite ir nevertinkite aukos elgesio. Ji gali turėti daugybę priežasčių, kodėl situacijos nenori ar negali keisti. Būkite kantrūs ir atviri. Nepriklausomai nuo to, koks ryšys jus sieja su smurtą patiriančiu asmeniu, visų pirma, pradėkite apie tai kalbėti. Net jei negalite padėti išspręsti situacijos, jūsų įsiklausymas ir parodytas dėmesys yra labai svarbūs. Tai gali paskatinti nukentėjusį asmenį nutraukti tylą ir atsiverti. Neprivalote būti ekspertas (-ė).
Kaip pradėti pokalbį:
- „Ar viskas gerai? Kas tau nutiko?"
- „Matau, kad tavo partnerio elgesys / žodžiai / veiksmai tau sukelia skausmą, verčia jaustis nesmagiai. Gal nori apie tai pakalbėti?"
- „Pastebėjau sumušimus, nubrozdinimus, mėlynes ant tavo kūno."
- „Atrodai įsitempusi, susirūpinusi."
Seksualinės prievartos atveju neklausinėkite apie detales. Leiskite nukentėjusiajai papasakoti tiek, kiek ji nori ar gali šiuo metu atsiverti. Naudokite tuos pačius žodžius, kuriuos situacijai apibūdinti pasitelkė nukentėjusioji. Jei seksualinę prievartą patyręs žmogus sako „man nutiko kažkas blogo“, likite prie šio apibūdinimo. Nesiūlykite primygtinai savo žodžių ar terminų.
Taip pat skaitykite: Išmokos slaugantiems neįgaliuosius
Jei asmuo patvirtino, kad patiria smurtą, išreikškite palaikymą. Gali būti, kad esate pirmas asmuo, su kuriuo ji apie tai kalba. Jūsų reakcija yra labai svarbi. Dauguma smurtą patyrusių moterų bijo pasakoti apie savo situaciją, nes mano, kad tuo niekas nepatikės. Parodykite, kad tikite ir neabejojate jos pasakojimu. Pasitikėkite nukentėjusio asmens vertinimu ir intuicija.
Žiniasklaidoje ir visuomenėje plačiai paplitusi praktika kaltinti prievartą patyrusias moteris dėl išgyvento smurto, vertinti ką moteris padarė ne taip ar ko nepadarė, išprovokuodama smurtautojo elgesį. Žmogus, su kuriuo kalbate, taip pat gali jausti gėdą ir kaltę dėl smurtautojo veiksmų ir vengti pasakoti, kas nutiko. Stiprinkite suvokimą, kad ji nėra kalta dėl to, kas nutiko, kad tokioje situacijoje būdinga jausti pyktį ir gėdą. Venkite nuostatų, kad nukentėjusioji yra atsakinga už patirtą smurtą arba, keisdama savo elgesį, gali smurtą kontroliuoti.
Leiskite nukentėjusiajai įvertinti ir kontroliuoti savo veiksmus, nepriklausomai nuo to, kas jūsų manymu būtų geriausia / reikalingiausia šioje situacijoje. Įgalinkite savo draugę, kolegę, šeimos narę , giminaitę, kaimynę priimti savo sprendimus. Sisteminį smurtą patiriantys asmenys santykiuose praranda galią ir savivertę, todėl labai svarbu stiprinti jų pasitikėjimą savimi ir leisti pačioms rinktis bei spręsti, kas ir kaip turėtų būti daroma konkrečiu atveju. Smurtą išgyvenusios moterys geriausiai žino, kaip smurtautojas gali reaguoti.
Santykiai tarp smurtą patyrusios moters ir smurtautojo visada yra labai įtempti, pranešus apie prievartą ar apsisprendus išeiti iš smurtinių santykių. Tai ilgai trunkantis ir varginantis procesas, kuriam būdingas pasikartojantis nuomonės keitimas, baimė, nerimas, grįžimas pas smurtautoją. Dažniausiai nukentėjusioji pareiškia kaltinimus smurtautojui ar pradeda teisines procedūras tik priėmusi tvirtą sprendimą. Vis dėlto, susidurdama su šeimos, visuomenės ar paties smurtautojo spaudimu, finansiniais sunkumais, kitomis kliūtimis gali imti abejoti padarytu juo. Tai gali būti nesaugu jums, o taip pat pabloginti nukentėjusios moters padėtį. Venkite nurodinėti, ką reikia daryti, kada palikti smurtautoją, ar likti. Venkite kategoriško (juoda / balta) situacijos vertinimo. Tik situaciją išgyvenantis asmuo žino, ką reikėtų, ar ko nereikėtų daryti.
Fizinio ir psichologinio smurto atveju nepatarkite kreiptis į porų (santykių) konsultantą. Porų konsultantas gali padėti, kai poros susiduria su santykių problemomis. Tai nėra veiksminga smurto artimoje aplinkoje atveju, nes smurtas yra ne santykių problema, o nusikaltimas. Visa atsakomybė tenka smurtautojui, o ne abiem asmenims.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Jei nukentėjęs asmuo turi vaikų, pasidomėkite pagalba, teikiama vaikams (jiems gali būti reikalinga psichologo pagalba). Šeimoje, kurioje bent vienas iš suaugusių sistemiškai smurtauja, nukenčia ir vaikai. Tai nėra saugi aplinka augti, agresija žaloja psichiką, kyla didžiulė tiek psichologinių, tiek fizinių padarinių grėsmė. Kartais mažieji yra naudojami kaip priemonė manipuliuoti auką, vaikai tampa motyvu išlikti kartu, su vaikais būna susiję ir įvairūs grasinimai. Dar liūdnesniais atvejais, agresija nukreipiama ir prieš atžalas. Ar vaikas patiria smurtą galima atpažinti pagal fizinius (valgymo, miego sutrikimai, fiziniai nusiskundimai) arba elgesio požymius, pavyzdžiui, agresyvumas, nervingumas, uždarumas, prasta koncentracija, baikštumas.
Jūs galite padėti, nes, kitaip nei nukentėjęs asmuo, pajėgiate padėtį vertinti objektyviau ir racionaliau.
Neretai tokiais atvejais smurtautojas buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų - 58,5 proc. Iš to kyla klausimas, kiek šių medžiagų vartojimas turi įtakos smurto veiksmui. Visuomenė neretai vadovaudamasi stereotipais piešia tam tikrą smurtautojo portretą.
„Jeigu pažvelgtume į Lietuvos Statistikos departamento 2019 m. duomenis, tai standartinis smurtautojo artimoje aplinkoje portretas buvo toks: devyni iš dešimties (89,8 proc.) įtariamųjų (kaltinamų) asmenų buvo vyrai, pusė iš jų (53,1 proc.) - 30-49 m. amžiaus, 57,2 proc. turėjo vidurinį ar profesinį išsilavinimą, dar 45,7 proc. nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo ir nesimokė. Šeši iš dešimties (58,5 proc.) asmenų smurto akto metu buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų (2018 m. - 60%). Taigi gali susidaryti įspūdis, jog smurtas artimoje aplinkoje - išimtinai žemesnio socialinio sluoksnio „reikalas“, kurio šaknys glūdi priklausomybėse.
Visgi jis pastebi, kad šios medžiagos nėra tiesioginė smurto priežastis. „Daugybėje namų ūkių smurtaujama ir nesant alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms, o beveik 11 proc. (10,9 proc.) smurtautojų - aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą turintys asmenys. Tokiais atvejais smurtas artimoje aplinkoje yra giliai latentiškas, nes, visų pirma, pasireiškia ne tik fiziniu, tačiau ir psichologiniu, ekonominiu ir (ar) seksualiniu smurtu. Šios formos daug sunkiau atpažįstamos tiek nukentėjusių moterų, tiek visos visuomenės. Apie jas linkstama nutylėti“, - pasakoja M. Alkoholis ar narkotinės medžiagos gali skatinti smurtą. Tačiau visų pirma tai nebūtinai susiję su priklausomybėmis nuo šių medžiagų. Tai yra, pačios priklausomybės nebūtinai yra smurto artimoje aplinkoje priežastis.
Tyrėjas M. Karalius pritaria, kad vertinant oficialią statistiką, alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas iš tiesų gali būti viena iš aplinkybių vykstant smurtui artimoje aplinkoje: „Atsargiai vadinčiau tai „priežastimi“, ypač jei kalbame apie smurtą lyties pagrindu. Priežastis siečiau su nevienodomis vyrų ir moterų padėtimis visuomenėje, skirtingais jiems keliamais lūkesčiais, dėka kurių smurtas yra arba socialiai pateisinamas, arba nepastebimas. Jeigu statistika geba perteikti iškvietimus dėl fizinio smurto, tai apie kitas smurto taktikas - gąsdinimus, bauginimus, šantažą, ekonominės priklausomybės palaikymą, seksualinę prievartą šeimoje ir kt. - reikėtų kalbėti ir vyrams, ir moterims žalingų tradicinių lyčių normų kontekste.
Neretai smurto artimoje aplinkoje atvejais pati auka jaučiasi kalta. Kaip pastebi D. Janavičienė, moterys dažnai taikstosi su patiriamu smurtu ir nekritiškai vertina partnerio elgesį, jos yra linkusios jį pateisinti, patį smurtą priima kaip normą. Moterys vengia apie tai kalbėti ir mano, kad pačios yra dėl to kaltos. „Manau, kad daugeliui žmonių (tiek vyrams, tiek moterims) sunku kažkam pasipasakoti, kad jis patiria smurtą. Tai gali būti ir dėl to, kad smurtautojas nuolat pabrėžia, kad auka pati kalta, kad išprovokavo jį (smurtautoją) taip elgtis. Auka patiki smurtautojo žodžiais, todėl atrodo, kad gėdinga yra kažkam pasakoti, yra tikimybė, kad jos nesupras, nepalaikys ar dar kartą apkaltins, atstums. Aukos savivertė žema.
Šalia to nepadeda ir visuomenės požiūris, kuri linkusi kaltinti auką, jei ji vartojo alkoholį: „2016 m. Eurobarometro apklausoje respondentų buvo klausiama, ar ir kokiomis situacijomis seksualinė sueitis be sutikimo gali būti pateisinama. Nepaisant to, jog 68 proc. ES valstybių gyventojų teigė tokio elgesio nepateisinantys jokiomis aplinkybėmis, 12 proc. atsakiusiųjų seksualinę prievartą pateisintų, jei prievartos auka būtų vartojusi alkoholio ar apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų. Lietuvoje taip galvojančių - daugiau kaip vienas iš dešimties (14 proc.). Nesinorėtų, jog „alkoholio ir narkotikų“ argumentu šiurkštus smurtas artimoje aplinkoje būtų pateisinamas, kai iš tiesų tai - aukų kaltinimo retorika“, - pastebi sociologas M.
Respublikiniame priklausomybės ligų centre moterys patyrusios smurtą yra nukreipiamos pagalbos. „Moterys gana sunkiai atsiveria apie tai, kad patiria smurtą. Todėl būtina sukurti saugią aplinką, užmegzti su moterimi kontaktą, kad pasitikėtų. Apie smurtą yra kalbama tiek užsiėmimuose, tiek individualiai. Kalbama apie tai, kas yra smurtas, kur ribos, kad suprastų, kada ir kur yra konfliktas, o kur prasideda smurtas ir kaip nuo to apsisaugoti, kur kreiptis, ieškoti sau pagalbos“, - apie Centre teikiamą pagalba pasakoja D. Janavičienė.
Tiek matydami, tiek girdėdami, kaip smurtaujama prieš moterį, dažniausiai pagalvojame, kad tai ne mūsų reikalas, kad tai… „jų“ reikalas: moterų reikalas, policijos reikalas. Toks abejingumas turi kainą - smurtas artimoje aplinkoje yra pagrindinė 16-44 metų amžiaus moterų mirties ir negalios priežastis. Jei įtariate smurtą, neignoruokite situacijos.
Tačiau svarbiausia yra suvokimas, kad tai, kas vyksta, yra psichologinis ar kitoks smurtas. Ir vien jau suvokimas yra pasipriešinimas smurtui, o jeigu moteris ryžtasi eiti toliau, tai visi jos veiksmai, žodžiai ar mintys yra vienas didelis pasipriešinimas smurtui.
Kaip elgtis, jeigu kolegė į darbą atėjo su žymiomis kraujosrūvomis ant veido ar kūno, arba jos bendravimas netikėtai pasikeitė - ji tapo užsisklendusi savyje arba itin baikšti? Specialistai sutartinai tvirtina, kad būtina kuo daugiau kalbėtis ir neleisti smurto aukoms likti vienoms su savo skausmu. Nebijokite kalbėtis. Būtent toks yra pagrindinis patarimas visiems, kurie nujaučia, jog šalia esantis žmogus - smurto auka.
Tikėtina, kad, jei prakalbinsite smurtą patyrusią moterį, ji atsivers ir papasakos visas detales apie tai, ką kenčia šeimoje. Kad ir ką sakytų, būtina atidžiai išklausyti, o vėliau, nieko nelaukiant, pasiūlyti kreiptis į policijos pareigūnus bei parašyti pareiškimą, kad smurto aktas būtų užfiksuotas.
Smurto formos
Svarbu atpažinti agresiją, įvairias jos formas bei paskatinti moteris nebijoti kreiptis pagalbos.
- Fizinis smurtas - Tai tyčinis prieš moters valią jos organizmui daromas fizinis poveikis, nukreiptas į asmens gyvybės atėmimą, žalos sveikatai padarymą, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimą, laisvės atėmimą arba bejėgiškos būklės sukėlimą:smūgiai, kumščiavimas, spardymas, stumdymas;griebimas už plaukų, dusinimas, kratymas;draskymas, badymas, smaugimas, kandžiojiimas, spjaudymas, deginimas, nuplikymas arba nušaldymas;suvaržymas, izoliavimas, neleidimas išeiti iš namų, grasinimas ginklu.
- Psichologinis smurtas - Psichologinis smurtas ne toks pastebimas, tačiau galintis visiškai sutrypti aukos savivertę, pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis bei užkirsti kelią bet kokiam tobulėjimui. Jis pasireiškia įvairiomis formomis:šaukimas, spiegimas, pravardžiavimas;ignoravimas, nemalonus tonas;žeminimas, gėdinimas, šaipymasis, įžeidžiantys juokai, kritikavimas atskirai arba prie kitų žmonių;savininkiškumas, atskyrimas nuo draugų ar šeimos, kontroliavimas, nesiliaujantys skambučiai ir žinutės;aukos kaltinimas dėl smurtautojo veiksmų ar savijautos;teigimas aukai, kad viena ji nieko neverta;grasinimai, priverčiant auką pajausti, kad jai nepavyks nutraukti santykių su smurtautoju.Psichologiniai agresoriai manipuliuoja kitų kompleksais, taikosi į pažeidžiamas vietas, taip priversdami auką mąstyti, jog kalta ji pati, kartais net sukurdami iliuziją, kad savo žeminančiais veiksmais ir nuolatine kritika jie ne kenkia, o priešingai - apsaugo bei padeda susivokti.
- Ekonominis smurtas - Tai viena šeimyninio smurto rūšių, kurią naudodamas smurtautojas siekia kontroliuoti savo partnerę:ekonominės laisvės suvaržymaspinigų ar kreditinių kortelių atėmimas ir vertimas maldauti, kad visa tai grąžintų;aukos pinigų ar turto vogimas arba išviliojimas apgaulės būdu;atsisakymas duoti maisto, rūbų, būtinus medikamentus ar draudimas nakvoti namie;draudimas dirbti arba baigti mokslus.
- Seksualinis smurtas - Kito asmens vertimas atlikti nesaugų ar žeminantį lytinį aktą prieš kito asmens valią;nepageidaujamų seksualinio akto formų naudojimas siekiant valdyti kitą asmenį;vertimas stebėti ir kartoti pornografinius veiksmus ar dalyvauti pornografijos filmavime.
Ištrūkimas iš žalingų santykių, tai dar ne istorijos pabaiga, o tik kelio į pilnavertį gyvenimą pradžia. Svarbu skirti laiko sau, laiko užgydyti žaizdas, atstatyti prarastą savivertę, jei reikia, kreiptis pagalbos į psichologus ar kitus specialistus.
Pirmieji žingsniai patyrus smurtą:
- Kreiptis į policiją.
- Kreiptis į to miesto specializuotą kompleksinės pagalbos centrą, kuriuose kompetentingi teisininkai suteiks pagalbą, o, jei reikalinga, ir psichologo pagalbą.
Patys pirmieji žingsniai, tai jau yra suvokimas ir kreipimasis pagalbos: į policiją, specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kur bus sudarytas pagalbos planas ir numatyti tolimesni žingsniai.
Kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau visada reikia eiti teisiniu keliu, o mes turime ir privalome joms padėti.
Kaip elgtis fizinio smurto atveju:
- Jeigu manote, kad situacija yra kritinė moters sveikatai, iš pradžių leiskite smurtautojui suprasti, kad atkreipėte dėmesį į jo veiksmus (skambutis į duris, šūktelėjimas) - dažnai to užtenka, kad jis liautųsi.
- Vėliau praneškite apie tai policijai skubios pagalbos numeriu 112.
- Jei girdite riksmus, šaukimą, smūgio garsus, mėtomus daiktus ir kitokį triukšmą, panašų į smurtą, neignoruokite.
- Skambutis į duris arba šūktelėjimas gali būti puiki priemonė smurtautojo dėmesiui atkreipti ir padėti sustabdyti konkretų incidentą.
- Visada skambinkite policijai.
- Nepatartina eiti patiems / pačioms ir bandyti kištis asmeniškai. Taip rizikuojate patys /pačios patirti smurtą bei sukelti pavojų smurtą išgyvenančiam žmogui. Smurtautojas gali vėliau atkeršyti savo aukai.
- Radę tinkamą progą galite pabandyti pasikalbėti su smurtą patiriančiu asmeniu.
- Visuomet tai darykite diskretiškai ir asmeniškai, kad nematytų kiti asmenys. Niekada nespauskite asmens, jei ji/jis nenori su jumis kalbėti.
FIZINIO SMURTO ATVEJU, jeigu manote, kad situacija yra kritinė moters sveikatai, iš pradžių leiskite smurtautojui suprasti, kad atkreipėte dėmesį į jo veiksmus (skambutis į duris, šūktelėjimas) - dažnai to užtenka, kad jis liautųsi. Vėliau praneškite apie tai policijai skubios pagalbos numeriu 112. Jei girdite riksmus, šaukimą, smūgio garsus, mėtomus daiktus ir kitokį triukšmą, panašų į smurtą, neignoruokite. Skambutis į duris arba šūktelėjimas gali būti puiki priemonė smurtautojo dėmesiui atkreipti ir padėti sustabdyti konkretų incidentą. Visada skambinkite policijai. Nepatartina eiti patiems / pačioms ir bandyti kištis asmeniškai. Taip rizikuojate patys /pačios patirti smurtą bei sukelti pavojų smurtą išgyvenančiam žmogui. Smurtautojas gali vėliau atkeršyti savo aukai. Radę tinkamą progą galite pabandyti pasikalbėti su smurtą patiriančiu asmeniu. Visuomet tai darykite diskretiškai ir asmeniškai, kad nematytų kiti asmenys. Niekada nespauskite asmens, jei ji/jis nenori su jumis kalbėti.
Policija yra teisėsaugos institucija, kuri turi pareigą reaguoti į smurto artimoje aplinkoje situacijas, kai gresia pavojus asmens saugumui, sveikatai ar gyvybei.Svarbu suprasti, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra tiesiog „buitinis konfliktas“, bet rimtas žmogaus teisės į fizinį ir psichologinį saugumą pažeidimas. Smurto artimoje aplinkoje aukos šių teisių nepraranda mezgant santykius su partneriais. Policija turi pareigą reaguoti į smurto artimoje aplinkoje atvejus. Todėl, jeigu esate smurto artimoje aplinkoje auka ir jūsų saugumas, sveikata ir gyvybė yra pavojuje, turite teisę skambinti bendruoju pagalbos telefonu (112) siekiant save apsaugoti.
Gali būti situacijų, kai smurto artimoje aplinkoje auka negali pati paskambinti bendruoju pagalbos telefonu. Smurto artimoje aplinkoje aukų patirtis rodo, kad dažnai bandant išsikviesti pagalbą smurtautojas atima telefoną. Pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje gali ne tik pati auka. Pranešti apie įvykį gali bet kuris įvykiu liudytojas, pvz., kaimynas, kuris girdėjo smurtą arba vaikas, kuris tapo smurto artimoje aplinkoje liudytoju ir tuo pačiu ir auka. Pasitaiko atvejų, kai auka neturi galimybės kreiptis pagalbos tiesiogiai skambinant telefono numeriu 112, tačiau gali pranešti apie tai draugui ar kitam šeimos nariui, kurie gali paskambinti pagalbos tarnyboms ir pranešti apie smurtą. Vaikas turi teisę kreiptis pagalbos, kai ji (-s) yra tiesioginė fizinio, seksualinio ar kitokio smurto auka.
Policijos pareigūnai atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą turi teisę pradėti ikiteisminį tyrimą ir sulaikyti smurtautoją iki 48 valandų. Policijos pareigūnai, įvertinę situaciją, taip pat gali priimti sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį , kuris galioja 15 dienų. Suprantant realybę, kad ne kiekvienas policijos pareigūnas turi pakankamai žinių apie smurto artimoje aplinkoje atvejus, egzistuoja žmogaus teisių pažeidimo rizika dėl policijos negebėjimo užtikrinti aukos saugumą. Valstybė privalo užtikrinti atitinkama kruopštumą vykdant prevenciją ir tinkamai tiriant smurto artimoje atvejus bei taikant atsakomybę, laikantis nacionalinių teisės normų ir nepaisant to ar teisės pažeidimą padarė valstybės atstovai ar privatūs asmenys. Esant būtinybei, policija turi taikyti priemones, kad apsaugotų auką ir aukos vaikus. Šias priemones valstybė privalo naudoti siekiant užtikrinti aukos žmogaus teisių įgyvendinimą. Smurtas artimoje aplinkoje laikomas diskriminacijos prieš moteris forma, nes dažniausiai aukomis tampa moterys.
Kur kreiptis pagalbos?
- Jei reikia skubios pagalbos, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112 ir informuokite apie smurtą artimoje alinkoje. Atvykusi policija gali nutraukti smurtinius veiksmus, suteikti informacijos apie apskrityje veikiančius specializuotus pagalbos centrus bei kitas įstaigas ir organizacijas.
- Nesant skubiam pavojui, policijos pagalbos sulaukti galite kreipiantis pasitikėjimo telefonu (8 5) 272 5372 arba el. Suteikiama kvalifikuota socialinė, psichologinė ir teisinė pagalba. Specializuotų pagalbos centrų sąrašą ir kontaktus galite rasti paspaudę čia.
- Nemokamą emocinę pagalbą visą parą teikia „Pagalbos moterims linijos“ savanorės.