Lengvatos pensininkams ir kitiems nuomojant būstą Lietuvoje

Būsto nuoma yra aktuali tema daugeliui Lietuvos gyventojų, ypač tiems, kurie gauna mažesnes pajamas. Valstybė ir savivaldybės siūlo įvairias paramos formas, įskaitant būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijas. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios nuolaidos ir lengvatos taikomos pensininkams ir kitoms socialiai pažeidžiamoms grupėms, nuomojant būstą. Taip pat atsakysime į klausimus: Kokius mokesčius reikia mokėti nuomojant būstą? Kada juos mokėti? Kokį būdą pasirinkti geriau?

Lietuviai noriai investuoja į gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą (NT) su tikslu jį išnuomoti. Tai vienas iš būdų įdarbinti savo pinigus, todėl svarbu žinoti, kad nuomojant turtą reikia mokėti mokesčius. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip apmokestinamos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nuomos pajamos, kokius mokesčius reikia mokėti, kada juos mokėti ir kokį būdą pasirinkti geriausiai.

Kaip apmokestinamos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nuomos pajamos?

Nuomojant gyvenamosios paskirties patalpas, turite teisę pasirinkti, kaip apmokestinti nuomos pajamas:

  • Įsigyti verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“, už kurį sumokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis (šis verslo liudijimas tinka tik nuomojant gyventojams).
  • Nuo nuomos pajamų sumokėti 15 proc. pajamų mokestį.

Svarbu: Nuo 2020-07-01 privaloma įsigyti atskirus verslo liudijimus kiekvienam nuomojamam gyvenamosios paskirties objektui.

Nuomos pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, tačiau jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą, tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą. Į 120 VDU metinę pajamų sumą neįskaičiuojamos individualios veiklos pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autoriniai atlyginimai, gauti iš darbdavio, tantjemos bei atlygis už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, mažosios bendrijos vadovo (ne bendrijos nario) pajamos už vadovavimą.

Taip pat skaitykite: Valstybinis socialinis draudimas

Norint deklaruoti gyventojo pajamas, gautas iš nekilnojamojo turto nuomos, pildoma gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos forma GPM311 (ankstesniems metams taikoma forma GPM308).

Mokesčių mokėjimo būdai

Mokesčius už buto nuomą galima mokėti keliais būdais:

  • 15% Gyventojų pajamų mokestis (GPM). Šis procentas yra skaičiuojamas nuo jūsų gautų pajamų, kurias surinksite iš savo buto nuomos. Pavyzdžiui, jeigu Kaune jūs nuomosite savo būstą už 500 eurų per mėn., per metus jūs surinksite 500 x 12 = 6000 eurų pajamų. Nuo šių surinktų pajamų jums reikės sumokėti 15% GPM, tai būtų - 900 eurų. Šiuos mokesčius jums reiktų sumokėti kitais mokesčių metais, deklaruojant pajamas. Jei jūsų metinės pajamos viršys apie 228 000 eurų (120 VDU), viršijusiai daliai bus taikomas 20% GPM.
  • Verslo liudijimas. Pasirinkus šį būdą jūs mokėsite fiksuotą metinį mokestį. Reiktų atkreipti dėmesį, jog kiekvienoje savivaldybėje šis mokestis yra skirtingas. Kauno mieste toks mokestis yra 520 eurų, o Vilniuje 684 eurai. Taip pat yra taikomos ir lengvatos, jeigu esate bedarbis asmuo, ar turite 3 vaikus.

Norėdami sumokėti mokesčius už būsto nuomą su verslo liudijimu, turite įsigyti verslo liudijimą visam nuomos laikotarpiui, kurio veiklos kodas - 051 - gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos).

Verslo liudijimo kaina priklauso nuo vietovės, kurioje nuomojate būstą - Vilniaus miesto savivaldybėje gyvenamųjų patalpų nuomos liudijimo kaina yra didžiausia - 684,0 € metams, mažesnėse savivaldybėse nuomos liudijimas kainuoja ženkliai mažiau. VMI kiekvienais metais savo internetiniame puslapyje pateikia visų savivaldybių metinius tarifus.

Galite nuomoti bet kiek būstų su vienu verslo liudijimu, svarbu, kad gauta suma neviršytų 45 000 Eur per metus. Taip pat mokate iki metų kalendorinės pabaigos. Nuo metų pradžios vėl perkate naują. Pajamas deklaruoti privalote kasmet.

Taip pat skaitykite: Būreliai neįgaliems vaikams

Nekilnojamojo turto mokestis

2025 m. verslo liudijimų tarifai gyvenamosios paskirties patalpų nuomai:

Savivaldybė Metinis tarifas (Eur)
Vilniaus m. sav. 684€
Kauno m. sav. 520€
Klaipėdos m. sav. 209€
Šiaulių m. sav. 500€
Panevėžio m. sav. 500€
Palangos m. sav. 684€
Neringos sav. 684€
Marijampolės sav. 189€

Prievolė „Sodrai“

Valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo socialinio draudimo (PSD) įmokos „Sodrai“ turi būti mokamos tik tada, kai nekilnojamasis turtas nuomojamas individualios veiklos (verslo liudijimo) pagrindu. PSD kas mėnesį mokama įmoka sudaro 38,74 EUR. VSD įmokų tarifas - 8,72 proc. nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA), arba 48,40 EUR. Ši suma, priklausomai nuo dalyvavimo pensijų kaupime įmokos, gali padidėti iki 58,39 EUR arba 65,05 EUR.

Ką pasirinkti?

Kurį mokesčių mokėjimo būdą pasirinkti, priklauso nuo to, kokias pajams planuojate gauti už nuomojamą būstą ir kokioje savivaldybėje jis yra. Pavyzdžiui, jei Kaune nuomojate butą už 350 eur/mėn, per metus pajamos už šį objektą bus 4200 eur, todėl jums teks sumokėti 630 eur GPM. Verslo liudijimo kaina metams Kauno mieste yra 520 eur. Taigi šiuo atveju pravarčiau įsigyti verslo liudijimą.

Pavyzdys Nr.1: Butas Vilniuje už 700 eur/mėn.

  • Verslo liudijimas = 684 eur/metams.
  • GPM: 700x12=8400 eur, 8400x15%=1260 eur

Pavyzdys Nr.2: Butas Vilniuje už 300 eur/mėn.

Taip pat skaitykite: Neįgaliesiems skirtos mokesčių lengvatos Lietuvoje

  • Verslo liudijimas = 684 eur/metams.
  • GPM: 300x12=3600 eur, 3600x15%=540 eur

Pirmoje situacijoje labiau apsimoka nuomoti perkant verslo liudijimą, antroje - mokant GPM. Lūžio taškas yra 380 eur - jei suma mažesnė, apsimoka GPM, jei didesnė - labiau apsimoka pirkti verslo liudijimą.

15min studijoje – kam šiemet privaloma deklaruoti pajamas ir kaip nesuklysti

Lengvatos

Yra taikomos lengvatos pensininkams (50%), tėvams auginantiems daugiau nei 3 vaikus (50%) ar neįgalų vaiką (50%), taip pat auginant vaiką vienam (50%), neįgaliems asmenims (50-90%), bedarbiams (25% arba 90%), mokiniams (70%), amatininkams (50%). Įdomiausia lengvata - gyventojams, į Lietuvą grįžusiems per paskutinius 12 mėnesių, skaičiuojant nuo verslo liudijimo įsigijimo dienos (99%). Lengvatų dydžius taip pat nustato savivaldybė.

Nekilnojamojo turto mokestis

Būsto nuomos kompensacija

Mažesnes pajamas gaunantys asmenys gali gauti paramą būstui išsinuomoti - pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, kuri mokama vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu. Šios būsto nuomos kompensacijos dydis negali viršyti nuomos mokesčio dydžio.

Pavyzdžiui, vieno asmens be šeimos deklaruotos pajamos per metus sudaro 7500 eurų, o jo būsto nuomos mokestis siekia 500 eurų per mėnesį. Šis nuomos mokestis neviršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui tenkančių pajamų (625 eurų), taigi, jis turi teisę į kompensaciją. Kompensacijos dydis per mėnesį šiam žmogui siektų 176 eurus, t. y. kompensaciją sudarytų skirtumas, ne didesnis kaip vienas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis vienam asmeniui, o šeimai - pridedant 20 procentų VRP dydį kiekvienam šeimos nariui.

Šiuo atveju vertinamos visos pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą deklaruotos pajamos, išskyrus kompensaciją. Būsto nuomos kompensacijos dydis apskaičiuojamas iš nuomos kainos atimant 30 procentų dalį, kurią apmokėtų asmenys ar šeimos.

Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės taryba prie mokamos LR Vyriausybės nustatyto dydžio nuomos mokesčio dalies kompensacijos nusprendė skirti ir kompensacijas tam tikroms asmenų grupėms iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto: 200 Eur skiriama likusiems be tėvų globos vienišiems asmenims, kurie yra įrašyti į Asmenų ar šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. 300 Eur skiriama asmenims su negalia, kurie turi teisę socialinį būstą išsinuomoti ne eilės tvarka.

Socialinis būstas

Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašytiems asmenims. Taigi, norintys gauti socialinį būstą asmenys ir šeimos pirmiausia privalo pateikti prašymą įrašyti juos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.

Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis.

Asmenys ir šeimos turi atitikti šiuos kriterijus:

  • Neturi nuosavo būsto Lietuvoje arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo).
  • Yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
  • Yra deklaravę (deklaracijos forma FR0001) savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus ir jų vertė neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių.

Teisė į socialinį būstą prarandama, jei:

  • Jų deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus dydžius daugiau kaip: 35 proc. 50 proc. (jeigu asmuo yra be šeimos; asmuo turi negalią; šeimoje yra asmenų su negalia; šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba)).
  • Jie išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą.
  • Pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių - iki kitų metų birželio 1 dienos) jie nepateikė turto ir pajamų deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka.
  • Jų įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija 6 mėn.
  • Jie įsigyja nuosavą būstą (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.)).

Siekiant suteikti gyventojams laiko susirasti kitą būstą rinkoje, jų prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą socialinį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui išnuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, jeigu gyventojai neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.

Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos

Gyventojams (fiziniams asmenims). Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojams nuosavybės teise priklausantis arba įsigyjamas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), nurodytas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje.

Juridiniams asmenims. Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis arba įsigyjamas nekilnojamasis turtas bei juridiniams asmenims neterminuotai arba ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotas naudotis nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), nuosavybės teise priklausantis gyventojams (fiziniams asmenims) arba jų įsigyjamas, kai tam turtui galima lengvata nurodyta Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje.

Daugiau informacijos apie lengvatas rasite čia.

Verslo liudijimai ir lengvatos

Nustatant verslo liudijimo kainą, savivaldybės savo sprendimu gali taikyti įvairias lengvatas tam tikriems gyventojams, pavyzdžiui, senjorams, vienišiems tėvams, moksleiviams ir studentams, bedarbiams ir kt.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė taiko šias lengvatas:

  • 50 proc. gauna pensininkai.
  • 25 proc. - bedarbiai, užregistruoti Užimtumo tarnyboje, o ilgalaikiai bedarbiai - 90 proc.
  • 50 proc. lengvata priklauso daugiavaikėms šeimoms, auginantiems neįgalų vaiką ar vienišiems tėvams.
  • 70 proc. - mokiniai ir studentai.
  • 50-90 proc. neįgalieji.
  • 99 proc. - gyventojai, per paskutinius 12 mėnesių grįžę į Lietuvą, karo pabėgėliai iš Ukrainos ir asmenys, nuomojantys būstą karo pabėgėliams iš Ukrainos.

Taigi šiemet būstą nuomojantys pensininkai už verslo liudijimą moka pusę kainos - 342 eurus, o ilgalaikiai bedarbiai ir neįgalieji - viso labo 69 eurus.

Kai kuriose savivaldybėse verslo liudijimą būsto nuomai galima įsigyti kone už dyką. Štai Ignalinos raj., Jonavos raj., Klaipėdos raj. savivaldybėse galima įsigyti verslo liudijimą metams būsto nuomai vos už 1 eurą. Tiesa, yra viena sąlyga - šia veikla galima verstis tik savivaldybės teritorijoje. O visoje Lietuvoje būstą nuomoti galima įsigijus verslo liudijimą Panevėžio raj. savivaldybėje.

Verslo liudijimų atsisakymas būsto nuomai

Nuo kitų metų siūloma atsisakyti fiksuoti GPM tarifą ir taikyti 15 proc. GPM tarifą nuo 80 proc. pajamų.

Finansų ministerija paaiškino, kodėl siūloma atsisakyti verslo liudijimo būsto nuomai. „Vertinant nuolat didėjantį mokesčių administratoriaus teikiamų su pajamų deklaravimu susijusių paslaugų spektrą, taip pat siekiant vienodesnio visų pasyvių, įskaitant iš turto nuomos, pajamų apmokestinimo ir užtikrinant nuoseklų traktavimą, kad fiksuotas gyventojų pajamų mokestis gali būti mokamas tik už pajamas, gautas vykdant individualią veiklą, siūloma atsisakyti verslo liudijimo nekilnojamojo turto, t. y. gyvenamosios paskirties patalpų, nuomai“, - pažymi ministerija.

Anot jos, atsisakius verslo liudijimo nekilnojamojo turto nuomai, būtų sudarytos sąlygos gyvenamosios nuomos patalpas apmokestinti vienodu principu. Tai reiškia - nuomos pajamos būtų apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu, sudarant galimybę dalį pajamų (20 proc.) skirti patalpoms remontuoti ar pan.

„Kitaip tariant, siūloma sumažinti apmokestinamą bazę, nuomojant patalpas gyventojams. Įvertinant tai, jog skirtingai nei kitais, savo esme iš kapitalo investicijų gaunamų pasyvių pajamų atvejais, pvz., dividendai, palūkanos, nuomojant nekilnojamąjį turtą patiriamos išlaidos, į kurias šiuo metu neatsižvelgiama, siūloma apmokestinant pajamas iš turto nuomos kitiems gyventojams (išskyrus žemę) jas mažinti 20 proc. gautų pajamų dydžio suma, kas lemtų, kad efektyvus mokesčio tarifas nuomos pajamų atveju būtų mažesnis ir sudarytų 12 proc.“, - komentuoja Finansų ministerija.

„Jeigu gyvenamosios patalpos nuomojamos juridiniams asmenims, tos remonto išlaidos besinuomojančiam asmeniui pripažįstamos sąnaudomis“, - priduria ministerija.

Finansų ministerija iš naujų nuomos mokesčių tikisi papildomai surinkti 5 mln. eurų.

Nuomos rinkos kainos ir mokesčių pakeitimai

Anot eksperto, mokesčių pakeitimai neturės jokio poveikio nuomos rinkos kainoms. „Skirtingai pagal miestus, verslo liudijimus apsimokėdavo imti brangesnių butų savininkams: butų, kurie yra centre, didesni ar geriau įrengti. Taigi svarbu, kad tai neturėtų paliesti pigesnių butų nuomos kainų, o su brangesniais - jei nedaug kas moka per verslo liudijimus, tai jie negali pakelti nuomos kainos, nes kiti, kurie ir taip nemokėjo mokesčių, jų nepakels. Tai, matyt, mokestinis pasikeitimas neturės jokio poveikio nuomos rinkos kainoms“, - vertina A. Čiagus.

„Tie, kurie įpratę mokėti mokesčius, tai jie ir toliau GPM mokės. O kurie neįpratę mokėti, sukosi su verslo liudijimais, kad būtų pigiau, tai dalis jų patrauks į šešėlį“, - mano jis.

Verslo liudijimų ir lengvatų naikinimas

Mokesčių ekspertas Kęstutis Lisauskas mano, kad verslo liudijimų būsto nuomai naikinimas - teisingas žingsnis, užkirsiantis kelią piktnaudžiavimui lengvatomis. „Ką reiškia lengvatos, pavyzdžiui, studentams. Gal būtų visai normalu, jei 70 proc. nuolaida studentui būtų taikoma, jei jis kerpa plaukus, drožia rūpintojėlius ar užsiima kokia nors kita aktyvia veikla, o pas mus ši lengvata taikoma ir nekilnojamojo turto nuomai, kas yra pasyvios kapitalo pajamos. Normalioje sistemoje tokių nesąmonių neturėtų būti“, - pabrėžia jis.

Verslo liudijimų ir lengvatų būsto nuomai naikinimas, anot jo, supaprastins ir praskaidrins rinką. „Visiems lygios žaidimo taisyklės, skaidresnė ir paprastesnė sistema. Visiems nuo to bus tik sveikiau ir geriau. Kuo skaidresnė sistema, tuo mažiau galimybių piktnaudžiauti, o tada daugėja pasitikėjimo pačia sistema, nes nebelieka pagrindo galvoti: „Mano kaimynas gudresnis, o aš, vargšas, moku už visus“, - sako K. Lisauskas. Jis įsitikinęs - jeigu siūlomas paketas bus įgyvendintas, jis vienareikšmiškai padės mažinti nelygybę ir atotrūkį tarp skirtingų veiklos formų.

Kur Lietuvoje nuomoti būstą brangiausia?

VMI duomenimis, populiariausia veikla - gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, kuria verčiasi 18 850 verslo liudijimų turėtojų.

Daugiausia būsto nuoma su verslo liudijimais verčiamasi šalies didmiesčiuose ir rajonuose: Vilniaus m. savivaldybėje (9246), Klaipėdos m. savivaldybėje (3181), Kauno m. sav. (2815), Kauno r. sav. (450) ir Vilniaus r. sav. (303).

Daugiausia už verslo liudijimus šiais metais gyvenamosios paskirties būsto nuomą, kai ja galima verstis bet kur Lietuvoje, moka Elektrėnų sav. gyventojai (850 Eur), Plungės raj. gyventojai (841 Eur), Druskininkų sav. gyventojai (828 Eur), Mažeikių raj. gyventojai (774 Eur) ir Neringos sav. gyventojai (684 Eur).

Konkrečioje savivaldybės teritorijoje verstis būsto nuoma brangiausia Palangos ir Vilniaus m. savivaldybėse (verslo liudijimai čia kainuoja po 684 Eur), Šiaulių m. ir Panevėžio m. savivaldybėse (po 500 Eur).

Svarbios sąvokos

  • Artimieji giminaičiai - tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).
  • Likęs be tėvų globos asmuo - asmuo iki 18 metų, kurio abu tėvai yra mirę arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs ir (arba) kuriam yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).
  • Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
  • Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc.

tags: #lengvatos #pensininkams #nuomojant #buta