Lietuvos darbo rinkos kraštovaizdis sparčiai keičiasi - tai lemia tiek vidaus ekonominės sąlygos, tiek tarptautiniai iššūkiai, tokie kaip globalizacija, darbo jėgos migracija, technologinė pažanga ir besikeičianti demografinė struktūra.
Auganti skaitmenizacija bei klimato kaitos iššūkiai skatina pergalvoti užimtumo politiką visose šalyse, įskaitant ir Lietuvą.
Lietuva, kaip pilnateisė Europos Sąjungos narė, aktyviai dalyvauja Europos socialinės sanglaudos ir darbo rinkos plėtros politikoje.
Vienas svarbiausių šios politikos ramsčių - užimtumo skatinimas, siekiant užtikrinti ne tik konkurencingą ekonomiką, bet ir visuomenės atsparumą bei socialinį saugumą.
Užimtumo tarnybos vaidmuo
Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra pagrindinė valstybės institucija, vykdanti aktyvią darbo rinkos politiką.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Jos funkcijos apima ne tik bedarbių registravimą, bet ir jų integravimą į darbo rinką per perkvalifikavimą, profesinį orientavimą, karjeros planavimą, konsultavimą bei finansinę paramą savarankiškam verslui.
Tarnyba veikia kaip tarpininkas tarp žmogaus ir darbo pasaulio, padėdama spręsti tiek ekonominius, tiek socialinius iššūkius.
Nuo 2021 m. Tarnyba kasmet padeda dešimtims tūkstančių gyventojų - tiek tiesioginėmis paslaugomis, tokiomis kaip konsultavimas ar profesinis orientavimas, tiek per subsidijuotas programas, skirtas darbo vietų kūrimui ir išsaugojimui.
Ji glaudžiai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, savivaldybėmis, švietimo įstaigomis ir kitais socialiniais partneriais, siekdama kurti įtraukias, vietos bendruomenių poreikius atitinkančias priemones.
Socialinės integracijos svarba Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
ES parama ir strateginiai prioritetai
Lietuvos užimtumo tarnybos veikla glaudžiai dera su Europos Sąjungos strateginiais prioritetais, nustatytais 2021-2027 m. ES fondų investicijų programoje.
Šios programos tikslai apima nedarbo mažinimą, mokymosi visą gyvenimą skatinimą, socialinės įtraukties didinimą ir vienodų galimybių užtikrinimą darbo rinkoje.
Lietuvai per šį laikotarpį skirta apie 1,1 mlrd. eurų.
2022 m. duomenimis, apie 38 proc. visų Lietuvai skirtų ESF+ lėšų buvo skirta užimtumo ir socialinės įtraukties sritims.
Tai apima specializuotas programas, skirtas migrantų integracijai, socialinės rizikos šeimų įtraukimui į darbo rinką, kvalifikacijos kėlimui, taip pat paramai įmonėms, padedančioms išlaikyti darbo vietas technologinių pokyčių ar pramonės pertvarkų metu.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Užimtumo tarnybų pavyzdžiai Europoje
Vokietijoje, Bundesagentur für Arbeit - viena pažangiausių ir daugiafunkcinių užimtumo tarnybų Europoje.
Ji turi daugiau nei 100 000 darbuotojų, o jos metinis biudžetas viršija 40 mlrd. eurų.
Lenkijoje Užimtumo tarnybos veikia decentralizuotai ir yra pavaldžios regioninėms bei vietos valdžios institucijoms.
Jos stipriai orientuotos į regioninius projektus ir glaudžiai bendradarbiauja su savivaldybėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei darbdaviais.
Pagrindinis dėmesys skiriamas mokymosi visą gyvenimą iniciatyvoms, profesinio mokymo programoms ir ilgalaikio nedarbo mažinimui, ypač tarp vyresnio amžiaus asmenų ir jaunimo.
2021-2027 m. laikotarpiu Lenkijai skirta daugiau nei 4 mlrd. eurų.
Lietuva išsiskiria gebėjimu efektyviai nukreipti ESF+ lėšas į tikslines sritis, tokias kaip jauno verslo skatinimas, skaitmeninių ir žaliųjų kompetencijų plėtra, regionų užimtumo stiprinimas bei pagalba pažeidžiamoms grupėms.
Iššūkiai ir problemos
Nepaisant augančių ES investicijų ir tobulėjančių užimtumo politikos priemonių, Lietuva vis dar susiduria su rimtais struktūriniais ir regioniniais iššūkiais:
- Ilgalaikis nedarbas, ypač nutolusiuose regionuose, kur darbo vietų trūkumas, ribotos susisiekimo galimybės ir mažas švietimo bei perkvalifikavimo paslaugų prieinamumas lemia užsitęsusią socialinę atskirtį ir gyventojų migraciją.
- Jaunimo emigracija, kurią skatina ne tik mažas darbo vietų skaičius mažesniuose miestuose, bet ir ribotos karjeros galimybės, žemas atlyginimų lygis bei menkas aukštos pridėtinės vertės sektorių prieinamumas regionuose.
- Skaitmeninių įgūdžių trūkumas vyresniame amžiuje.
- Kvalifikacijos neatitikimas tarp švietimo sistemos ir darbo rinkos poreikių, kuris reiškia, kad daug jaunų žmonių baigia studijas, tačiau jų įgyti įgūdžiai ir žinios neatitinka realių darbdavių lūkesčių.
- Be to, pastebimas didėjantis neformalių darbo santykių skaičius, ypač paslaugų sektoriuje, kur dažnai sudaromi žodiniai susitarimai ar dirbama be oficialių sutarčių.
Teisiniai pokyčiai ir inovacijos
Pasak china-cee.eu, per du narystės ES dešimtmečius Lietuva iš esmės transformavo savo užimtumo politiką: nuo reaktyvaus nedarbo valdymo iki proaktyvaus darbo rinkos vystymo.
Tai reiškia ir struktūrinę pažangą: instituciniai pokyčiai, didesnis skaidrumas, naujų technologijų diegimas administracijoje.
Artimiausiais metais Lietuvos užimtumo tarnyba orientuojasi į darbo rinkos pasirengimą dviem pagrindinėms transformacijoms - skaitmeninei ir žaliajai.
2021 m. sausio 25 d. pristatomas metinis teisės pranešimas „Lietuvos teisė 2020: esminiai pokyčiai“.
Pranešime analizuojami 2020 metais įvykę kertiniai konstitucinės jurisprudencijos pokyčiai, mediacijos plėtra administracinėje justicijoje, baudžiamosios justicijos, aplinkosaugos teisės pokyčiai Lietuvoje, Europos prokuratūros vaidmuo Lietuvos baudžiamajame procese, antstolių instituciniai veiklos pokyčiai, investuotojų apsaugos pokyčiai, administracinio proceso atnaujinimo galimybės po tarptautinių institucijų priimtų sprendimų, kai kurios Europos Sąjungos (ES) teisės naujovės, reikšmingos Lietuvai, bei Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) įgyvendinimo aktualijos.
Konstitucinės doktrinos pokyčiai
Pranešime pristatomi trys Konstitucinio Teismo nutarimai, kurie priimti itin svarbiais valstybėje klausimais.
Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarime pirmą kartą atskleistas 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto ir 1992 m. Konstitucijos santykis.
Šiame nutarime taip pat suformuota oficialioji konstitucinė doktrina, kuri reiškia, kad Seimo nariai, prieš apsispręsdami, kokius įstatymus įrašyti į konstitucinių įstatymų sąrašą, turėtų susitarti ne tik dėl konstitucinių įstatymų sąrašo, bet ir dėl į konstitucinių įstatymų sąrašą planuojamų įrašyti konstitucinių įstatymų turinio, kitaip priimti į konstitucinių įstatymų sąrašą įrašytus konstitucinius įstatymus būtų sunku, todėl jei nėra išankstinio plataus Seimo narių sutarimo, toks įstatymas neturėtų būti įrašomas į konstitucinių įstatymų sąrašą.
Konstitucinio Teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo kontekste autoriai konstatuoja, kad Seimas savo pasitikėjimą Vyriausybe, kurioje pasikeitė daugiau nei pusė ministrų, turi išreikšti ne formaliai, o tik deramai apsvarstęs jam pateiktą Vyriausybės programą ir, be kita ko, įvertinęs, ar naujos sudėties Vyriausybė yra pajėgi siekti užsibrėžtų valstybės valdymo krypčių įgyvendinimo, net jei jos, pasikeitus Vyriausybės sudėčiai, nekito.
Tik taip gali būti tinkamai užtikrintas konstitucinis valstybės valdžių padalijimo principo suponuojamas stabdžių ir atsvarų mechanizmo veikimas, kai Seimas kontroliuoja ir prižiūri Vyriausybės veiklą.
Kartu šiuo nutarimu patikslinamos Seimo diskrecijos tam tikrus klausimus spręsti protokoliniais nutarimais ribos.
Autoriai taip pat nagrinėja 2020 m. kovo 9 d. Konstitucinio Teismo nutarimą dėl teisėjų imuniteto, kuriame atskleistas Konstitucijoje įtvirtinto teisėjų imuniteto turinys, konstatuotas teisėjų imuniteto funkcinis pobūdis.
Mediacija
2020 metai buvo palankūs mediacijos plėtrai Lietuvoje.
Priimtos naujosios Mediacijos bei Ikiteisminio administracinių ginčų sprendimo įstatymų redakcijos pirmą kartą Lietuvoje sukūrė teisinį pagrindą taikyti neteisminę administracinių ginčų mediaciją pasitelkiant originalų modelį, kurį taikant mediacija galima po skundo (pareiškimo) padavimo Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Pastebima, kad teisinio reguliavimo pakeitimai sukūrė teisines prielaidas mediacijos institutui taikyti, tačiau nepakeitė teisinės aplinkos, kuri Lietuvoje dar nėra pakankamai palanki taikesniam administracinių ginčų sprendimui.
Tikėtina, kad dažnai viešojo administravimo subjektai neidentifikuos derybinės erdvės arba neturės reikiamos diskrecijos teisės dalyvauti mediacijoje.
Siūlytina užtikrinti platesnę viešojo administravimo subjektų teisę keisti savo sprendimus, jei dėl objektyvių priežasčių tai yra būtina, nes priešingu atveju mediacija bus mažiau veiksminga.
Mediacija Lietuvoje: naujos galimybės administraciniams ginčams spręsti
Baudžiamoji justicija
Lietuvos teisės pokyčius sąlygoja ir išoriniai procesai, kurie 2020 metais buvo susiję su ES prokuratūros įsteigimu.
Ši naujovė padės išspręsti problemą, kai ES valstybės narės ne visuomet yra pajėgios pavieniui veiksmingai vykdyti baudžiamuosius asmenų, kurie daro nusikalstamas veikas, nukreiptas į ES biudžeto tvarumą ir finansinius interesus, persekiojimą.
Kartu šis teisinis reguliavimas sudarys sąlygas užtikrinti glaudų Europos ir nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir veiksmingus informacijos mainus, prisidės prie atgrasymo nuo ES finansiniams interesams kenkiančių nusikalstamų veikų darymo.
Manoma, kad naujasis ES reguliavimas optimizuos ir kitų Europinių teisinių instrumentų įgyvendinimą.
Leidinyje analizuojami ir kiti svarbūs pokyčiai baudžiamojoje justicijoje - vystėsi teismų praktika sprendžiant konfiksuotino turto vertės nustatymo problemas transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, baudžiamosiose bylose, buvo išplėsta šeimos nario samprata baudžiamajame procese.
Konstatuojama, kad išlaikomų asmenų priskyrimas šeimos narių ratui prisidėjo prie Lietuvos baudžiamojo proceso teisės unifikavimo su EŽTT ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje formuojama šeimos samprata, kuri prioritetą teikia ne santykių raiškos formai, o asmenų tarpusavio santykių turiniui.
Manytina, kad 2020 m. priimti Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnio pakeitimai turi reikšmingą įtaką apklausos instituto taikymui, nes išplečiamas asmenų, turinčių teisę neduoti parodymų ar neatsakinėti į tam tikrus klausimus prieš savo šeimos narius, ratas; bei teisės į nešališką procesą įgyvendinimui, nes išplėsta šeimos narių samprata taikytina ir nusišalinimo institutui.
Vis dėlto, autorių vertinimu, siekiant išsamaus šeimos narių sampratos įtvirtinimo, įvertinus EŽTT formuojamos doktrinos veikimo apimtį į šeimos narių sampratą tikslinga būtų įtraukti ir asmenis, tarp kurių susiklosto globos teisiniai santykiai.
Nagrinėjami pokyčiai bylose dėl neteisėto praturtėjimo, pastebint, kad šią nusikalstamą veiką numatančios Baudžiamojo kodekso normos praktinis taikymas buvo sudėtingas ir, autorių žiniomis, kasacinės instancijos teismas tik 2020 m. priėmė pirmuosius galutinius procesinius sprendimus, kuriais palikti galioti apkaltinamieji teismo nuosprendžiai.
Aplinkosaugos teisė
2020 metai buvo reikšmingi aplinkosaugos teisės sričiai.
tags: #socialines #apsaugos #instituciniai #pokyciai