Senatvė, atrodytų, turėtų būti laikas, kai žmogus pagaliau gali pailsėti, mėgautis uždirbtais metais ir pasisemti džiaugsmo iš gyvenimo teikiamų galimybių. Tačiau visame pasaulyje šio laikotarpio ribas vis labiau lemia ne gero gyvenimo troškimas, o pensinis amžius.
Lietuvos ir Baltarusijos karinės galios palyginimas 2026 m. | Baltarusijos ir Lietuvos karinė galia 2026 m.
Vidutinė pensija Baltarusijoje
Vidutinė senatvės mėnesio pensija Baltarusijoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 512,3 rublio (165,5 euro pagal dabartinį nacionalinės valiutos kursą). Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, senatvės pensijos šalyje norminaliai padidėjo vidutiniškai 11,8 proc., tuo tarpu realiai (įvertinus infliaciją) - 3,3 proc., pranešė Baltarusijos darbo ir socialinės apsaugos ministerija.
Taip pat skelbiama, jog vidutinės senatvės pensijos santykis su vidutiniu paskaičiuotu mėnesio atlyginimu šiemet sausį-kovą buvo 38,8 proc., o su vidutiniu išmokėtu atlyginimu - 45,1 procento.
2011 m. Baltarusijos nacionalinis bankas paskelbė apie Baltarusijos rublio oficialaus kurso devalvavimą, sumažindamas nacionalinės valiutos vertę 54 proc. Rugpjūtį vidutinio dydžio pensija Baltarusijoje buvo 300,3 rublio (129,97 euro) (liepą - 298 rubliai (128,97 euro)). Ši suma sudaro 35,6 proc. vidutinio užmokesčio šalyje (liepą - 36 proc., metų pradžioje - 41,2 proc.). Paskirta vidutinė pensija praėjusį mėnesį įprasčiausia buvo Minsko ir aplinkinių rajonų gyventojams - 318 rublių (137,71 euro), o mažiausią pensiją gavo Bresto srityje (286,6 rublio (124,04 euro)). Pagal socialines pensijas irgi lyderiauja Minskas - 218,3 rublio (94,48 euro).
Baltarusijos statistikos departamento pateikti duomenys rodo, kad 2020 m. minimalus darbo užmokestis šalyje siekia 375 rublius, t. y. nedaug didesnė ir vidutinė senatvės pensija.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema
Baltarusijoje, vos 50 kilometrų nuo Vilniaus nutolusiame Ašmenos mieste, gyvenančiai Nadieždai kiekviena diena primena kovą. Tai kova ne tik su neteisybe dėl valdžią užgrobusio Aliaksandro Lukašenkos, bet ir kova išgyventi ir gyventi. Tačiau pažvelgus į vidutinius šalies rodiklius optimizmo nedaug. Todėl svajonė įsigyti nuosavą būstą, gaunant tokias pajamas, Nadieždai atrodo kone neįmanoma užduotis - nė nepragyventų tiek metų, kiek reikėtų sutaupyti, karčiai ironizuoja. Ir išties jos norimam įsigyti būstui, kurio kaina siekia apie 40 tūkst. JAV dolerių, taupyti reikėtų dešimtmečius. Šiuo metu moteris glaudžiasi pas vyro motiną - maloni šeima bute rodo vietos naujai šeimai, todėl jame sutelpa penkiese.
Ekonominė padėtis ir atlyginimai
Prieš susilaukdama dukters darželio auklėtoja dirbusi moteris uždirbo 200 dolerių į rankas. Kadangi šiuo metu yra motinystės atostogose, jos pajamos kol kas tokios pačios - per mėnesį gauna 200 dolerių siekiančią išmoką. Jos vyras tenkinasi 250 dolerių uždarbiu.
Baltarusijoje gimęs ir ten tėvus palikęs, o šiuo metu Lietuvoje gyvenantis Tomas sako, kad nuolatinis nepasitenkinimas ekonomine padėtimi nesvetimas baltarusiams. „Šalyje galima susirasti darbą, net ir gerai apmokamą, bet, manau, ekonominė situacija yra gana nestabili, kiekviena krizė jaučiama labai stipriai, kartais labai svyruoja valiutos kursas. Dolerio ir euro kaina Baltarusijos rublio atžvilgiu auga, todėl sunku įsigyti užsienio valiutos. Tai buvo labai jaučiama 2011 metais, dabar situacija panaši.
Yra atvejų, kai žmonės gauna 600 rublių (apie 200 eurų), tai jau net nebejuokinga. Finansiškai daug geriau laikosi programuotojai, jų Baltarusijoje yra nemažai.
Taip pat skaitykite: Pensijų sistema Airijoje: ką reikia žinoti
Būsto įsigijimo sunkumai
Vaikino teigimu, šalyje ypač sunku įsigyti būstą. „Būsto paskolos palūkanos gali siekti net 19 proc. Jaunimas gali sau leisti įsigyti paprastesnį automobilį, tačiau ir tai nėra lengva. Kelionės į kitas šalis taip pat nėra įprastas dalykas. Turiu pažįstamų, kurie nebuvo išvažiavę į užsienį iki 20 metų, o pirma užsienio kelionė buvo į Vilnių arba Varšuvą.
Nadiežda pasakoja: „Mes esame jauna šeima, su vyru esame kartu jau 7 metus, dabar auginame dukrelę. Stovime eilėje ir laukiame kooperatinio būsto nuo 2015 metų. Šiemet mūsų eilė pagaliau priėjo, bet pranešė, kad suteiks kreditą tik maždaug 17 tūkst. JAV dolerių, o likusius 23 tūkst. dolerių reikės įnešti patiems. Iš viso dviejų kambarių kooperatinis butas kainuoja 40 tūkst. Kooperatinis butas, kaip paaiškina Nadiežda, tai toks būstas, kurį galima lengvatinėmis sąlygomis nusipirkti iš valstybės. Tačiau tokio būsto reikia laukti.
Baltarusijoje palūkanų normos būstui įsigyti skiriasi priklausomai nuo būsto prašančiojo padėties, tačiau įprastu atveju yra labai didelės ir gali siekti iki 20 proc.
Kitas variantas, kurį yra svarsčiusi Nadiežda, - įsigyti butą iš konkretaus žmogaus. „Anksčiau „Belarusbank“ suteikdavo kreditą tokio tipo būstui. Mes jau norėjome imti paskolą, tačiau apskaičiavo, kad turėtume mokėti 400 dolerių per mėnesį. Klausimas - iš ko tada gyventi? Anksčiau, kai dalydavo kreditus tokiam būstui, suteikdavo 90 proc. kreditą sumai, kurios reikia, o 10 proc.
„Kiekvienoje apskrityje ir rajone - labai skirtingos algos. Be to, tarp atlyginimų yra didelis atotrūkis, o mūsų valdžia sudeda vidutines algas su direktorių algomis ir išveda vidutinę apie 500 JAV dolerių siekiančią algą šalyje.“
Taip pat skaitykite: Kaip keitėsi pensijos sovietinėje Lietuvoje?
Palyginimas su Lietuva
Primename, kad vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 413,8 euro per mėnesį. Turintiems būtinąjį stažą ji siekia 440 eurų, o neturintiems - 230 eurų. Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių.
2024 metais vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia 605 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 644 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
Lietuvoje visi gimę po 1961 metų, į pensiją galės išeiti sulaukę 65 metų, šitaip bus jau nuo 2026 metų. Dabar po truputi ilginamas pensinis amžius.
Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos.
Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie:
- Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių
- Turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą
Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Pensijos stažas 2025 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus.
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių.
Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Kanada, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV.
Kaip rašo baltarusių naujienų portalas tut.by, Lietuvoje pensininkai nuo spalio ėmė gauti didesnę pensiją. Vidutiniškai pensijos padidėjo 30 rublių (12,98 euro). Lietuvos Darbo ir socialinės apsaugos ministerijos duomenimis, vidutinė pensija sudaro 298,62 euro. Nuo sausio ji padidės 30,3 euro.
Pensijos kitose Europos šalyse
Paimkime 40 pagrindinių Europos šalių, įskaitant Lietuvą. Praktiškai visuose šalyse yra ilginamas pensinius amžius arba numatyta tai daryti ateityje. Bet imkime, kad vidurkis 65 metai.
Be Lietuvos dar 19 šalių turi tokį pat (ar iš dalies) pensinį amžių: Albanija (moterims 61 metai), Austrija (moterims susilygins 2023), Belgija (bet nuo 2030 bus 67 metai), Bosnija ir Hercegovina, Kroatija (moterims 65 metai bus nuo 2030), Kipras, Estija (tas pats kaip Lietuva), Suomija, Vengrija, Airija, Latvija (nuo 2025), Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Malta (nuo 2027), Lenkija (tik vyrai 65, moterys 60), Rumunija (tik vyrai, moterys 61), Serbija (moterys susilygins su vyrais 2032), Slovėnija, Šveicarija (moterims 64).
Net 12 šalių turi ilgesnį pensinį amžių: Danija, Vokietija, Graikija, Islandija, Italija, Juodkalnija (vyrams 66 metai, moterims 64 metai), Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.
7 šalys turi trumpesni pensinį amžių, bet kai kuriuos jį turi suplanavę ilginti: Baltarusija, Bulgarija, Čekija (bet jauniems žmonėms ilgins iki 67), Moldova, Šiaurės Makedonija, Slovakija, Ukraina.
Atkreipiant dėmesį, didesnė šių šalių dalis yra skurdesnės, silpnesnės ekonomiškai, kurių gyvenimo trukmė daug trumpesnė.
Lietuvos pensinis amžius normalus lyginant su kitomis šalimis, tačiau, gyvenimo trukmė kiek trumpesnė nei Europos sąjungos šalių vidurkis.
Pensijų dydis Europoje gali skirtis 10 kartų. Pavyzdžiui, Bulgarijoje senjorai vidutiniškai gauna 226 eurų išmokas, o Islandijoje vidutinė mėnesinė pensija siekia apie 2762 eurus.
2021 m. „Eurostat“ duomenimis, pensijoms Europos Sąjungoje vidutiniškai išleidžiama 12,9 proc. nuo BVP. Daugiausia pensijoms išleidžia tokios šalys kaip Graikija (16,4 proc. BVP), Italija (16,3 proc.), Austrija (15,0 proc.), Prancūzija (14,9 proc.) ir Portugalija (14,2 proc.). Tuo metu Lietuvoje, 2021 m. „Eurostat“ duomenimis, pensijoms skiriama apie 7,1 proc.
Didžiausia vidutine pensija Europoje (apie 2762 Eur) gali pasigirti Islandija, teigia banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Raul Eamets. Tuo tarpu Albanija turi mažiausią vidutinę pensiją žemyninėje Europoje - senjorai čia gauna apie 131 eurą per mėnesį, Bulgarija - mažiausią pensiją Europos Sąjungoje (ES) (226 Eur).
Veiksniai, įtakojantys pensinį amžių
Yra keli esminiai veiksniai, nulemiantys pensinį amžių:
- Vidutinė gyvenimo trukmė: Šalyse, kuriose žmonės gyvena ilgiau, įprasta ir dirbti ilgiau, kad išlaikytų ekonomikos balansą.
- Sveikatos apsaugos sistema: Kuo geresnė sveikatos apsaugos sistema - tuo ilgesnė gyvenimo trukmė, o tai lemia ir tai, kada išeinama į pensiją.
- Socialinės išlaidos: Kuo daugiau valstybė išleidžia pensijoms, tuo didesnis spaudimas ekonomikai. Dėl to kai kurios šalys yra priverstos ilginti pensinį amžių.
Danijoje ir Suomijoje pensinis amžius laikomas vienu iš lankstesnių Europoje. Danijoje jis priklauso nuo vidutinės gyvenimo trukmės, todėl kiekvienas naujas pensinis amžius yra skaičiuojamas remiantis tuo, kiek ilgai gyvens ateities kartos. Suomijoje taip pat yra pensinio amžiaus elastingumo mechanizmas - pensijos amžius palaipsniui kyla atsižvelgiant į gyventojų sveikatą ir gyvenimo trukmę.
Toks modelis užtikrina ilgalaikį tvarumą ir mažina staigius socialinės sistemos pokyčius.
Išvados
Analizuojant šalių gyvenimo trukmę, matome, kad žmonės gyvena ilgiau tose šalyse, kur jau dabar išeinama vėliau nei 65 metai į pensiją. Norėti anksčiau išeiti į pensiją, gal ir gerai, bet realybė tokia, kad tai įmanoma, kai šalis skurdi, ir sveikatos apsaugos sistema neblizga, bei gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė daug mažesnė.
Aš labiau norėčiau gyventi ilgiau, nors ir suprantu, kad teks dirbti ilgiau, tačiau, gyventi oriai.
tags: #vidutine #pensija #baltarusijoje