Žiniasklaidoje dažnai pasirodo straipsnių apie Lietuvos pažangą, sparčiai augančius atlyginimus ir didėjančias senatvės pensijas. Tačiau tokie teiginiai ne visada atspindi realią šalies gyventojų kasdienybę. Atskirtis tarp miestų ir regionų išlieka didelė, o senjorai dažnai susiduria su finansiniais sunkumais.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia 596 eurus. Tuo metu vidutinis atlyginimas į rankas dabar yra 1303 eurai, rodo oficiali statistika. Taigi vidutinė senatvės pensija sudaro maždaug 46 proc. vidutinės algos. Pagal šį rodiklį Lietuva yra Europos Sąjungos uodegoje.
„Sodra“ komentuoja „Delfi“, kad vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu siekia 538 eurus. Vis dėlto daugiau kaip 14 tūkst. asmenų gauna didesnę nei 1000 eurų pensiją. Senatvės pensiją Lietuvoje iš viso gauna 616 tūkst. žmonių, 87 proc. iš jų turi būtinąjį stažą kuris šiemet yra 33 metai. Tačiau jo neturi daugiau kaip pusė žmonių, kurių pensija siekia iki 400 eurų. Tarp senjorų, kurių pensija viršija 700 eurų, būtinąjį stažą turi absoliuti dauguma žmonių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtina, kad išlaikant dabar turimą vidutinių pensijų augimo dydį, siekiama 50 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) riba būtų pasiekta 2026 m., o ne 2030 m., kaip buvo planuota anksčiau.
Anot jos, 2026 m. vidutinė senatvės pensija siektų 755 eurus per mėnesį, o turint būtinąjį stažą - 816 eurų per mėnesį.
Taip pat skaitykite: Pensijų sistema Airijoje: ką reikia žinoti
Pensijų dydžių palyginimas
Paprastai naudojami keli būdai pensijų dydžiams palyginti. Pats paprasčiausias - tai vidutinė senatvės pensija eurais ar kita valiuta. Vis dėlto, kitaip nei Lietuvoje, daugelyje Europos ir pasaulio valstybių pensijos (ypač didesnės) yra apmokestinamos pajamų mokesčiu kaip ir paprastos algos. Taigi, jei pensija „popieriuje“ ir „į rankas“ mūsų šalyje yra tokia pati, tai kitose valstybėse (kad ir Latvijoje) gerokai skiriasi.
Dėl šių mokestinių niuansų yra kitas pensijų matavimo ir lyginimo būdas. Jo esmė - vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis. Šis dydis dar vadinamas pajamų pakeitimo norma. Ji leidžia geriau įsivaizduoti, su kiek pinigų žmogus turės gyventi išėjęs į pensiją, palyginti su ta suma, kurią jis gavo dirbdamas.
Taigi, vidutinė lietuviška pensija pernai sudarė vos 0,33 vidutinio atlyginimo neatskaičius mokesčių, rodo „Eurostat“ duomenys. - Šis Lietuvos rodiklis yra prasčiausias iš visų ES šalių. Pagal jį didžiausios pensijos yra Liuksemburge (0,89), Ispanijoje (0,76), Graikijoje (0,75) ir Italijoje (0,75).
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad Lietuvoje grynoji (angl. net) pakeitimo norma, įvertinus mokesčius ir įmokas, yra netgi mažesnė - 28,9 proc. Pagal šiuos duomenis Lietuva atsilieka nuo visų išsivysčiusių šalių ir lenkia tik Pietų Afriką.
Vis dėlto, kita vertus, ir Lietuvoje yra žmonių, kurie gauna, galima sakyti, europietišką pensiją, siekiančią 2 tūkst. eurų per mėnesį. „Sodra“ paaiškino, ką tokie gyventojai darė, kad dabar gauna tiek pinigų.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Kaip užsitikrinti didesnę pensiją?
Kaip portalą tv3.lt informavo „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėja Lina Lankauskaitė, kovo mėnesio duomenimis Lietuvoje yra 87 gyventojai, kuriems išmokėta pensija buvo 2 tūkst. eurų arba daugiau. Visus šiuos žmones, galima sakyti, vienija tai, kad jie per savo gyvenimą labai ilgai dirbo, mat visų jų vidutinis bendras stažas yra 55,9 metų. Galima prisiminti, kad šiuo metu būtinasis stažas pensijai gauti yra 33,5. Vadinasi, gaunantys dideles pensijas dirbo per 22 metus ilgiau nei reikalaujama.
Tačiau, suprantama, pensija priklauso ne tik nuo dirbto laiko, bet ir buvusio atlyginimo, nuo kurio skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.
Vis dėlto 2 tūkst. eurų pensija įmanoma ir be papildomų sąlygų. Nors, kaip sako „Sodros“ atstovė, nemaža dalis žmonių buvo nusprendę dirbti net ir negaudami priklausančios pensijos. Tiksliau, ją atidėdami.
„Jei žmogus visą gyvenimą gavo didelį darbo užmokestį ir ilgai dirbo, 2 tūkst. eurų dydžio pensija yra įmanoma. Vis dėlto tarp tokio dydžio pensijas gaunančių žmonių yra nemažai atidėjusių senatvės pensijos mokėjimą 1-5 metams ir taip jie pasididino senatvės pensiją 8-40 proc. Minimalus atidėjimo terminas yra vieneri metai (8 proc.)“ - pastebėjo L. Lankauskaitė.
Kaip komentavo „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič, trys didžiausios Lietuvoje gaunamos senatvės pensijos siekia 2354, 2366 ir 2476 eurus.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
„Visų šių pensijų gavėjai dirbo iki 80+ metų, jų darbo stažas viršija 60 metų. Darbo pajamos buvo aukštesnės nei vidutinės, tad šie žmonės sukaupė taip pat daug apskaitos vienetų“, - sako M. Kozič. Be to, visi trys gavėjai pasinaudojo pensijos atidėjimo galimybe.
„Jei žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, tačiau pateikia prašymą atidėti pensijos skyrimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 procentais. Šie gavėjai buvo pateikę prašymus atidėti pensijos skyrimą 4 arba 5 metams, tad jų pensijos padidėjo nuo 32 iki 40 procentų“, - komentuoja „Sodros“ atstovė.
Aukščiau pateikiami skaičiai - tai duomenys tik apie senatvės pensijas. Kaip teigia „Sodra“, vienas žmogus gali gauti kelias pensines išmokas, pavyzdžiui, senatvės pensiją ir vienišo asmens išmoką, arba senatvės pensiją ir nukentėjusiųjų asmenų pensiją.
„Žmonės, kurie dalyvavo antros pakopos pensijų kaupime, papildomai gauna pensijų fondų išmokas arba pensijų anuitetus iš „Sodros”. Statistiką apie kiekvienos išmokos dydžius ir gavėjus kaupiama atskirai”, - paaiškino M. Kozič.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) teigia, kad detalaus išmokų gavėjo paveikslo pensijų fondai nemato ir valdo tik ribotus duomenis apie kaupiančiuosius, tačiau tiki, kad nauda dalyviams auga.
„Nors disponuojame ribotais, tik atliekamai funkcijai būtinais duomenimis apie kaupiančiuosius, statistiniai rodikliai rodo, kad privataus kaupimo sistemai pamažu įpusėjant vienos kartos laikotarpį, jos nauda dalyviams kryptingai auga“, - „Delfi“ komentavo LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.
Anot jo, tai lemia daug veiksnių: ilgėjantis kaupimo laikotarpis, o kartu su juo - sukaupta lėšų suma, sudėtinių palūkanų efektas, taikomas gyvenimo ciklo fondų formatas.
„Kalbant apie anuitetus, kuriuos privalu įsigyti nuo tam tikros sukauptų lėšų sumos ir kurių gavėjų su laiku turėtų daugėti, galime žvilgtelėti į „Sodros“ pateikiamus apibendrintus standartinio pensijų anuiteto gavėjo duomenis. Šiemet rugsėjį jo vidutinė visų gaunamų pensijų suma be anuiteto sudarė 912,3 euro, o šalia vidutinis anuiteto dydis - 73,4 euro“, - sako T. Gudaitis.
Atsižvelgdama į tai, kad nuo 2004 metų pradėjusia veikti privataus pensijų kaupimo sistema visą savo profesinį gyvenimą dar negalėjo pasinaudoti nė vienas šalies dirbantysis, jos rezultatus asociacija vertina pozityviai.
„Sodra“ skelbia, kad senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis.
Bendrosios dalies dydis priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Jei žmogus turi įgijęs nuo 15 iki 33 metų stažo senatvės pensijai, jo bendroji pensijos dalis šiais metais bus 246,21 euro (2023 metais metais tai bazinis pensijos dydis). Jei žmogus turi sukaupęs daugiau nei būtinąjį stažą (daugiau nei 33 metus), bendroji pensijos dalis proporcingai padidėja. Neįgijusieji minimalaus 15 metų stažo pensijai neturi teisės gauti senatvės pensijos.
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir apskaitos taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Taško vertė 2023 metais - 5,70 euro. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės.
Pensijos kasmet indeksuojamos, tai yra, didinamos, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo, ekonominius, demografinius ir kitus pokyčius. Dirbančių pensininkų pensijos kasmet yra atnaujinamos papildomai.
Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Taigi, jei žmogui apskaičiuota pensija yra mažesnė nei 354 eurai, jis gaus pensijos priemoką, kad jo gaunama suma būtų ne mažesnė nei 354 eurai.
Kaip žinoma, į pensijai kaupiančio gyventojo sąskaitą pensijų fonde pervedamos įmokos nuo jo darbo užmokesčio (3 proc. nuo žmogaus draudžiamųjų pajamų) ir paskata iš valstybės biudžeto (1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje). Pastaroji tvarka įsigaliojo 2019 metais.
LIPFA vadovas T. Gudaitis, kalbėdamas apie pensijų kaupimo rezultatą, teigia, kad jį reikšmingai nulemia ir kaupimo sparta, priklausanti nuo įmokų dydžio bei reguliarumo. Esą gerai, jeigu prie to prisideda ir darbdaviai, tačiau jų įsitraukimas vis dar yra minimalus ir čia daugiausiai naudojamasi ne II, o III pakopa.
Akivaizdu, kad to nepakanka. Daugiau nei trečdalis senjorų arba 36,5 proc. jų skursta. 2023 m. skurdo rizikos riba buvo 566 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, taigi dauguma senjorų, gyvenantys vieni ir gaunantys mažesnę nei vidutinę pensiją, gyvena skurde. Tokie žmonės neretai negali patys patenkinti bazinių poreikių: apsirūpinti maistu, vaistais, susimokėti už būstą. O diskusijos apie orią senatvę kuo toliau, tuo labiau atrodo tuščios: „SEB Life and Pension Baltic SE“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, jog daugiau nei pusė senjorų (64 proc.) negali sau leisti vasaros atostogų užsienyje, beveik kas antras - atostogų Lietuvoje, o 48 proc. negali apsilankyti ir spektaklyje ar koncerte.
Tačiau Lietuvoje situacija pensijų klausimu gali būti net dar blogesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Daugelyje kitų Europos ir pasaulio valstybių pensijos yra apmokestinamos pajamų mokesčiu kaip ir algos. Taigi, jeigu Lietuvoje pensija „popieriuje“ ir „į rankas“ yra tokia pati, tai kitose valstybėse ji ženkliai skiriasi.
Netolimoje ateityje Lietuvoje pensijos ir toliau bus vienos iš mažiausių.
EBPO duomenys rodo, kad 2059 metais Lietuvoje išėjusieji į pensiją asmenys jau gaus tik 28,9 proc. savo atlyginimo siekiančią pensiją, o tai yra mažiausia pensija iš visų EBPO tirtų šalių. Čia gerokai atsiliekame nuo ES vidurkio (68 proc.).
O jeigu žmogus uždirbs 2 vidutines algas ir mokės atitinkamai didesnes „Sodros“ įmokas, tai jo pensija sudarys vos 21 proc. buvusio atlyginimo. Jeigu uždirbs pusę vidutinės algos, jo pensija sudarys 40 proc. atlyginimo.
Visose EBPO šalyse numatoma vidutinė pensijos pakeitimo norma bus 61,4 proc. Taigi, Lietuvoje pensijos bus dukart mažesnės.
Tai reiškia, kad ne tik dabar, bet ir netolimoje ateityje Lietuvoje pensijos bus vienos iš mažiausių, o pensijų dydžiu mus gerokai pralenks net ir kur kas skurdesnės šalys: skirtumas tarp gaunamos pensijos ir gauto atlyginimo Lietuvoje bus tik kiek didesnis nei Pietų Afrikos Respublikoje (PAR).
Šiuo metu Lietuvoje pensija siekia 43 proc. buvusio atlyginimo dydžio ir net dabar šis atotrūkis yra vienas didžiausių Bendrijoje. Pavyzdžiui, Olandijoje pensija siekia 85 proc. atlyginimo, Austrijoje - 87 proc. atlyginimo.
Kaip rodo EBPO tyrimas, kuris lygina pensijų sistemas, jų dydį, santykį su darbo užmokesčiu, pensinį amžių, papildomą pensijų kaupimą ir kitus rodiklius, Lietuvos pensijų sistema yra viena iš blogiausių, o pensininkų ateitis - viena prasčiausių.
Prognozuojama, kad 2070 m. Lietuvoje gyvens 2 mln. gyventojų, o iš jų apie 716 tūkst. bus vyresni negu 65 metų amžiaus. Tuo pat metu, šalyje gyvens apie 756 tūkst. dirbančiųjų. Tai reiškia, kad vienam dirbančiajam teks 1,06 pensininko, o tokia situacija iš tiesų kelia tam tikras įtampas. 2022 m. Valstybės duomenų agentūros duomenys parodė, kad Lietuvoje gyvena 2,86 mln. žmonių, iš kurių senatvės pensininkai sudaro apie 21 proc. visų valstybės gyventojų.
Kartu M. Navickienė teigė, jog pasiūlymai dėl to, kokiomis sąlygomis žmonės galėtų atsiimti lėšas iš pensijų fondų, bus pateikti Seimui dar pavasario sesijos metu.
„Spėsime pasiūlymą pateikti dar šioje Seimo sesijoje. Iš ministerijos pusės pasiūlymai yra parengti ir šiuo metu jie yra derinami su kitomis suinteresuotomis institucijomis“, - sakė ministrė.