Kėdainių kraštas garsėja ne tik žemės ūkiu, bet ir turtinga istorija, kurią mena išlikę dvarai. Šiame straipsnyje apžvelgsime Kalnaberžės dvaro istoriją, jo savininkus bei dabartinę būklę, taip pat trumpai aptarsime kitus įdomius Kėdainių krašto dvarus.
Kalnaberžės dvaras
Kalnaberžės dvarą praeityje valdė didikai Radvilos, Čapskiai, Košelevskiai, Stolypinai. Dvarą supa mišraus tipo parkas, kuris įkurtas XIX amžiaus viduryje. Vyrauja liepos, auga ąžuolai, uosiai, klevai, beržai, kaštonai, pilkosios tuopos. Didelė dalis parko taip pat prieinama lankytojams.
Pirmą kartą ši vietovė minima dar kryžiuočių kronikose 1371 m., XVII a. šios valdos priklausė Radviloms, o nuo XVII a. antros pusės dvarą valdė Čapskių giminė. Už dalyvavimą 1863 m. sukilime prieš Rusijos carizmą tuometis dvaro savininkas grafas Eduardas Čapskis buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą, o Kalnaberžės dvarą priverstas parduoti generolui Kušeliovui, iš kurio dvarą 1869 m. perpirko generolas Arkadijus Stolypinas. Šiai šeimai dvaras priklausė iki pat Nepriklausomos Lietuvos.
1940-aisiais dvaras buvo nacionalizuotas, o karo metu sunaikintas, daiktai išgrobstyti. Po karo čia buvo atkurta nepilnamečių kolonija, 1949-aisiais - vaikų namai, o nuo 1959 m. - internatinė mokykla. 1923 m. dvaro pastatus su parku išsimokėtinai nusipirko rašytojas, poetas ir dramaturgas Kazys Binkis, tačiau nesugebėjęs išlaikyti dvaro, taip jo ir neišsipirkęs, grąžino valstybei. 1926 m. dvare įsteigta nepilnamečių nusikaltėlių kolonija.
Nors dvaras buvo avarinės būklės, Marių jį prikelti naujam gyvenimui motyvavo šeimos mėgstama veikla. „Domimės architektūra, dirbame toje srityje ir mokame tai daryti. Lankytojų domėjimasis dvarais pastaraisiais metais išaugęs, nes žmones traukia vietinis turizmas.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Savininkai neturi planų nuolat gyventi dvare, nes šis objektas skirtas visuomenės veiklai. Planuojama įrengti nedidelį viešbutį, kavinę. Šeimininkai dvare jau buvo surengę Kalnaberžės šventę, bendruomenė padovanojo beržą - kaimo simbolį.
Kalnaberžės dvaro sodyba yra įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Kalnaberžės dvaro kompleksą sudaro 5 statiniai ir jų dalys: išlikę beveik 507 kv. m ploto pagrindiniai rūmai (administracinis pastatas), 982 kv. m ploto mokyklos pastato liekanos, 495 kv. m ir 570 kv. m ploto ūkiniai pastatai bei 72 kv. m ploto kiemo rūsys. 2017 m. buvo pradėti sodybos rūmų stogo ir fasadų tvarkymo darbai.
Nuo 2023 metų jo valdos priklauso kėdainiškiams Mariui Šiburkiui (52 m.) su žmona architekte Inga. Vasarą savininkų sūnus Tautvydas, parašęs knygų apie Kalnaberžės dvarą, vedžiojo grupes, pasakojo istoriją, aprodė eksponatus. „Išliko struktūra, pastato išorės elementai, bandysime išsaugoti sienų dekorą. Šiuo metu ieškoma sienų tapybos, kurių fragmentus radome, likučių. Dvaro vertybių nedaug išliko, nes pastatas ilgai buvo be stogo, veikiamas drėgmės ir dėl to įsimetė medienos puvinys. Todėl pastato vidus ir išorė buvo labai pažeisti. Viduje nebuvo nei elektros, nei vandens, nei nuotekų valymo įrengimų“, - pasakojo statybų ekonomistas ir inžinierius M.
Kalnaberžės dvaras
Teisminiai ginčai ir nacionalizacija
2017 metais rašyta, kad Kalnaberžės dvarą per teismus iš V. Uspaskicho atsikovojo valstybė ir dvaras buvo nacionalizuotas. KPD Kauno teritorinio padalinio vyriausiosios valstybinės inspektorės A.Naureckaitės teigimu, dvaro valdytojas - Viktorui Uspaskichui priklausanti bendrovė „Lukta“ - Kalnaberžės dvaru visai nesirūpino. Per 10-metį buvo investuota tik į dvaro aptvėrimą.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
„Nebuvo tvarkomas nei stogas, nei sienos, todėl dabar dvaro rūmai jau yra avarinės būklės ir gali pradėti griūti. Konstrukcijos - permirkusios, sienos - deformavosi“, - dėstė pareigūnė. Remiantis Panevėžio apygardos teismo sprendimu, valstybei bus perduoti dvaro rūmai, arklidės, kluonas, tvartas ir rūsys. Iš bendrovės „Lukta“ teismas taip pat priteisė beveik 340.000 litų žalos, kuri atsirado dėl Kalnaberžės dvaro savininkų nepriežiūros ir neveikimo nuo 2003 iki 2010 metų.
Taigi, ryžtingų kraštutinių KPD veiksmų, perimant valstybės nuosavybėn dvarus, greitai gali įvykti ir daugiau. Vis dėlto būtų gerai, kad dvarų tvarkymo reikalai, juos perėmus, nebūtų apleidžiami.
Vincgalio dvaras
Medinės architektūros Vincgalio dvaras - didžiausia ne tik Kėdainių apylinkių, bet ir visos šalies puošmena. Tačiau vienam iš jo savininkų, Dariui Svirskiui (53 m.), tai - gimtieji namai. Registrų centre Vincgalio dvaras įregistruotas 1870-aisiais, archyvuose randama įrašų, kad galimai pradėtas statyti 1836-aisiais. Aut. 1863-1866 metais Juozapas Guscevičius pastatą dar papildė.
Kėdainiuose sunkvežimių remontu ir jų detalių prekyba užsiimantis D. Svirskis visą laisvą laiką skiria Vincgalio dvarui - tiesiog savo gimtiems namams, iš kurių vyras niekada nebuvo išsiregistravęs. Pietinėje dvaro pusėje prie namų Darius su žmona, vaikų darželio auklėtoja Vilija, įsigijo apie hektarą žemės. Toje vietoje auga nemažai liepų, beržų, eglių, vaismedžių, vaiskrūmių, liudijančių kaimišką aplinką ir dvaro istoriją.
„Nesu mėlynojo kraujo, tai - ne man tekęs palikimas, tačiau aš dvare gimiau. Mano senelis buvo kumetis, tarnavo paskutiniam dvaro ponui. Likimo lemta, jog čia gyveno mano tėvai, aš čia augau, o dabar galiu išsaugoti dvarą tokį, koks yra“, - pasakojo D. Pusę dvaro priklauso Dariui, likusi dalis - solidaus amžiaus kaimynų porai. Kai pastatus buvo leidžiama privatizuoti, vieną ketvirtį įsigijo D. Svirskio tėvai, kitą pusę - žmonės, kurie jame anksčiau gyveno.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Sovietmečiu pastatuose buvo įrengta kolūkio kontora, komunaliniai butai darbuotojams, studentams. Todėl dvaras nebuvo niokojamas - pastato stogas neprakiuręs, patalpos nevirto sandėliais. Šiam dvarui pavyko išlikti senoviškam.
Lankytojus labiausiai domina medinė architektūra, tačiau dvaro šeimininkas ekskursijų nerengia, nes tai nėra turizmo objektas, o privati valda. Žmonės atvažiuoja į dvarą, fotografuojasi. Jei susiderina su šeimininku vizito laiką, jiems atrakinamos pastato durys. Už apsilankymą jokio mokesčio nėra, svečiai priimami geranoriškai.
D. Svirskis su žmona prieš keletą metų įkūrė Vincgalio bendruomenę, rengia šventes ir kviečia vietinius į svečius. Todėl gyventojai į dvarą žiūri kaip į kaimynystę. „Kiekvienas turbūt patenkintas, kad dvaras neišnyko. O kad visi alptų iš džiaugsmo, taip nėra. Iš apylinkių daugiau atvyksta žmonių negu užsuka vietiniai“, - užsiminė Kėdainiuose gyvenantis ir į Vincgalį dažnai sugrįžtantis D. Sykį į savininką kreipėsi kadaise kaime gyvenę žmonės, kurie norėjo paminėti giminės susitikimą. Darius jiems atvėrė dvaro kiemą.
Vincgalio dvaras
Lipliūnų dvaras
Lipliūnų arba Montvilų pavadinimas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVIII amžiaus. 1822 metais paminėta bajorui A. Montvilai priklausanti Lipliūnų dvarvietė su dvaro rūmu. Alinos ir Česlovo Christauskų šeima su vieninteliu sūnumi Steponu (g. 1924 metais) gyveno Lipliūnų dvare iki 1941 metų birželio 14, jų ištrėmimo bei turto konfiskavimo dienos. Taip susiklostė, kad Ž. Iš viso yra keturi anūkai, gimę Sibire.
Kadaise buvo 17 mūrinių dvaro pastatų, dabar išlikę tik du. Jie - rezidenciniai. Šiame dvare vertingiausia pastatų struktūra ir autentiška atmosfera, nes čia nerasite europinio remonto. Išsaugoti autentiški statinių tūriai, nors ir apgadinti. Išliko parko fragmentai. Be senų tuopų, auga daugiau nei trijų šimtų metų ąžuolas, kuriame atsiveria didžiulė drevė.
Ž. Sakalauskienė pagal reikalavimus atliko dvaro projektavimą ir parengė dokumentus finansavimui gauti. Šiuo metu dvaras nėra plačiai atvertas lankytojams, nes pastatuose nėra elektros, vandens, sanitarinių mazgų. Tačiau dvare lankytis galima nurodytu laiku, tad lankytojų tikrai netrūksta. Tačiau pastatuose neišliko nei paveikslų, nei senovinių baldų, mat sovietmečiu patalpose veikė mokykla.
„Domiuosi istorija, sendaikčiais, todėl ieškojau erdvės šiam susidomėjimui realizuoti. Kai bus atkurtas dvaras, Ž. Lipliūnai - prie pat Kėdainių, iki dvaro automobiliu gali atvykti per penkias minutes. Senbuvių proseneliai tarnavo dvare, be to, nemažai vietinių yra baigę sovietmečiu veikusią mokyklą. Kartais buvę gyventojai į Lipliūnų dvarą užsuka, nes čia mokėsi.
Lipliūnų dvaras
Kėdainių krašto dvarų lankytinos vietos
Kėdainių kraštas siūlo įvairių lankytinų vietų, susijusių su dvarų istorija ir kultūra. Kėdainių turizmo informacijos centro atstovė Edita Mongirdaitė teigia, kad Kėdainiai yra ypač tinkama kryptis kelionėms po Lietuvą, nes čia galima rasti istorijos, kultūros ir gamtos grožio.
Pagrindinės lankytinos vietos:
- Radvilų mauzoliejus
- 1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje
- Šeteniai - Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo gimtinė
- Kėdainių senamiestis
- Evangelikų reformatų bažnyčia ir kripta
- Kėdainių šviesioji gimnazija
- Rotušė
- Karmelitų vienuolynas ir medinė šv. Juozapo bažnyčia
- Vinco Svirskio kryžių kolekcija Kėdainių krašto muziejuje
- Minaretas Kėdainių parke
- Lietuvos geografinis centras
- Lietuvos vardo tūkstantmečio ąžuolynas
- Skinderiškio dendrologinis parkas
Taip pat siūlomos įvairios pramogos, tokios kaip škotiško viskio degustacija restorane ,,Grėjaus namas“, žydų valgių degustacijos restorane ,,Smilga“, teminis Pelėdų kaimas ir Nociūnų muilinyčia.
Viktoras Uspaskichas ir jo veikla Kėdainiuose
Politikas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas jau kurį laiką yra apkalbų apie asmeninį gyvenimą sūkuryje. Kartą čia net buvo paviešinta nuotrauka, kurioje V.Uspaskichas užfiksuotas leidžiantis laiką restorane kartu su jaunesne moterimi. Teigiama, kad neseniai jiedu lankėsi ir Palangoje, kur V.Uspaskichas buvo pamatytas stumiantis vaiko vežimėlį, o šalia jo buvusios moters pilvas priminė nėščiosios.
K. Štelmokaitė teigia, kad per paskutinius 2019 m. rinkimus į Europos Parlamentą V. Uspaskichas važinėjo po Lietuvą ne diskusijoms apie Europos ateitį, bet kviesdamas potencialius rinkėjus į gydymo seansus. Ji ragino grįžti prie „struktūruoto mineralinio vandens“, kurį V. Uspaskichas savo sekėjams paskelbė parduosiąs po 1,5 euro už butelį.
Kėdainiečiai žino, kad „Edvervitos“ įmonė yra glaudžiai susijusi su Viktoru Uspaskichu, bendrovės valdybai vadovauja ilgametis Viktoro bendražygis ir dešinioji ranka Juozas Gaidamavičius. O jau kad visiems viskas visiškai būtų aišku, tai klausiam Registrų centro, kas yra „Edvervitos“ akcininkai - ogi, Julija ir Eduardas Uspaskichai, Viktoro vaikai iš pirmosios santuokos, registruoti Baltarusijoje!!! Jie valdo po 50% akcijų.
„Klausimų ar komentarų apie Viktorą Uspaskichą iš vietinių turistinių grupių dažniausiai neišvengiame. Sykį, gidavimo pradžioje, ekskursijos dalyviai manęs paklausė, kur V. Uspaskicho namas. Kai paaiškėjo, kad praėjome, o aš neparodžiau, žmonės pyktelėjo. Nuo to karto visuomet namą parodau, juo labiau kad pro jį visuomet praeiname, jis - senamiesčio centre. Tik tiek. Apie jį patį ar jo šeimą nepasakojame“, - sakė Kėdainių turizmo informacijos centro atstovė Edita Mongirdaitė.
„Atviras pokalbis“: 1926 metų gruodžio perversmas: ar istorija gali pasikartoti?
Dvarų palyginimas
| Dvaras | Savininkai | Būklė | Lankymas |
|---|---|---|---|
| Kalnaberžės | Marius Šiburkis su žmona Inga | Renovuojamas | Galimas su ekskursija |
| Vincgalio | Darius Svirskis ir kaimynai | Išsaugotas | Galimas susitarus |
| Lipliūnų | Ž. Sakalauskienė | Autentiškas, bet apgadintas | Galimas nurodytu laiku |
Kėdainių vieta žemėlapyje