Raseinių vaikų globos namai - svarbi įstaiga, teikianti pagalbą ir globą vaikams, kurie negali augti savo biologinėse šeimose. Šiame straipsnyje aptariama šios įstaigos istorija, veikla ir svarba bendruomenei.
Raseinių senamiesčio vaizdas
Vaikų Globos Institucijų Istorija Lietuvoje
Pirmieji Žingsniai: XVIII-XIX Amžiai
Pirmosios vaikų globos institucijos Europoje pradėjo kurtis XVII-XVIII amžiuje. Lietuvoje iniciatyva rūpintis našlaičiais ir pamestinukais kilo XVIII amžiaus pabaigoje.
- XVIII amžius: Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė 1786 m. įkūrė pirmąją kūdikių prieglaudą. 1791 m. jos iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai, kuriuose vienuolės prižiūrėjo apie 400 vaikų.
- XIX amžius: 1848 m. Kaune įsteigtas lopšelis pamestinukams, vėliau pertvarkytas į nuolatinę vaikų prieglaudą. 1864 m. ten pat įkurti kūdikių auklėjimo namai, kuriuose gyveno apie 40 pamestinukų. 1890 m. Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams. XIX amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kituose miestuose labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais.
Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams.
Tarpukaris: 1918-1940 Metai
1918-1940 m. vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų, tokių kaip Vaikelio Jėzaus draugija ir Šv. Vincento Pauliečio draugija. 1922 m. Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda „Lopšelis“, kurioje buvo apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus. Nuo 1928 m. pradėta vaikus patronuoti - už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms.
Taip pat skaitykite: Laikinosios globos pokyčiai Raseiniuose
Sovietinis Laikotarpis: 1940-1990 Metai
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, visų labdaros organizacijų veikla buvo nutraukta, o vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 m. vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 m. Lietuvoje veikė 48 vaikų globos institucijos, kuriose gyveno 7000 vaikų.
Dabartinė Situacija ir Deinstitucionalizacijos Procesas
Atkūrus nepriklausomybę, vaikų ir kūdikių namai buvo pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus. Tačiau 2015 m. Lietuvoje pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę ir didinti bendruomenines bei šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas. Šios reformos tikslas - užtikrinti, kad vaikai nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2016-2018 m. bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėjo. 2018 m. pabaigoje didžioji dalis (64 %) tėvų globos netekusių vaikų buvo globojami šeimose, 5 % - šeimynose, o 30 % - globos įstaigose.
Šeimynos - šeimos tipo aplinka vaikams
Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai
Viena iš deinstitucionalizacijos strategijų - bendruomeninių vaikų globos namų steigimas. Tai mažesnės, šeimos tipo įstaigos, kuriose gyvena nedidelis skaičius vaikų (dažniausiai iki 8).
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų draugijos Raseiniuose
Raseinių Vaikų Globos Namai
Raseinių vaikų globos namai, kaip ir kitos panašios įstaigos Lietuvoje, patiria transformacijas, susijusias su deinstitucionalizacijos procesu. Ši pertvarka siekiama užtikrinti, kad vaikai augtų kuo artimesnėje šeimos aplinkoje, gautų individualizuotą priežiūrą ir būtų geriau integruoti į visuomenę.
Vaikų Globos Namų Teikiamos Paslaugos
Vaikų globos namai teikia įvairias paslaugas, priklausomai nuo įstaigos tipo ir vaiko poreikių.
- Socialinė globa: Trumpalaikė (iki 18 mėn.) ir ilgalaikė.
- Ugdymo paslaugos: Kultūrinės ir socialinės kompetencijos ugdymas, rengimas savarankiškam gyvenimui.
- Socialinės paslaugos: Kvalifikuota socialinė, pedagoginė, psichologinė, speciali ir kt. pagalba.
Vaikų globos namai taip pat užtikrina vaikams kokybiškas valstybės teisės aktuose nustatytas sveikas ir saugias buities ir ugdymosi sąlygas, artimas šeimos aplinkai, atitinkančias jo amžių, sveikatą ir brandą.
Vaikų Priėmimas į Globos Namus
Vaikų globos namuose priimami gyventi nuo 1 iki 18 metų amžiaus vaikai, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Taip pat gali gyventi vyresnis kaip 18 metų asmuo (esant pilnamečio prašymui ir savivaldybės administracijos direktoriaus sutikimui), kai išlaikymas Vaikų globos namuose yra pratęstas, kol jis baigs bendrojo ugdymo mokyklą ar mokslo metus, tačiau ne ilgiau kaip iki 21 metų.
Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai (Šeimynos)
Vykstant globos sistemos pertvarkai, vis daugiau dėmesio skiriama bendruomeniniams vaikų globos namams, dar vadinamiems šeimynomis. Šeimynos - tai šeimos tipo aplinka, kurioje gyvena nedidelė grupė vaikų (paprastai 5-8) su socialiniais darbuotojais ir individualios priežiūros specialistais, kurie atstoja tėvus.
Taip pat skaitykite: Asmeninis asistentas Raseinių rajone
Šeimynų tikslas - sukurti vaikams artimesnę šeimos aplinką, sudaryti sąlygas sėkmingai integruotis į visuomenę, skatinti savarankiškumą ir mažinti socialinę atskirtį. Vaikai, gyvenantys šeimynose, lanko jų poreikius atitinkančias ugdymo įstaigas pagal gyvenamąją vietą, kartu su šeimynos darbuotojais perka maisto produktus, gamina valgį, tvarkosi namus ir atlieka kitus savitvarkos darbus.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Vaikų globos sistemos reforma yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių.
Socialinės Globos Namų Įkūrimas Blinstrubiškių Dvare
Socialinės globos namai įsikūrę buvusio savininko Blinstrubo dvare. 1947 metais Raseinių apskrities Socialinio aprūpinimo skyrius Blinstrubiškių dvare įsteigė invalidų namus, kuriuose buvo apgyvendinti 34 išlaikytiniai. Kadangi Kelmės, Jurbarko rajonuose buvo likviduojami invalidų namai, kasdien buvo atvežama naujų gyventojų. Invalidų namai turėjo ir savo 147 ha pagalbinį ūkį. Kolektyvizacijos metu paliko tik 50 ha. Ūkyje dirbo globotiniai ir darbuotojai. Augino įvairias daržoves, javus, laikė gyvulius. Produkcija buvo skiriama globotinių išlaikymui.
1968 metais, nugriovus senuosius pastatus, pradėta naujų gyvenamųjų korpusų statyba, o 1970 metais apgyvendinta 400 globotinių. Nuo 1994 metų pradėta vykdyti reforma. Pakito požiūris į senatvę, negalios ištiktą žmogų: rūpinamasi ne tik žmogaus buitiniais, bet ir dvasiniais poreikiais. Įvesti socialinių darbuotojų etatai. Stengiamasi globotinius įtraukti į darbinę veiklą, aktyvų kultūrinį gyvenimą. 1998 metais Blinstrubiškių aklųjų internatas perduotas Kauno apskrities viršininko administracijos pavaldumui ir pavadintas Blinstrubiškių senelių globos namais. Nuo 2010 m. liepos 1 d. panaikinus Apskričių viršininkų administracijas, senelių globos namai perduoti Raseinių rajono savivaldybės pavaldumui. Nuo 2013 m. kovo 28 d.
Situacija Raseinių Vaikų Globos Namuose
Po trumpos pertraukos Raseinių vaikų globos namai vėl užpildyti. Vienas mažylis - vos 2 metų. Motinos vaikų paėmimo momentu buvo girtos (2.94 ir 1.39 promilės), tėvų - nėra. Žaiginyje gyvenančios J. T. vaikai (3 ir 4 metų) su smurto žymėmis, labai utėlėti, sukandžioti blusų, nešvarūs. Žaiginiškė po vaikų paėmimo dar keletą dienų girtavo ir savo atžalų pasigedo tik po 4 dienų. S. B., gyvenanti Sargeliuose, visą naktį girtavo su savo broliu, kuris susipykus savo seserį taip primušė, jog teko kviesti medikus. Padedant Žaiginio mokyklos-daugiafunkcio centro direktorei, gruodžio 1 d. vaikai parvežti į Raseinių vaiku globos namus. Motina savo vaikų pati nepasigedo, tačiau jai pavyko prisiskambinti. Moteris prasitarė nusigavusi į Bliūdžius, kur su bendraminčiais dabar skandinanti sielvartą taurelėje...
Abi šios šeimos įtrauktos į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tačiau neramina tai, kad tokių šeimų vaikai dar dažnai patiria atskirtį.
Įvaikinimas
Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai.
Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus.
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų.
Reikalavimai Įvaikintojams
- Sveikata - nesate pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96.
- Teistumas - apie Jūsų teistumą ir administracinius teisės pažeidimus gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinis skyrius užklausia Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą.
- Gyvenimo sąlygos - GIMK darbuotojai vertins, ar Jūs turite tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų įvaikintam vaikui saugumą. Kad vaikas jaustųsi saugus, visų pirma reikia sukurti saugius namus.
- Gaunamos pajamos - įstatymuose nėra nustatyta, kiek pajamų šeima privalo turėti. Neleidžiama įvaikinti biologinių vaikų, brolių ir seserų.
Vaiko Kilmė
Svarbu suprasti, kad vaikas turi praeitį, kilmę, kurių negalima paneigti. Kiekvienas vaikas turi teisę į identitetą, žinoti savo šaknis. Žinojimas apie save - stiprybė, lydinti visą gyvenimą, ir pasitikėjimas savimi.
Todėl GIMK darbuotojai pataria pasakoti vaikui pagal jo amžių ir brandą kilmės istoriją ir atsiradimą įtėvių šeimoje. Labai svarbu, kad vaikas minėtą informaciją sužinotų iš Jūsų, o ne iš svetimų žmonių.
Lietuvos Vaikų Fondo Veikla: Istorinis Žvilgsnis
Lietuvos vaikų fondas (LVF) nuo pat įkūrimo aktyviai dalyvavo kuriant ir remiant alternatyvias vaikų globos formas Lietuvoje. Jų veikla apėmė:
- Šeimyninių vaikų globos namų (šeimynų) kūrimą.
- Parama sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijai "Viltis" ir gausių šeimų bendrijai "Vilniaus šeimyna".
- Stipendijų teikimą gabiems našlaičiams ir vaikams iš gausių šeimų.
- Tarptautinių seminarų organizavimą vaikų teisių ir šeimos paramos klausimais.
LVF taip pat rūpinasi romų vaikais iš Kirtimų taboro, padeda jiems ruoštis mokyklai ir integruotis į visuomenę. Fondas vykdo įvairius projektus, skirtus vaikų gerovei užtikrinti visoje Lietuvoje.
Svarbiausia, kad mūsų reikia: Onutei iš Raseinių rajono, Andriui iš Kelmės, Martynui iš Alytaus, Viktorijai iš Mažeikių ir dar 300 vaikų, kurie kas mėnesį iš fondo gauna paramą.
Statistika
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2016-2018 m. bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėjo. 2018 m. pabaigoje didžioji dalis (64 %) tėvų globos netekusių vaikų buvo globojami šeimose, 5 % - šeimynose, o 30 % - globos įstaigose.
| Metai | Globojami šeimose (%) | Globojami šeimynose (%) | Globojami globos įstaigose (%) |
|---|---|---|---|
| 2016 | 60 | 4 | 36 |
| 2017 | 62 | 5 | 33 |
| 2018 | 64 | 5 | 30 |