Lietuvai susidūrus su neregėto masto migracijos krize, pastaraisiais mėnesiais tokios sąvokos, kaip „migrantai“, „pabėgėliai“, „prieglobsčio prašytojai“, tapo itin dažnai vartojamos.
Tarptautinė migracija vyksta dėl įvairių priežasčių ir visi iš savo šalies bėgantys žmonės yra migrantai, tačiau ne visi turi teisę gauti prieglobstį Lietuvoje. Vieni žmonės bėga nuo represijų, persekiojimo ar karo, kiti tiesiog ieško geresnio gyvenimo.
Visi jie yra migrantai, tačiau vieni pasirenka teisėtą būdą atvykti į šalį ir prašo prieglobsčio, kiti renkasi neteisėtai kirsti valstybės sieną ir vėliau mėgina legalizuotis. Migracija teisėta laikoma tais atvejais, kai žmonės atvyksta turėdami oficialų pagrindą: turistinę ar darbo vizą arba leidimą laikinai gyventi, o atvykę į šalį pasiprašo prieglobsčio.
Tai, su kuo Lietuva susiduria kelis pastaruosius mėnesius, yra neteisėta migracija. Migrantai kerta arba mėgina kirsti Lietuvos sieną neteisėtai, naudojasi gabentojų, kurie aktyviai dalyvauja tokiose žmonių kontrabandos schemose, paslaugomis.
Kiek laiko trunka prieglobsčio procesas? – JAV pilietybės ir imigracijos vadovas
Prieglobsčio Formos Lietuvoje
Lietuvoje taikomos dvi migrantų prieglobsčio formos: pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga (pastaroji suteikiama dvejiems metams su galimybe ją pratęsti). Prieglobstis - tai pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos suteikimas užsieniečiui įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.
Taip pat skaitykite: Prieglobsčio suteikimas ir smurtas
Pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, pateikiančiam įrodymų, kad šis yra ar gali būti persekiojamas dėl savo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei, dėl politinių įsitikinimų. Taip pat pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, esančiam už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negalinčiam ar bijančiam naudotis tos valstybės apsauga.
Atliekant vertinimą, ar užsieniečiui gali būti suteiktas pabėgėlio statusas, žiūrima, ar asmuo atitinka pabėgėlio apibrėžimo sąlygas, kurios yra išdėstytos 1951 m. priimtoje Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso (vadinamojoje Ženevos konvencijoje). Taip pat vertinama, ar persekiojamas asmuo turėjo galimybę kreiptis ir gauti veiksmingą apsaugą iš savo valstybės (pvz., kreiptis į policiją, ginti savo teises nešališkame teisme ir kt.) arba persikelti gyventi į jam saugią kilmės šalies dalį.
Kai persekiotojas yra pati valstybė (valdžios atstovai), dažnai asmuo negali tikėtis gauti apsaugos iš valstybės institucijų, nes teisėsaugos institucijos, teismai yra korumpuoti ir pan.
Pabėgėlio sąvoka neretai susiaurinama, nes pabėgėliais dažnai vadinami tik politiniai pabėgėliai, tarsi pabėgėliu asmuo galėtų būti pripažįstamas tik dėl savo politinių įsitikinimų. Tačiau iš pabėgėlio apibrėžimo akivaizdžiai matyti, kad sąvoka , , politiniai įsitikinimai“ tėra viena iš konvencinių priežasčių.
Kita prieglobsčio forma - papildoma apsauga - yra suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris, kaip ir konvencinis pabėgėlis, yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, tačiau ji nesiejama su konvencinėmis priežastimis.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Šiuo atveju pagrindą baimei sudaro asmeniui gresiantys kankinimai, žiaurus, nežmoniškas elgesys, orumo žeminimas, mirties bausmė ar egzekucijos grėsmė, rimta grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
Taigi, pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų prieglobsčių formų yra ne gresiančių veiksmų pobūdis ar apsaugos poreikio lygis, o grėsmės atsiradimo priežastys. Pvz., grėsmė, kad žmogus gali būti įkalintas dėl jo politinių pažiūrų ir įsitikinimų (konvencinė priežastis), lemia, jog užsieniečiui bus suteiktas pabėgėlio statusas, o atvejais, kai grėsmės žmogaus sveikatai ar gyvybei yra susijusios su nekonvencinėmis priežastimis, suteikiama papildoma apsauga.
Ekonominės paskatos, geresnio gyvenimo paieška negali tapti priežastimi prašyti ar suteikti prieglobstį migrantui. Migrantai Lietuvoje apgyvendinami laikinose vietose, kol nagrinėjami jų prašymai. Dažniausiai migracijos procedūros užtrunka iki 6 mėnesių.
Jeigu migrantui prieglobstis nesuteikiamas, jis gali išvykti savo noru arba būti priverstinai grąžintas į kilmės šalį (260 migrantų jau grąžinti). Šiuo metu išnagrinėti 1 289 prašymai dėl prieglobsčio, prieglobstis suteiktas dviem Eritrėjos pilietėms.
Lietuva yra patvirtinusi savanoriško grįžimo tvarką. Pagal ją pareiškusiems norą savanoriškai grįžti į savo šalį neteisėtiems migrantams Valstybės sienos apsaugos tarnyba arba Migracijos departamentas gali teikti finansinę paramą, jeigu jie pateikia tokį prašymą ir bendradarbiauja su institucijomis.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Sugrįžti norintiems migrantams nuperkami bilietai, taip pat išmokama 300 eurų kelionpinigių.
Teismų Praktika
Byla pradėta: 2022 m.
Byla baigta: 2022 m.
Byla Lietuvos teismuose dėl prieglobsčio Sirijos piliečiui Lietuvoje suteikimo buvo inicijuota Žmogaus teisių stebėjimo instituto kartu su advokatu. Migracijos departamentas pareiškėjo prieglobsčio prašymą atmetė ir nusprendė išsiųsti jį atgal į Sirijos Arabų Respubliką bei uždrausti 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką.
Toks sprendimas buvo priimtas tinkamai neįvertinus pareiškėjo pasakojimo patikimumo, neatsižvelgus į pasakojimą pagrindžiančius objektyvius duomenis apie regioną, iš kurio jis atvyko, bei ten jam kylančią grėsmę dėl beatodairiško smurto lygio.
Be to, Migracijos departamentas nesurinko ir nesirėmė vėliausia informacija apie padėtį Sirijoje, kuri rodo, kad prieglobsčio kitose šalyse prašiusiems ir po to į Siriją grįžusiems asmenims gresia persekiojimas ir represijos, kadangi jie režimo laikomi „nelojaliais piliečiais“.
Atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamento sprendimas buvo nepagrįstas, o pareiškėją išsiuntus į Siriją jam kiltų reali grėsmė, buvo pateiktas skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame prašoma teismo panaikinti Migracijos departamento sprendimą, įpareigoti departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą bei sustabdyti jo išsiuntimą, t.y. 2022 m. kovą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai priėmė sprendimą, kuriuo tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Migracijos departamento sprendimą nesuteikti tarptautinės apsaugos ir įpareigojo departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.
Teismas nustatė, kad atsakovas (Migracijos departamentas) neįvertino visų pareiškėjo turimų jam kilmės šalyje kylančios grėsmės ir jo pasakojimą pagrindžiančių įrodymų. Teismo vertinimu, atsakovo sprendimas buvo priimtas skubotai, ir buvo pagrįstas abstraktaus pobūdžio argumentais, nepateikiant detalesnio pareiškėjo nurodytų individualių aplinkybių ir pateiktų įrodymų vertinimo.
Teismas konstatavo, kad šiomis aplinkybėmis nebuvo pasiektas prieglobsčio prašymo tyrimo tikslas, įpareigojantis atsakovą išsamiai įvertinti pareiškėjo individualią padėtį ir nustatyti, ar pareiškėjas atitinka Užsieniečių teisinės padėties įstatymo numatytus reikalavimus pabėgėlio statusui arba papildomai apsaugai gauti.
LVAT 2022 m. gegužę neskundžiama nutartimi Migracijos departamento skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika, nors paprastai tarptautinės apsaugos prašytojas privalo pateikti visą jo prašymui pagrįsti būtiną informaciją, atitinkama valstybė narė privalo bendradarbiauti su prašytoju nustatant atitinkamą su šiuo prašymu susijusią informaciją.
Anot teismo, tai reiškia, kad jeigu dėl kokių nors priežasčių tarptautinės apsaugos prašytojas pateikė ne visą, neaktualią ar nereikšmingą informaciją, reikia, kad atitinkama valstybė narė šioje procedūros stadijoje aktyviai bendradarbiautų su prašytoju, kad būtų galima gauti visą prašymą pagrindžiančią informaciją.
Remiantis ESTT išaiškinimu, valstybei gali būti paprasčiau nei prašytojui gauti tam tikrus dokumentus ir su jais susipažinti.
Nutartyje LVAT pabrėžė, kad, vertinant prieglobsčio prašytojo pateiktus faktinius duomenis, atsižvelgiama į visus byloje surinktus įrodymus ir nustatytus faktus. Tačiau atsakovas neįvertino visų pareiškėjo turėtų ir papildomai po sprendimo priėmimo pateiktų dokumentų, laikydamas juos nereikšmingais nagrinėjamai bylai.
Teismas tokią atsakovo poziciją įvertino kritiškai, be to, pabrėžė, jog paties atsakovo sprendime nurodoma, kad 2021 m. lapkričio mėn. Europos prieglobsčio paramos biuro ataskaitoje dėl Sirijos nurodoma, kad asmenys, išvykę iš šalies gali susidurti su didele rizika ir netinkamu elgesiu į ją sugrįžus.
Tai, anot teismo, pagrindžia akivaizdžią būtinybę pareiškėjo prašymą išnagrinėti itin detaliai ir pašalinti visus atsakovui kilusius neaiškumus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022-05-11 nutartis byloje Nr.
Padėtis Sirijoje
Vėliausia informacija apie padėtį Sirijos Arabų Respublikoje rodo, kad prieglobsčio kitose šalyse prašiusiems ir po to į Siriją grįžusiems asmenims gresia persekiojimas ir represijos, kadangi jie režimo laikomi „nelojaliais piliečiais“.
Europos prieglobsčio paramos biuro duomenimis, grįžę žmonės saugumo tarnybų neretai būna suimami, tardomi, kankinami, verčiami tapti informatoriais, tarnauti režimo kariuomenėje ar būna apkaltinti terorizmu. Gali būti suimti net ir jų giminaičiai.
Tarptautinė organizacija „Human Rights Watch“ yra fiksavusi neteisėto sulaikymo, kankinimų, grobimų, nužudymų, priverstinių dingimų, seksualinės prievartos atvejų grįžusių į Siriją žmonių atžvilgiu.
Grįžę žmonės, net jeigu iškart nepakliūna į saugumo tarnybų rankas, niekada negali jaustis saugūs, kad, praėjus kuriam laikui nepateks į saugumo tarnybų akiratį, nes suėmimai ir represijos galimi ir praėjus mėnesiams nuo grįžimo.
Statistika
„Eurostat“ ir ES Prieglobsčio agentūros 2021 m. duomenimis, sirai nuo 2013 metų išlieka dažniausiai prieglobsčio Europos Sąjungoje prašančių pabėgėlių grupe, o jų prieglobsčio prašymai 2021 m. sudarė 18,4 proc. visų ES pateiktų prieglobsčio prašymų (2021 m. sirai ES šalyse pateikė 106 000 prieglobsčio prašymų).
2021 m. duomenimis, sirai taip pat yra viena iš prieglobsčio prašytojų grupių su didžiausiu jų pabėgėlių statuso pripažinimu - 2021 m. 72 proc. jų prieglobsčio prašymų ES šalyse buvo patenkinti jau pirmoje instancijoje.
Tai - žemesnis metinis pripažinimo rodiklis palyginus su 2020 m. (84 proc.) dėl 2021 m. pradžioje teiktų pakartotinių prašymų atmetimo, tačiau jau 2022 m. vasario mėn. Sirijos piliečių prieglobsčio prašymų pripažinimo rodiklis šoktelėjo iki 91 proc.
| Metai | Sirų prieglobsčio prašymų dalis ES | Pripažinimo rodiklis pirmoje instancijoje |
|---|---|---|
| 2020 | - | 84% |
| 2021 | 18.4% | 72% |
| 2022 (vasaris) | - | 91% |
tags: #beatodairisko #smurto #lygio