Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nagrinėjo bylą dėl prieglobsčio suteikimo užsieniečiui. Šioje byloje buvo keliamas klausimas, kada asmuo neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, susijusių su beatodairišku smurtu.
Byloje ginčas kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo Pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, taip pat nuspręsta išsiųsti Pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, uždrausti Pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 m. nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos d. bei įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 m. nuo Pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
Pareiškėjas skunde prašė panaikinti Komisijos sprendimą ir įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti Pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
Pirmosios instancijos teismas pažymi, jog Pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 str. 1 d., kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas.
Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad Pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 str. 1 d. 1-3 p. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti Pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau Pareiškėjui nustatytas draudimas 5 m. atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, ir dėl to pakeitė Departamento sprendimą, t. y. nustatė, kad Pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 m. nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvedamas į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo Pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 str. 3 d. į 2 m. nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų būsto pritaikymo galimybės Lietuvoje
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, nurodo, kad Pareiškėjas rėmėsi tik bendro pobūdžio pasakojimu apie jam galimai gresiančio persekiojimo baimę. Tyrimo metu nebuvo nustatytas persekiojimas - nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog asmeniui jo gyvenamojoje vietoje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.
Nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių Pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto ar Pareiškėjo grįžimo į kilmės šalį atveju kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.
Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti Pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad Pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad Pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Migracijos departamento atstovai paaiškino, kada migrantams Lietuva suteikia prieglobstį, o kada - ne. Prieglobstis suteikiamas arba nesuteikiamas vadovaujantis teisės aktais, o ne politiniais sumetimais. Svarbiausias šios procedūros objektas yra žmogus, o ne jo kilmės valstybė.
Taip pat skaitykite: Lietuvos prieglobsčio politika
Lietuvoje suteikiama dviejų formų tarptautinė apsauga (prieglobstis): „pabėgėlio statusas“ ir „papildoma apsauga“. Tam, kad žmogus įgytų „pabėgėlio“ teisinį statusą Lietuvoje, turi būti atlikta pabėgėlio statuso nustatymo procedūra.
Tačiau, atlikus minėtą tyrimą, taip pat gali paaiškėti, kad žmogus neatitinka „pabėgėlio“ apibrėžimo, t. y., pavyzdžiui, kad jo baimė patirti persekiojimą nėra visiškai pagrįsta, kad jam gresiantys veiksmai nelaikytini „persekiojimu“, kad jam gresiantis persekiojimas nesusijęs su nurodytomis priežastimis arba kad apsaugą nuo tokio persekiojimo jis galėjo gauti neišvykdamas iš savo šalies.
„Tarptautinė apsauga - prieglobstis asmeniui suteikiama nuo jam gresiančių veiksmų, o ne nuo tų, kuriuos jis jau yra patyręs, kadangi neįmanoma apsaugoti žmogaus nuo to, kas jau įvyko, t. y. prieglobsčio paskirtis yra būtent apsaugoti nuo to, kas gresia, o ne „kompensuoti“ už tai, ko jau nepakeisi.
Be abejo, praeities įvykiai gali sąlygoti žmogaus baimės vėl patirti analogiškus veiksmus pagrįstumą, tačiau tai, kad žmogus jau būtų patyręs persekiojimą ar kitokio pobūdžio smurtą, nėra būtinoji sąlyga prieglobsčiui gauti, užtenka nustatyti, kad jis pagrįstai bijo patirti tokius veiksmus ateityje.
Migracijos departamento sprendimą nesuteikti prieglobsčio asmuo gali skųsti apeliacine tvarka. Skundžiant Migracijos departamento sprendimus, prieglobsčio prašytojai gali naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba - nemokamomis advokato paslaugomis.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Tačiau vien apskundimo faktas neįpareigoja nagrinėti prašymo iš naujo.
Jeigu sutinka išvykti savanoriškai, asmeniui suteikiamas terminas iki 30 d., per kurį jis turi išvykti.
„Asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų turėjimas palengvina išsiuntimo procedūrą. Jeigu asmens tapatybė patvirtinta, lengviau ir greičiau gaunami reikalingi dokumentai iš kilmės šalies.
Tačiau, pasak jo, išsiųsti asmenį galima tik į tą valstybę, į kurią jis turi teisę vykti. Tai nebūtinai yra jo kilmės valstybė. Pavyzdžiui, Baltarusijos piliečiai esą gali be vizos vykti į Ukrainą, į Gruziją, į Rusiją.
Viena iš prigimtinių žmogaus teisių yra teisė ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo ir šiuo prieglobsčiu naudotis. Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje - tai apsauga nuo grąžinimo į kilmės šalį, leidimo gyventi (nuolat arba laikinai) Lietuvoje išdavimas bei socialinės pagalbos teikimas užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis.
Pabėgėlis − tai užsienietis (užsienio šalies pilietis arba asmuo be pilietybės), kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.
Papildoma apsauga Lietuvoje suteikiama užsieniečiui, kuris neatitinka pabėgėlio apibrėžimo, tačiau negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kad yra grėsmė, jog jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, kad yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
Jeigu užsienietis ieško prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, bet atvyko į šalį arba yra joje neteisėtai (be Lietuvos Respublikos vizos ir / arba galiojančio kelionės dokumento), su prašymu suteikti prieglobstį jis turi kreiptis nedelsiant.
Užsienietis asmeniškai pateikia prašymą suteikti prieglobstį. Nepilnamečių šeimos narių vardu prašymą gali pateikti vienas iš pilnamečių šeimos narių.
Prieglobsčio prašytojas valstybės tarnautojui turi pateikti visus turimus dokumentus (asmens tapatybės dokumentai, kelionės bilietai, kiti dokumentai, susijęs su prieglobsčio prašymo motyvais ir pan.). Taip pat paimami prieglobsčio prašytojo, sulaukusio 14 metų amžiaus, pirštų atspaudai.
Pirminė apklausa atliekama prieglobsčio prašytojo gimtąja kalba arba kalba, kurią prieglobsčio prašytojas geriausiai supranta. Jei prieglobsčio prašytojas nepilnametis, pirminiai veiksmai atliekami dalyvaujant bent vienam iš jo tėvų (įtėvių) arba kitam teisėtam atstovui, su kuriuo nepilnametis prieglobsčio prašytojas atvyko į Lietuvos Respubliką. Jei prieglobsčio prašytojas yra nelydimas nepilnametis, pirminiai veiksmai atliekami dalyvaujant įgaliotam atstovui bei vaikų teisių apsaugos institucijos atstovui.
Pažeidžiami asmenys ir jų šeimos nariai gali būti apgyvendinti kitose jų specialiuosius poreikius atitinkančiose apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos. Pažeidžiamiems asmenims, kai tai įmanoma, leidžiama apsigyventi su teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu pilnamečiu artimuoju giminaičiu arba atstovu.
Bet kokio amžiaus prieglobsčio prašytojui, turinčiam teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, Migracijos departamentas išduoda Užsieniečio registracijos pažymėjimą. Užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas vietoj prieglobsčio prašytojo turimų asmens dokumentų, kurie paimami ir saugomi jo asmens byloje.
Nenagrinėti prašymo suteikti prieglobstį. Toks sprendimas priimamas, kai Migracijos departamentas, įvertinęs turimą informaciją, nustato, kad: užsieniečiui prieglobstį yra suteikusi kita Europos Sąjungos valstybė narė ar saugi trečioji valstybė, todėl jis gali grįžti į šią valstybę bei toliau naudotis prieglobsčiu; jis atvyko į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės; jis pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nėra naujų esminių motyvų.
Nenagrinėti prašymo suteikti prieglobstį iš esmės ir perduoti prieglobsčio prašytoją kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Toks sprendimas priimamas, kai vadovaujantis 2013 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr.
Nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka.
Nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės. Prieš priimant sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį privalo būti atliktas išsamus, nepriklausomas ir nešališkas tyrimas.
Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas - sudėtinga administracinė procedūra, kuri detaliai aprašyta įstatymuose. Tyrimą dėl prašymo suteikti prieglobstį atlieka ir sprendimą dėl prieglobsčio priima Migracijos departamentas. Migracijos departamentas patikrina prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją ir surenka papildomos informacijos apie aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas.
Visi Migracijos departamento priimti sprendimai per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos gali būti apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas, išnagrinėjęs skundą, gali jį patenkinti ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti užsieniečio prašymą iš naujo.
Vilniaus apygardos administraciniam teismui atmetus skundą, užsienietis turi teisė jį apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris gali skundą tenkinti ir bylą grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba Migracijos departamentui nagrinėti iš naujo arba atmesti skundą. Apeliacinės procedūros metu užsieniečiui gali būti nemokamai teikiamos teisinės paslaugos.
| Statusas | Apibrėžimas | Leidimas | Socialinė integracija |
|---|---|---|---|
| Pabėgėlis | Užsienietis, kuris dėl pagrįstos baimės būti persekiojamas yra už savo šalies ribų. | Leidimas nuolat gyventi | Taikoma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. |
| Papildoma apsauga | Užsienietis, kuris neatitinka pabėgėlio apibrėžimo, bet negali grįžti dėl grėsmės būti kankinamas ar dėl beatodairiško smurto. | Leidimas laikinai gyventi (gali būti pakeistas po 2 metų) | Taikoma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. |
Atmintinė prieglobsčio prašytojams apie prieglobsčio procedūras įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį ar paskelbus ekstremaliąją situaciją.
Jūs pateikėte prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje, nurodydamas, kad negalite grįžti į savo kilmės valstybę dėl persekiojimo pavojaus, karo ar smurto. Nuo prieglobsčio prašymo pateikimo momento, Jūs laikomas prieglobsčio prašytoju.
Buvimas prieglobsčio prašytoju Jums suteikia tam tikras teises, taip pat ir įpareigoja laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose numatytų reikalavimų.
Šiuo metu Lietuvoje dėl itin išaugusių migracijos srautų yra paskelbta ekstremalioji padėtis, todėl šioje atmintinėje pateikiama Jums svarbi informacija apie prieglobsčio procedūras įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį ar paskelbus ekstremaliąją situaciją.
SVARBU: šioje atmintinėje pateikta informacija parengta pagal galiojančius įstatymus. Laikui bėgant, įstatymai ir kiti teisės aktai gali būti pakeisti ar papildyti. Kilus klausimams, klauskite Migracijos departamento tarnautojų ar teisininkų, kurie galės Jums suteikti papildomos informacijos apie prieglobsčio procedūrą, Jūsų teises ir pareigas.
Įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį ar paskelbus ekstremaliąją situaciją, prieglobsčio prašymas gali būti pateikiamas:
- Pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose - Valstybės sienos apsaugos tarnybai;
- Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu į Lietuvos Respubliką atvykote teisėtai, - Migracijos departamentui;
- Užsienio valstybėje - Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose (šiuo metu prašymą suteikti jums prieglobstį Lietuvos Respublikoje galite pateikti tik Lietuvos Respublikos ambasadoje Baltarusijoje).
Jeigu prieglobsčio prašymą teikiate nesilaikydami nurodytų sąlygų, pagal galiojančius įstatymus Jūsų prieglobsčio prašymas nebus priimtas, bet Jums bus paaiškinta prieglobsčio pateikimo tvarka. Jeigu valstybės sieną kirtote neteisėtai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba atsižvelgusi į pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes spręs, ar priimti Jūsų prieglobsčio prašymą.
Prieglobsčio prašymo forma yra laisva, prašymas turi būti pateiktas asmeniškai, nepilnamečių šeimos narių vardu prašymą gali pateikti vienas iš pilnamečių šeimos narių. Prieglobsčio prašymas gali būti pateiktas žodžiu ar raštu, bet svarbu nurodyti esmines prieglobsčio prašymo pateikimo priežastis, savo tikslius duomenis: vardą, pavardę ir gimimo datą bei pateikti visus turimus dokumentus.
Tai, kad prieglobsčio prašymą pateikėte Lietuvoje, nebūtinai reiškia, kad prieglobsčio prašymas bus nagrinėjamas Lietuvoje. Jeigu Jūsų šeimos nariai - sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai, jeigu esate nepilnametis, Jūsų motina ar tėvas - gyvena kitoje Europos Sąjungos valstybėje arba Jūs atvykote į Lietuvą iš kitos Europos Sąjungos valstybės, kurioje kreipėtės dėl prieglobsčio suteikimo, arba prieš tai turėjote tos valstybės išduotą vizą ar leidimą gyventi, tokiu atveju ta Europos Sąjungos valstybė gali būti atsakinga už Jūsų prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Tokiu atveju Migracijos departamentas gali priimti sprendimą nenagrinėti Jūsų prieglobsčio prašymo ir perduoti prieglobsčio prašymą kitai Europos Sąjungos valstybei, kuri bus atsakinga už prieglobsčio prašymo išnagrinėjimą.
Svarbu, kad visą informaciją apie kitose Europos Sąjungos šalyse gyvenančius šeimos narius pateiktumėte nedelsiant, tam, kad atsakingos valstybės nustatymo procedūra būtų atlikta iki bus priimtas pirmas sprendimas dėl Jūsų prieglobsčio prašymo. Jeigu Jūsų šeimos nariai gyvena kitoje Europos Sąjungos valstybėje, tam, kad būtų nustatyta atsakinga už Jūsų prieglobsčio prašymo nagrinėjimą Europos Sąjungos valstybė, Migracijos departamentui turi būti pateikiami Jūsų ir Jūsų šeimos narių rašytiniai sutikimai dėl šeimos susijungimo.
Jeigu vis tik bus nustatyta, kad Jūsų prieglobsčio prašymas turi būti nagrinėjamas Lietuvoje, tokiu atveju Migracijos departamentas nagrinės Jūsų prieglobsčio prašymą.
Pateikus prieglobsčio prašymą, specialistas arba pareigūnas atlieka pirminę apklausą, surenka Jūsų turimus dokumentus, padaro Jūsų nuotrauką ir paima pirštų atspaudus. Šios apklausos tikslas yra surinkti informaciją apie Jus ir Jūsų šeimos narius, kurie atvyko kartu su Jumis, Jūsų atvykimo maršrutą, duomenis, reikalingus nustatyti, kuri valstybė yra atsakinga už Jūsų prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, bei Jūsų motyvus dėl prieglobsčio suteikimo.
Prieš priimdamas sprendimą dėl prieglobsčio Migracijos departamento specialistas atlieka pagrindinę apklausą siekdamas sudaryti galimybę Jums detaliai papasakoti, kodėl kreipėtės dėl prieglobsčio suteikimo ir pateikti Jūsų motyvus patvirtinančius dokumentus, kurių nepateikėte anksčiau. Apklausos yra konfidencialios ir informacija nebus viešai atskleidžiama ar perduodama Jūsų kilmės valstybės institucijoms. Pareigą neatskleisti prieglobsčio bylos informacijos turi Migracijos departamentas ir kitos valstybės institucijos, advokatai ir vertėjai, dalyvaujantys prieglobsčio procedūroje. Visa Jūsų teikiama informacija reikalinga specialistui, nagrinėjančiam prieglobsčio prašymą, kad nustatytų reikšmingas aplinkybes ir parengtų sprendimą, ar Jūsų prieglobsčio prašymo motyvai atitinka prieglobsčio suteikimo pagrindus.
Apklausos metu:
- Paaiškinkite, koks pavojus Jums gresia kilmės valstybėje ir dėl kokių priežasčių;
- Bendradarbiaukite su prieglobsčio bylą nagrinėjančiu specialistu ir atskleiskite visas aplinkybes. Migracijos departamentas galės priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jeigu gera valia dėsite pastangas pagrįsti savo prieglobsčio prašymą;
- Pateikite visus turimus dokumentus ir kitus įrodymus (taip pat ir elektroniniu formatu), patvirtinančius Jūsų nurodytas aplinkybes, per įmanomai trumpiausią laiką. Tuo atveju, jeigu negalite pateikti dokumentų, Migracijos departamentas vertins Jūsų nurodytas aplinkybes ir gali priimti sprendimą suteikti prieglobstį, jeigu Jūsų pasakojimas yra detalus, išsamus, nuoseklus ir atitinka Migracijos departamento surinktą informaciją;
- Dalyvaukite numatytose apklausose;
- Iškilus klausimų patikslinkite Jūsų nurodytas aplinkybes.
Jeigu nebendradarbiausite su Migracijos departamentu nagrinėjant Jūsų prieglobsčio prašymą, neatvyksite į apklausas, atsisakysite atsakyti į apklausos klausimus, neatskleisite svarbios prieglobsčio prašymo nagrinėjimui informacijos ar dokumentų, pateiksite suklastotus dokumentus, neteisingą informaciją ar kitu būdu trukdysite prieglobsčio bylos nagrinėjimui, Migracijos departamentas gali turėti pagrįstų abejonių Jūsų patikimumu ir priimti sprendimą nesuteikti Jums prieglobsčio.
Esant reikalui visų apklausų metu dalyvauja vertėjas.
tags: #neatitinka #beatodairisko #smurto #lygio