Pastaruoju metu Lietuvoje netyla diskusijos apie pensijas, pensinį amžių ir senjorų padėtį visuomenėje. Ši tema itin aktuali, atsižvelgiant į demografinius pokyčius, prastėjančią demografinę situaciją, mažėjantį darbingo amžiaus žmonių skaičių ir didėjantį pensininkų skaičių.
Ingridos Šimonytės pozicija pensijų klausimais
Premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą yra išsakiusi savo poziciją dėl pensijų klausimų. Visuomenėje kilus diskusijoms dėl pensijos amžiaus didinimo, premjerė teigia, kad šalyje yra svarbesnių iššūkių nei pensijos amžiaus ilginimas. Jos teigimu, reikia ilginti žmonių, ypač vyresnio amžiaus, sveiko gyvenimo trukmę.
I. Šimonytė radijui „Znad Wilii“ sakė: „Turime didesnių iššūkių, kuriuos turime pirmiau bandyti spręsti. Kas iš to, kad pensinis amžius bus prailgintas iki 72 metų, jeigu matome iš duomenų, kad sveiko gyvenimo metų žmonėms netenka tiek, kiek norėtųsi, o jeigu žmogus nori dirbti, reiškia, jam reikia taip pat turėti ir sveikatos.“
Pasak I. Šimonytės, šiuo metu reikia susikoncentruoti į žmonių sveiko gyvenimo trukmės ilginimą. „Man atrodo, kad pagrindinė problema, į kurią norėtųsi kreipti dėmesį dabar - išlaikyti kuo ilgiau vyresnio amžiaus žmonių sveiką gyvenimą, kur turime didelių problemų - aukštą vyrų mirtingumą, aukštą mirtingumą nuo onkologinių ligų, plius - integracijos priemonės, kurios dabar vyresnius žmones palieka kažkur už darbo rinkos ribų“, - kalbėjo premjerė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat teigė mananti, jog poreikio kalbėti apie tai nėra, o finansų ministrė Gintarė Skaistė interviu BNS sakė, jog prioritetas yra sveiko gyvenimo trukmės ilginimas, todėl Vyriausybė šiuo metu nesvarsto šio klausimo.
Taip pat skaitykite: Ingridos Šimonytės pozicija dėl pensijų
Kompensacijos pensininkams
Diskutuojama ir apie sumažintų pensijų kompensavimą. Konstitucinis Teismas pasisakė: „taip negalima“. Na, negalima, vadinasi, negalima. Taip, apie horizontalųjį mažinimą Konstitucinis Teismas irgi pasisakė: nurodė kompensuoti patirtus netekimus teisingai ir per protingą laiką.
Vyriausybė savo aiškinamajame rašte dėl įstatymo projekto teigia: „įstatymo projekte siūlymas pradėti pensijų kompensavimą nenumatant dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų ir senatvės pensijų dirbusiems jų gavėjams kompensavimo mechanizmo priimtas atsižvelgiant į tai, kad nedirbusiems (nedirbantiems) pensininkams senatvės pensija yra vienintelis pragyvenimo šaltinis.
Dirbę pensininkai palauks, kol kompensuoti leis šalies ekonominės ir finansinės galimybės, dabar sako Vyriausybė. Nedirbusiems pensininkams tiesiog suteiktas prioritetas prieš mažų pensijų gavėjus, kurių pensijos nebuvo mažintos, ar dirbusius pensininkus, kurių pensijų papildomas mažinimas bus kompensuojamas tada, kai „leis galimybės“, nes visų klausimų sprendimui vienu metu išteklių paprasčiausiai nėra.
Ingrida Šimonytė yra Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, A.Kubiliaus vyriausybėje ėjo finansų ministrės pareigas.
Visuomenės nuomonė
Visuomenėje vyrauja įvairios nuomonės apie pensininkus ir jų padėtį. Vieni teigia, kad pensininkai yra pažeidžiama visuomenės grupė, kuriai reikia skirti ypatingą dėmesį. Kiti mano, kad pensininkai turėtų būti finansiškai atsakingi ir rūpintis savo ateitimi.
Taip pat skaitykite: Pensijų reforma: Šimonytės nuomonė
Tačiau nuolatinis apgailestavimas dėl to niekur neveda, todėl turi atsirasti ir atsiranda žmonių, kurie bando ir daro. Jiems pavyksta užsitarnauti aplinkinių pagarbą ir tikėjimą, suburti kitaip atrodančius viskam abejingais žmones gražiems darbams. Mažų darbų teorija bent iš dalies veikia: atrodo, jau galime susitarti, kas iššluos daugiabučio laiptinę, nuveš kelių kaimynų vaikus į būrelius ar sutvarkys prišiukšlintą pamiškę.
Mažiau to matyti, deja, viešajame gyvenime ir politikoje. Kur susitarimas, kokie norime būti, yra itin svarbus, nes tai jau ne atskirai paimtos laiptinės švaros, o visos visuomenės gebėjimų ir sveikatos, infrastruktūros kokybės, valstybės įstaigų paslaugų skaidrumo bei efektyvumo klausimas. Vietoje bandymo susitarti, daugiausia matome bandymą žadėti.
Rinkimai ir jaunimo pozicija
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jaunimo pozicijai rinkimuose. Rinkimai nulemia, ar tu pagaliau galėsi mokytis normaliame šiuolaikiniame universitete, ar purviname sovietiniame šiukšlyne. Rinkimai nulemia, ar tu galėsi gyventi taip, kaip nori, ar taip, kaip nuspręs kažkieno kito išrinkta valdžia. Nes iki šiol būdavo būtent taip - viską spręsdavo nusenę pensininkai, o tau tekdavo gyventi su jų sprendimais.
Pensininkai visada balsuoja už praeitį - ateitis jiems neįdomi, jiems svarbu sočiai gyventi šiandien. Ir jie balsuoja labai aktyviai - beveik visi sprendimai, su kuriais tu dabar esi privestas gyventi, yra nulemti jau nueinančios kartos ir jai priklausančių politikų.
Jokia čia ne politinė reklama, čia mano pilietinė pozicija. Ar žmonės yra, tik tie kurie klausosi Metalikos, megsta alų, pornografiją, negerbia savo kalbos, yra JAV šiknalaižiai ir isteriškai nekenčia Rusijos?
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Apibendrinant, argumentai, kurie naudojami teigiant, kad kompensacijų mokėjimas jų netrupinant - tai Sizifo darbas, yra apskritai ne apie kompensacijas. Jie apie įvairiausias einamąsias, nuolatines išlaidas, kurioms skolintis daugiau, sprendžiant iš biudžeto projekto, niekas per daug ir nesibodi.
Palyginimai su dramatiškais Pietų Europos pavyzdžiais dėl vienkartinio veiksmo, kurį vistiek valstybė yra įsipareigojusi atlikti, nepaisant, kiek racionalus îr teisingas toks kompensavimas kam atrodo giliai širdyje, nerimti, ypač kai žinai, koks tas papildomas poveikis skolai ir kokie dabar skolinimosi kaštai.
COVID-19 testavimas ir galimybių pasas
Ateityje atlikus COVID-19 testą galimybių paso galite nebegauti, TV3 Žinių „Dienos komentare“ teigė ministrės pirmininkės patarėja Živilė Gudlevičienė. Toks sprendimas svarstomas todėl, nes testas neparodo asmens imunizacijos lygio.
Kaip žinote, galimybių pase esanti opcija testavimasis - nerodo imuniteto, žmogaus imuninės būklės. Kaip ir pačioje pradžioje, kai galimybių pasas buvo planuojamas, jis buvo (skirtas - aut. past.) tik vakcinacijos ir persirgimo būklei patvirtinti.
Tai svarstoma sugrįžti prie pradinio varianto ir testavimo opcijos nepalikti galimybių pase. Bet pačios galimybės žmonėms, kurie pasiskiepijo ir kurie nesiskiepijo, skirtųsi? Taip, nes tie srautai, kur dabar susitinka skiepytas ir neskiepytas, tai didina tą riziką neskiepytam asmeniui užsikrėsti.
Socialinės apsaugos ministerija siūlo mokėti virš 75 metų pilnai pasiskiepijusiems žmonės 100 eurų išmoką. Šiandien šis projektas praktiškai yra suderintas ir bus teikiamas Seimo svarstymui. Pozicija išlieka ta pati - asmenys, kurie dabar skiepijasi 1 vakcinos doze nuo rugsėjo 1 d. ir turės pilną vakcinacijos schemą galėtų gauti 100 eurų išmoką.
Tiems, kurie pasiskiepijo ankščiau, ši išmoka yra planuojama, jei jie gaus 3 dozę. Visos priemonės yra įgyvendinamos palaipsniui.
Ūkio banko indėlininkai
Pensininkams pasisekė. Tiksliau pasisekė tiems pensininkams, kurie sugebėjo į Ūkio banką įdėti indėlį, viršijantį draudžiamąją sumą, kurios po Snoro bankroto naktį pakeltas neatsimintų tik kvailys - 100 tūkst. europietiškų pinigų, t.y. beveik pusketvirto šimto tūkstančių litų.
Jeigu į gerąjį banką bus perkelti pensininkų indėliai, viršijantys 100 t. eurų, kodėl nepensininkams, kurių tos viršijančios sumos bus nutrenktos į blogąjį banką, reikėtų su tuo susitaikyti? Jie turės visus pagrindus skųstis dėl tokio sprendimo, nes didžiųjų indėlininkų separavimas į pensininkus ir nepensininkus yra niekuo nepgrįstas.
Taigi, tokiu būdu nesunku prognozuoti, kad raštingi ir brangius teisininkus samdantys Snoro kreditoriai neabejotinai sugebėtų įrodyti esą lygiai neraštingi, kaip tie B.Bradausko godojami gana pasiturintys pensininkai, jeigu jau net ekonomikos daktarai beveik sugebėjo įrodyti teisme, kad yra finansiniai beraščiai.
Viso to sąskaita - virš 2 mlrd. papildomų litų sąskaita IIDF, taigi, mokesčių mokėtojams.
tags: #simonyte #apie #pensininkus