Susidūrus su artimojo liga ar staigia negalia, šeimos nariai dažnai patiria ne tik emocinį šoką, bet ir finansinį bei organizacinį pasimetimą. Slaugos paslaugos Lietuvoje yra apipintos daugybe mitų: vieni mano, kad viskas kainuoja milžiniškus pinigus, kiti - kad valstybė niekuo nepadeda. Tačiau tiesa ta, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistema numato platų nemokamų slaugos paslaugų spektrą, apie kurį daugelis gyventojų tiesiog nežino arba sužino per vėlai.
Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draustiems asmenims priklauso ne tik gydymas ligoninėje, bet ir slauga namuose, kompensacinės priemonės bei finansinės išmokos, skirtos palengvinti ligonio priežiūrą. Kalbėdami apie slaugą, žmonės dažniausiai įsivaizduoja lovoje gulintį ligonį ir prie jo budinčią slaugę. Tačiau valstybės finansuojama sistema yra kur kas platesnė ir apima keletą skirtingų sričių.
Prieš pradedant slaugą: biurokratiniai formalumai
Prieš pradedant organizuoti fizinę slaugą, būtina sutvarkyti biurokratinius formalumus, kurie garantuoja ne tik paslaugas, bet ir finansinę paramą - vadinamuosius „slaugos pinigus“. Daugelis žmonių painioja neįgalumą su specialiaisiais poreikiais. Nuolatinės slaugos poreikis - tai būklė, kai asmeniui reikalinga nuolatinė specialistų ar artimųjų pagalba, jis negali savarankiškai tenkinti fiziologinių poreikių, judėti ar orientuotis aplinkoje. Šių poreikių nustatymas yra kritinis žingsnis, nes jis atveria kelią gauti tikslines kompensacijas.
Žingsniai, norint gauti slaugos paslaugas ir finansinę paramą:
- Kreipkitės į šeimos gydytoją. Tai yra pradinis taškas. Turite aiškiai įvardinti, kad artimojo būklė pablogėjo ir jam reikalinga slauga.
- Gaukite siuntimą (forma Nr. 027/a).
- Specialiųjų poreikių nustatymas. Gydytojas elektroniniu būdu perduoda dokumentus agentūrai (anksčiau vadinta NDNT, dabar funkcijos perimamos Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros). Jums arba agentūros darbuotojams gali tekti užpildyti prašymą.
- Kreipimasis dėl ASPN.
- Kreipimasis į savivaldybę dėl išmokų.
Ambulatorinė slauga namuose
Viena vertingiausių, bet vis dar per mažai išnaudojamų paslaugų Lietuvoje yra ambulatorinė slauga namuose. Tai nėra socialinė paslauga (kaip maisto atnešimas), tai - sveikatos priežiūros paslauga. Svarbu žinoti: slaugos paslaugas namuose gali teikti tas pats pirminės sveikatos priežiūros centras (poliklinika), prie kurio pacientas yra prisirašęs, arba kita įstaiga, su kuria poliklinika yra sudariusi sutartį.
Taip, ambulatorinė slauga namuose teikiama ne tik gulintiems pacientams. Tai priklauso nuo konkrečios įstaigos ir regiono. Didžiuosiuose miestuose eilės gali siekti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
Taip pat skaitykite: Daugiavaikių šeimų finansinė parama
Stacionari slauga ir palaikomasis gydymas
Kai slaugos namuose nebepakanka arba artimieji laikinai negali užtikrinti priežiūros, galima pasinaudoti stacionariomis slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugomis. Daugelis nežino, kad 120 dienų terminas nėra „nuosprendis“. Jei paciento būklė išlieka sunki, o limitas išnaudotas, galima kreiptis į savivaldybę dėl socialinės globos finansavimo arba tęsti slaugą mokamai.
Tačiau pacientas turi teisę rinktis bet kurią slaugos ligoninę Lietuvoje, turinčią sutartį su TLK.
Techninės pagalbos priemonės
Slauga neįsivaizduojama be funkcinių lovų, čiužinių nuo pragulų, neįgaliojo vežimėlių ar vaikštynių. Lietuvoje veikia Techninės pagalbos neįgaliesiems centras (TPNC). Su gydytojo pažyma (išrašu) galima gauti šias priemones nemokamai arba su labai didele kompensacija. Pavyzdžiui, funkcinė slaugos lova ar vežimėlis gali būti suteikiami panaudos teise. Jei norima priemonę įsigyti patiems, galima gauti kompensaciją, tačiau tik tuo atveju, jei pirkimas atliekamas po to, kai gaunamas leidimas kompensacijai.
Finansinė parama: tikslinės kompensacijos
Ne. Tikslinė kompensacija slaugai ar priežiūrai yra mokama pačiam asmeniui (arba jo įgaliotam atstovui). Įstatymai griežtai nereglamentuoja, kur tiksliai tie pinigai turi būti išleisti, ir nereikalauja rinkti čekių. Tiesioginio „atlyginimo“ iš valstybės šeimos narys negauna. Tačiau slaugos tikslinė kompensacija, kurią gauna ligonis, dažnai traktuojama kaip finansinė parama šeimai. Be to, darbingo amžiaus asmenys, kurie negali dirbti, nes slaugo asmenį su nustatytu specialiuoju nuolatinės slaugos poreikiu, gali būti draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir sveikatos draudimu.
"Laikino atokvėpio" paslauga
Viena didžiausių naujovių ir vis dar per mažai žinoma galimybė yra „Laikino atokvėpio“ paslauga. Valstybė supranta, kad nuolatinė slauga namuose yra alinantis darbas, kuris gali trukti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Atokvėpio paslauga leidžia artimiesiems trumpam atsitraukti nuo slaugymo pareigų - išvykti atostogų, tvarkyti asmeninius reikalus ar tiesiog pailsėti. Tuo metu ligoniu pasirūpina specialistai. Svarbiausia žinoti, kad atokvėpio paslauga gali būti finansuojama savivaldybės lėšomis (iki tam tikro valandų skaičiaus per metus, dažniausiai apie 720 valandų). Norint pasinaudoti šia galimybe, reikia kreiptis į savo savivaldybės socialinių paslaugų centrą ar socialinės paramos skyrių.
Taip pat skaitykite: Žemės ūkio socialinė įtaka
Tai nėra gėda ar prabanga - tai būtina priemonė, siekiant išsaugoti slaugančiojo asmens sveikatą ir gebėjimą toliau rūpintis savo artimuoju.
Ligos išmoka slaugos atveju
Pagal Lietuvos įstatymus, kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Bendras ligos išmokos mokėjimo terminas negali būti ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.
Yra ir išimčių, pvz., turinčiai (-iam) teisę gauti ligos išmoką motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui, nuolatiniam globotojui, globėjui, rūpintojui ar vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui, slaugančiam (-iai) stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį ypač sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 364 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos.
Ypač sunkių ir sunkių ligų sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Taip pat skaitykite: Lietuvos slaugos įstaigų higiena