Ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos problema Lietuvoje išlieka vis dar aktuali. Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginėje programoje „Europa 2020“ („ET2020“) nurodoma, kad vienas svarbiausių nacionalinių tikslų - ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo (angl. early school leaving) sistemos masto mažinimas.
Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinės sistemos NEMIS 2017 metų duomenimis, savivaldybių teritorijoje gyvenančių, bet nesimokančių vaikų iki 16 metų yra 16895. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis 2013-2014 m. m. mokykloje nesimokančių mokyklinio amžiaus vaikų skaičius sudarė 14188, 2014-2015 m. m. - 14841, 2015-2016 m. m. - 15840, 2016-2017 m. m. - 16751 mokyklinio amžiaus vaikų.
Sprendžiant mokyklos nelankymo problemą, ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama mokinių ugdymo(si) tobulinimui, įtraukios aplinkos mokykloje kūrimui, reikalingos pagalbos teikimui, kiekvieno vaiko individualių gebėjimų išskleidimui.
Pagrindinis projekto tikslas - mažinti ankstyvąjį mokinių pasitraukimą iš mokyklos didinant įtraukiojo ugdymo galimybes.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2018 m. spalis - 2023 m.
Taip pat skaitykite: Atostogos neįgaliesiems Lietuvoje
Projekto veiklos ir rezultatai
Įsigyti 500 mokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocinių sunkumų įvertinimo metodikų ASEBA.
Steigti specialiųjų pedagogų, surdopedagogų, tiflopedagogų, logopedų, socialinių pedagogų, metodininkų etatus metodiniuose centruose, pedagoginėse / psichologinėse tarnybose (iš viso 32,5 etato). Įdarbinti specialistai teiks pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, jų mokytojams ir tėvams savo darbo vietoje ir pagal poreikį vyks į mokyklas.
Organizuoti kvalifikacijos tobulinimo mokymus mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams, dirbantiems su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais:
- Apie užsienio šalių patirtį ugdant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus (5 mokymų programos po 16 ak. val. po 4 grupes).
- Vaikų, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, ugdymo(si) galimybes (8 ak. val. trukmės mokymų programa, 10 gr.).
- Mokyklų administracijų atstovams - apie mokyklos gyvenimo organizavimą didinant įtrauktį švietime (8 ak. val. trukmės mokymų programa, 6 grupės).
- Tėvams - apie specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymą namuose (6 ak. val.).
Rengti informacinę vaizdo metodinę medžiagą mokytojams, tėvams, mokiniams apie specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, pagalbą jiems (15 vnt.).
Specialiųjų poreikių mokinių užimtumas popamokinėje veikloje
Siekiant detaliau išsiaiškinti specialiųjų poreikių mokinių aktyvumą popamokinėje mokyklos veikloje, domėtasi, kiek specialiųjų poreikių vaikai lanko būrelius. Tyrimo duomenys rodo, kad specialiojoje mokykloje šie vaikai dvigubai aktyviau dalyvauja būreliuose, nei bendrojo lavinimo mokykloje besimokantys specialiųjų poreikių mokiniai.
Taip pat skaitykite: Kaip slaugyti depresija sergantį žmogų
Specialiosios mokyklos pedagogai nurodo, kad mokiniai renkasi ir kitus būrelius: keramikos, darbo terapijos, floristikos, modeliavimo, dailės ir muzikos terapijos, etnokultūros. Bendrojo lavinimo mokyklos pedagogai, nurodydami kitus būrelius, minėjo sveikos gyvensenos, šaškių, lėlių teatro, kuriuos lanko specialieji poreikių mokiniai; 5% pedagogų teigė, kad šie mokiniai nelanko jokių būrelių.
Bendrojo lavinimo mokykloje įvairios krypties būreliai lankomi negausiai. Daugiausia, specialieji poreikių moksleiviai, šioje mokykloje renkasi sporto būrelį.
Taigi daugumos abiejų mokyklų pedagogų ir ugdytinių tėvų teigimu, dažniausiai specialieji poreikių vaikai renkasi meninio ugdymo būrelius. Likusius mokinių lankomus būrelius (sveikatingumo, gamtamokslinio ugdymo) minėjo gerokai mažiau pedagogų ir tėvų.
Statistiškai itin reikšmingi bendrojo lavinimo ir specialiosios mokyklos pedagogų nuomonių skirtumai, nurodant, kokius būrelius lanko specialieji poreikių mokiniai. Statistiškai reikšmingai skiriasi tėvų, kurių vaikai mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, ir tėvų, kurių vaikai mokosi specialiojoje mokykloje, nuomonės apie mokinių lankomus būrelius. Šių ugdytinių tėvų teigimu, daugiausia vaikai lanko: dailės (x² = 4,057, p = 0,044); kompiuterių (x² = 5,147, p = 0,023).
Tyrimo duomenys rodo, kad specialiojoje mokykloje šie vaikai dvigubai aktyviau dalyvauja būreliuose, nei bendrojo lavinimo mokykloje besimokantys specialieji poreikių mokiniai.
Taip pat skaitykite: Priemonės neįgaliųjų gerovei
Specialiųjų poreikių mokinių nedalyvavimo popamokinėje veikloje priežastys panašios tiek bendrojo lavinimo, tiek ir specialiojoje mokyklose. Dauguma pedagogų teigia, kad sunku kuo nors sudominti specialiuosius poreikių mokinius (BLM - 74,4%, SM - 68,6%). Taip pat nurodomas tėvų nesidomėjimas vaiko papildomu ugdymu ir popamokine veikla (BLM - 38,5%, SM - 19,6%). Be to, nedidelės dalies pedagogų nuomone, specialieji poreikių mokiniai nelanko būrelių dėl to, kad nemoka bendrauti su kitais moksleiviais (BLM - 15,4%, SM - 15,7%).
Tirta, kokioje kitoje popamokinėje veikloje, ne tik būreliuose, dalyvauja specialieji poreikių mokiniai.
Bendrojo lavinimo mokyklos pedagogų ir tėvų nuomonės apie mokinių dalyvavimą popamokinėje veikloje išryškino panašias tendencijas: daugiausia mokiniai dalyvauja mokyklos renginiuose (pedagogai - 69,2%, tėvai - 50%); mažesnė dalis - miesto renginiuose (pedagogai - 23,1%, tėvai - 27,3%); lanko koncertus, spektaklius mieste (pedagogai - 17,9%, tėvai - 22,7%). Dalis pedagogų teigia, kad specialieji poreikių mokiniai lanko būrelius mieste (15,4%) ir nedidelė dalis tėvų pritaria jiems (4,5%). Tėvai nurodo, kad jų vaikai nedalyvauja kitų mokyklų popamokiniuose renginiuose, o pedagogai mano, kad dalyvauja (5,1%). Menkas domėjimasis kitų mokyklų popamokiniais renginiais apsunkina bendravimą su bendraamžiais, trukdo sėkmingai socializuotis visuomenėje.
Tėvų, kurių vaikai mokosi specialiojoje mokykloje, ir specialiosios mokyklos pedagogų nuomonės apie mokinių dalyvavimą popamokinėje veikloje labiau skiriasi nei bendrojo lavinimo mokyklos pedagogų ir tėvų. Didelė dalis pedagogų mano, kad specialieji poreikių mokiniai dalyvauja mokyklos renginiuose (96,1%), miesto renginiuose (66,7%), lanko koncertus, spektaklius mieste (66,7%). Ne tokia didelė dalis tėvų mano, kad jų vaikai dalyvauja mokyklos renginiuose (60,0%), lanko koncertus, spektaklius mieste (53,3%), kiek mažiau mano, kad dalyvauja miesto renginiuose (16,7%). Nedidelė dalis pedagogų nurodo kad dalis mokinių lanko būrelius mieste (7,8%), o vaikų tėvai šiai nuomonei nepritaria ir nurodo, kad jų vaikai nelanko būrelių mieste. Specialiosios mokyklos pedagogai nurodo, kad jų ugdytiniai dalyvauja ir kitokioje popamokinėje veikloje, tokioje kaip ekskursijos, varžybos, parodos, koncertai.
Specialiosios ir bendrojo lavinimo mokyklos pedagogų nuomonių skirtumai statistiškai reikšmingi šiais atvejais: specialiosios mokyklos pedagogų nuomone, jų ugdytiniai dalyvauja mokyklos renginiuose (x² = 12,127, p = 0,000); miesto renginiuose (x² = 16,830, p = 0,000); lanko koncertus, spektaklius mieste (x² = 21,148, p = 0,000); kitų mokyklų popamokinius renginius (x² = 6,597, p = 0,010).
Tiek bendrojo lavinimo, tiek specialiosiose mokyklose, panašūs. Daugiausia šie mokiniai dalyvauja mokyklos renginiuose. Galima teigti, kad mokyklos renginiai šiems moksleiviams prieinamiausi, todėl pedagogai turi galimybę sudominti, įtraukti į papildomojo ugdymo veiklą specialiuosius poreikių mokinius, atitraukti juos nuo nenaudingo laisvalaikio. Mažiau šie mokiniai lanko būrelius mieste, dalyvauja kitų mokyklų popamokiniuose renginiuose. Pedagogų nurodytos kitos veiklos sritys, kuriose dalyvauja specialieji poreikių mokiniai, leidžia daryti išvadą, kad specialiosios mokyklos auklėtiniai turi platesnes galimybes realizuoti savo poreikius. Galima daryti prielaidą, kad menką dalyvavimą miesto būreliuose lemia tėvų finansinės galimybės.
Būrelių ir kitos popamokinės veiklos nauda
Tyrimas leido susipažinti su pedagogų ir tėvų nuomone apie tai, kokius mokinių ugdymosi poreikius tenkina būreliai ir kita popamokinė veikla. Šie akcentuoja, kad lankydami būrelius, mokiniai mokosi bendrauti, laikytis elgesio taisyklių. Didelė dalis (35,9%) specialiosios mokyklos pedagogų ir 41,7% šios mokyklos ugdytinių tėvų teigia, kad būreliuose moksleiviams suteikiami profesinio darbo pagrindai. Maždaug panašiai pasiskirsto ir bendrojo lavinimo mokyklos pedagogų bei ugdytinių tėvų nuomonės. Penktadalis (19,3%) bendrojo lavinimo mokyklos pedagogų ir tėvų (20,9%) teigia, kad būrelių lankymas ugdo mokinių pasitikėjimą savimi; pasitikėjimo ugdymosi poreikį minėjo kiek mažiau specialiosios mokyklos pedagogų (16,3%) ir tėvų (14,6%). Abiejų mokyklų pedagogų ir ugdytinių tėvų nuomonės iš esmės sutampa. Nevaržomoje veikloje, kuri nėra vertinama pažymiu mokinys gali pasijusti laisviau, drąsiai reikštis, tenkinti savirealizacijos poreikius, o pedagogui tai puiki proga dar geriau pažinti mokinį, įžvelgti jo stipriąsias puses. Šie įvertinti aplinką, gyventi greta kitų žmonių.
Bendrojo lavinimo mokyklos ugdytinių tėvai (BLM - 8%, SM - 12,4%). Tėvai, kurių vaikai mokosi specialiojoje mokykloje, tiki, kad papildomojo ugdymo veikloje ugdomas pareigingumas (14,2%), pedagogai (14,6%) dažniau pažymi darbštumo ugdymąsi. Šie specialiųjų mokinių tėvai tikisi, kad būreliai gali padėti pasirinkti profesiją. Specialiosios mokyklos pedagogai nurodo ir kitokią papildomojo ugdymo veiklos naudą: padeda mokiniams atsipalaiduoti, pedagogui sudaroma galimybė suprasti vaiko psichinę būklę.
Tyrimo duomenys rodo, kad daugiausia, tiek bendrojo lavinimo, tiek specialiosios mokyklos pedagogai ir mokinių tėvai papildomojo ugdymo veiklą sieja su teigiamų asmenybės savybių, socialinių gebėjimų formavimu bei technologinių gebėjimų ugdymu.
Šie specialiųjų bendrojo lavinimo mokykloje ugdytinių tėvai nori, kad mokykla mokytų vaikus pagarbiai bendrauti su žmonėmis; tokios pat nuomonės ir beveik tokia pat dalis abiejų mokyklų pedagogų (BLM - 26,7%, SM - 27,3%). Šie ugdytinių tėvai norėtųsi, kad mokykla parengtų mokinius spręsti gyvenimo problemas. Specialiosios ir bendrojo mokyklos pedagogai bei ugdytinių tėvai svarbiu mokyklos uždaviniu laiko technologinių gebėjimų ugdymąsi. Tėvai nori, kad mokykla išmokytų vaikus namų ruošos (BLM - 35%, SM - 26,9%); jiems pritaria apie penktadalis (21,4%) bendrojo lavinimo ir ketvirtadalis (24,4%) specialiosios mokyklos pedagogų. Bendrojo lavinimo mokyklos pedagogai mezgimo, siuvimo ir žemės ūkio darbų įgūdžių ugdymo visai nenurodo. Šie, kaip rodo tyrimo duomenys, yra tenkinami ribotai. Matyt, pedagogų nuomone, bendrojo lavinimo mokykla technologinių gebėjimų neprivalo suteikti specialiesiems poreikių mokiniams. Daugiau kaip pusė bendrojo lavinimo mokyklos pedagogų (57,2%) teigia, kad mokykla šiems ugdytiniams turėtų suteikti profesinio darbo pagrindus; to pageidauja gerokai mažiau tėvų (BLM - 25%, SM - 26,9%).
Tėvai ir pedagogai pareiškė labai įvairias nuomones apie tam tikrų asmenybės savybių būtinumą ugdyti mokykloje. Kiek daugiau - apie penktadalį (19,6%) bendrojo lavinimo mokyklos pedagogų, šiek tiek mažiau specialiosios mokyklos pedagogų ir ugdytinių tėvų (visų pastarųjų respondentų apie 16%) pažymi būtinumą ugdyti mokinių savarankiškumą, sąžiningumą ir įvairias kitas savybes, svarbias bendraujant, adaptuojantis bendruomenėse. Savarankiškumas specialiesiems poreikių mokiniams yra labai svarbus, nes dažnai šie mokiniai pasiduoda kitų žmonių įtakai, nepasitiki savo jėgomis ir nesugeba savarankiškai priimti sprendimų. Šie patenkinami iš dalies. Specialiosios mokyklos pedagogai nurodė ir kitus gebėjimus, kurių ugdymas, jų nuomone, labai svarbus specialiesiems poreikių vaikams: mokyti savikritiškai vertinti save, savo poelgius, mokyti įveikti savo negalės pasekmes.
Pedagogų nuomonių skirtumai, nurodant, kokius svarbiausius dalykus turi suteikti mokykla, statistiškai reikšmingi šiais atvejais: specialiosios mokyklos pedagogai mano, kad svarbu išmokyti sveikai gyventi (x² = 10,181, p = 0,001); siūti (x² = 12,678, p = 0,000); megzti (x² = 6,714, p = 0,010); žemės ūkio darbus (x² = 19,664, p = 0,000); suteikti profesijos pagrindus (x² = 5,916, p = 0,015); parengti šeimai (x² = 9,779, p = 0,002); mokyti taupumo (x² = 9,977, p = 0,002); gailestingumo, atjautos (x² = 9,425, p = 0,002).
Bendrojo lavinimo mokyklos pedagogai nurodė tokius specialiuosius poreikius: komunikacijos (bendravimo ir bendradarbiavimo); asmenybės savybių ugdymo (savarankiškumas, atsakomybė, darbštumas), žinių turtinimo; socialinius (mokymas naudingai leisti laisvalaikį, sveikos gyvensenos ugdymas, ruošimas svarankiam gyvenimui, tolerancijos mokymas); savirealizacijos (gabumų, pasitikėjimo ugdymas, padėti nesijausti išskirtiniu); technologiniai (savitvarka, amatai), sporto, meninės saviraiškos poreikiai (šio plėtimo).
Siekiant išanalizuoti svarbiausias papildomojo ugdymo problemas, pedagogams buvo pateiktas klausimas: Kokios papildomojo ugdymo ir popamokinės veiklos problemos? Jų nuomone, trūksta metodinių rekomendacijų, kursų su praktine patirtimi, trūksta įvairesnių priemonių, būrelių įvairovės, nėra tėvų iniciatyvos, mokiniai palikti tik pedagogų globai, sunku šiuos moksleivius sudominti. Nedaugelis specialiųjų poreikių mokinių pasiekia gerų rezultatų, o tai sumenkina jų motyvaciją. Šie pedagogai mano, kad reikėtų suderinti popamokinės veiklos laiką, nes dažnai ši veikla prasideda daug vėliau nei baigiasi pamokos, todėl mokiniai nebegrįžta į mokyklą. Reikėtų keisti skeptišką pedagogų požiūrį į specialiųjų poreikių mokinių dalyvavimą popamokinėje veikloje. Bendrojo lavinimo pedagogai mano, kad papildomojo ugdymo veiklą su specialiaisiais poreikių mokiniais turėtų vykdyti atskiras pedagogas.
Jų nuomone, trūksta metodinių rekomendacijų, nepakanka seminarų papildomojo ugdymo klausimais, trūksta gerosios patirties sklaidos, tėvai abejingi popamokinės veiklos organizavimui, būreliams turi vadovauti specialistas, ugdytiniai stokoja motyvacijos, nėra pastovaus finansavimo (reikia rašyti programas, o rezultatas neaiškus, daugiau išeikvojama jėgų nei gaunama naudos), trūksta įvairesnių renginių.
Jų nuomone, gerosios patirties sklaida, menkas ryšys su specialiųjų poreikių mokinių tėvais. Bendrojo lavinimo mokykloje dar vyrauja skeptiškas požiūris į specialiųjų poreikių mokinių papildomą ugdymą, o tai gali įtakoti šių mokinių ugdymo kokybę. Akcentuojamas pedagogo profesinis pasirengimas.
Papildomojo ugdymo efektyvinimo prielaidos
Tyrimas leido susipažinti su pedagogų ir tėvų nuomone apie papildomojo ugdymo efektyvinimo prielaidas. Bendrojo lavinimo ir specialiosios mokyklos pedagogai mano, kad papildomasis ugdymas būtų efektyvesnis, jei būtų geresnis aprūpinimas priemonėmis (BLM - 57,5%, SM - 78,4%), daugiau skiriama papildomo ugdymo valandų (BLM - 42,5%, SM - 54,9%), būtų papildomas apmokėjimas (BLM - 47,5%, SM - 39,2%).
Tyrimo duomenys rodo, kad išsiskyrė bendrojo lavinimo ir specialiosios mokyklos pedagogų nuomonė, vertinant popamokinės veiklos efektyvinimo prielaidas.
Jų nuomone būrelius (x² = 6,879, p = 0,009); mokyklos turėtų sukurti mokiniams įdomesnę popamokinę veiklą (x² = 5,431, p = 0,02); reikia geresnio aprūpinimo priemonėmis (x² = 4,611, p = 0,032); didesnės pedagogų iniciatyvos (x² = 4,287, p = 0,038).
Tyrimo duomenys rodo, kad didžioji dalis papildomojo ugdymo efektyvinimo prielaidų priklauso nuo pedagogo sumanumo, iniciatyvumo. Specialiosios mokyklos pedagogai mano, kad papildomojo ugdymo veikloje reikėtų įdomesnės veiklos (43,1%), o bendrojo lavinimo mokyklos pedagogai nurodo, kad reikėtų geriau pažinti mokinius.
tags: #asmenu #turinciu #specialiuju #ugdymosi #poreikiu #galimybiu