Priklausomybių Ligų Klasifikacija: Azartiniai Lošimai ir Priklausomybė nuo Interneto

Pastarąjį dešimtmetį vis dažniau susiduriama su nauju rizikos veiksniu, griaunančiu šeimos ir atskirų jos narių psichinę ir somatinę sveikatą. Tai vis labiau plintančios priklausomybės - liguistas potraukis azartiniams lošimams ir priklausomybė nuo interneto.

Priklausomybės Poveikis Šeimai

Svarbu pažymėti, jog nuo liguisto potraukio azartiniams lošimams ir internetui kenčia ne tik pats priklausomybę turintis žmogus, bet ir visa šeima. Priklausomybės ligos yra sunkus depresijos, nerimo sutrikimų, savižudybės, nusikalstamo elgesio rizikos veiksnys. Tai dažna smurto prieš sutuoktinį ir vaikus, jų depresijos, nerimo, nemigos ir psichosomatinių ligų, skyrybų ir jų lemiamų emocinių problemų priežastis. Kaip ir alkoholizmas, šios priklausomybės slepiamos nuo aplinkinių ir vengiama kreiptis į psichiatrus. Šeimos gydytojai, reguliariai matydami ir pažinodami savo pacientus, gali anksti pastebėti priklausomybės sukeliamus elgesio ir emocinės sveikatos pokyčius. Taigi jiems svarbu žinoti pradinius priklausomybės požymius, diagnostinius kriterijus, galimus pagalbos būdus.

Kad bet kurios priklausomybės gydymas būtų sėkmingas, pats žmogus turi pripažinti savo problemą ir norėti gydytis. Vis dėlto, kitaip nei esant alkoholizmui ar narkomanijai, gydant šias priklausomybes svarbu aktyvi artimųjų pagalba visomis įmanomomis medicininėmis, socialinėmis ir net teisinėmis priemonėmis.

Azartiniai Žaidimai: Nuo Laisvalaikio iki Priklausomybės

Žinomi nuo antikos laikų, azartiniai žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir virsti pavojinga, asmenybei pražūtinga priklausomybe. Liudijimai apie azartinius žaidimus pasiekia mus net iš labai senų laikų - jau antikos laikais būta savotiškų lažybų, kuris karys, gyvūnas stipresnis, - už jį statytas įvairus turtas, pinigai. Duomenų apie prasilošusius turtuolius, kilmingus aukštuomenės atstovus galima rasti ir tautosakoje (kaip kortų kaladėje „dvaras prapuolė“), ir iš klasikinės literatūros. Azartiniai žaidimai lydėjo žmones visais amžiais - keitėsi jų forma, priemonės: nuo paprastų lažybų, totalizatorių rungtynėse iki specializuotų lošimų automatų, internetinių žaidimų. Lietuvoje ši problema aktualesnė pasidarė atgavus nepriklausomybę, kai mūsų piliečius užgriuvo azartinių žaidimų pasiūla, o potencialią jų žalą reguliuojantys įstatymai nebuvo parengti.

Patologinis Potraukis Azartiniams Žaidimams kaip Liga

Nors nuo seno dėl liguisto potraukio lošti žmonės turėdavo tiek finansinių, tiek socialinių, tiek sveikatos problemų, tik 1980 metais (pirmą kartą liguistas potraukis azartiniams lošimams įtrauktas į DSM-III 1980 m.) buvo suformuluotas terminas „patologinis potraukis azartiniams žaidimams“ ir kaip atskiras nozologinis vienetas (liga) įtrauktas į ligų klasifikaciją. Pasaulio sveikatos organizacijos išleistoje tarptautinėje sutrikimų klasifikacijoje TLK-10 tarp suaugusiųjų įpročių ir potraukių sutrikimų kodu F63.0 žymimas patologinis potraukis azartiniams lošimams. Kaip ir narkomanija, tai - nuolatinis nenumaldomas potraukis, nepaisantis jokių socialinių, materialinių, darbo bei šeimos įsipareigojimų ar neigiamų padarinių. Toks lošimas (lošimo narkomanija) JAV yra trečias dažniausias (po alkoholio ir narkotikų) žalingas įprotis. Stiprios ekonomikos šalyse šia liga serga apie 0,5-1,5 proc. gyventojų. Statistikos duomenimis, apie 3 proc. gyventojų turi tvirtai susiformavusį liguistą potraukį azartiniams žaidimams. Nereikia painioti patologinių žaidėjų su vadinamaisiais „socialiniais lošėjais“. Tokių lošėjų yra maždaug 68 proc. „Socialiniai lošėjai“ lošia nedažnai, paprastai su draugais ir iš mažų sumų.

Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos

Ludomanija: Liguistas Potraukis Lošimams

Ludomanija (lot. ludus - žaidimas, lošimas) - liguistas potraukis azartiniams lošimams (kortos, automatai ir kiti kazino siūlomi žaidimai). Potraukis taip užvaldo asmenį, jog nepaisoma jokių įsipareigojimų - nei socialinių, nei materialinių, nei darbinių. Asmenys pralošia visus pinigus, skolinasi iš pažįstamų, artimųjų, užstato nekilnojamąjį turtą ir t. t.

Priklausomybės nuo lošimo priežastys nėra visai aiškios. Iš biologinių veiksnių dažniausiai minimas nepakankamas dopamino kiekis kaktinėse smegenų žievės srityse, atsakingose už pasitenkinimo pojūtį. Priklausomybei susiformuoti svarbu ir asmeninės savybės bei psichologinės priežastys. Paprastai ludomanas - vienišas, menkai save vertinantis žmogus. Daug mūsų visuomenės narių, negebėdami ar nepajėgdami susidoroti su liūdesiu, skausmu ar praradimu, griebiasi tam tikrų elgesio būdų. Bet kokią kartotinę elgseną, kuri trumpam padeda išvengti frustracijos ar ją susilpninti, galima vadinti priklausomybe. Priklausomybės pradžia - kai imama elgtis tam tikru būdu siekiant gerai jaustis, patirti malonumą ar paprasčiausiai palengvinti sau gyvenimą.

Diagnostikos Kriterijai

Nuolatinis arba kartotinis lošimas nustatomas, kai yra 5 ar daugiau šių požymių:

• Galvojimas apie lošimą (pvz.: prisiminimai apie ankstesnius lošimus, naujų lošimų planavimas, galvojimas apie tai, kur gauti pinigų lošti).
• Siekiant patirti malonumą, lošiama vis iš didesnių sumų.
• Praeityje būta nesėkmingų bandymų susivaldyti, lošti rečiau arba visiškai liautis.
• Bandant rečiau lošti ar visai liautis atsiranda susierzinimas, nerimas.
• Lošiama norint užmiršti problemas arba pakelti prastą nuotaiką (pvz., bėgama nuo bejėgiškumo, kaltės, nerimo jausmų, depresijos).
• Pralošus pinigus kitą dieną grįžtama atsilošti.
• Melavimas šeimos nariams, terapeutui, kitiems, kad nebūtų aišku, kiek iš tikrųjų įsitraukta į lošimą.
• Neteisėti veiksmai (klastojimas, sukčiavimas, vagystė ar pan.) gauti pinigų lošimui.
• Dėl lošimo sugadinti arba nutraukti svarbūs santykiai, prastas darbas, nutrauktas mokymasis ar atsisakyta karjeros.
• Skolinamasi pinigų, kad pagerėtų lošimo nulemta prasta finansinė padėtis.

Lošimo elgesio negalima paaiškinti manijos epizodu.

Patologinis lošimas turi tam tikras raidos fazes (pagal R. Custer):

Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB

• Laimėjimų fazė. Lošėjui sekasi, jis laimi didelę sumą ar pasiseka keletą kartų iš eilės. Tai nuteikia optimistiškai, atrodo, kad laimėti seksis ir ateityje. Statomos vis didesnės sumos, ir žmogus galutinai įsitraukia į lošimą.
• Pralaimėjimų fazė. Laimėti nesiseka, tačiau lošėjai prisimena savo ankstesnius laimėjimus, ima lošti vieni, skolinasi pinigų, gali užsiimti nelegalia veikla. Keičiasi nuotaikos - atsiranda susierzinimas, atsiribojimas nuo artimų žmonių. Lošia kaskart iš naujo, nes nori atsilošti. Pralaimėjimai eina vienas po kito, didėja pralošiamos sumos ir lošimui reikia vis daugiau pinigų. Žmogus pradeda meluoti šeimos nariams, bendradarbiams apie didėjančias išlaidas, pamažu pralošiamos santaupos, po to pradedama skolintis, iš skolintų pinigų lošiama ir vėl pralošiama.
• Nevilties, nusivylimo fazė. Labai daug laiko praleidžiama lošiant. Kadangi nesiseka, graužia sąžinė, kaltinami kiti, atitolstama nuo šeimos ir draugų. Būdingas lošimas iš itin didelių sumų, šeimos irimas, visiška socialinė atskirtis. Kad gautų pinigų lošimui, lošėjas įsitraukia į nelegalią veiklą. Juntamas bejėgiškumas, mąstoma apie savižudybę ar net mėginama nusižudyti, piktnaudžiaujama alkoholiu ar narkotikais.

Skolos auga, didėja, kyla sunkiai išsprendžiamų problemų ne tik šeimoje, bet ir darbe, nes mažėja darbingumas, sunku susikaupti, daromos pravaikštos, galų gale darbas prarandamas.

Pirmosios dvi fazės tęsiasi gana ilgai. Nuo pirmųjų lošimų iki trečiosios fazės gali praeiti 10-15 metų. Tačiau po to labai greitai, per dvejus metus galima visiška asmenybės degradacija.

Prieš 25 metus, kai liguistas potraukis azartiniams lošimams dar nebuvo pripažintas oficialia diagnoze, R. L. Custer ir L. F. Custer vieni pirmųjų pranešė apie patologinio potraukio azartiniams lošimams ir kitų priklausomybių susibendrinimą. Šie mokslininkai JAV ištyrę anoniminių lošėjų organizacijos atstovus nustatė, kad 8 proc. jų buvo ir alkoholikai, 2 proc. - priklausomi nuo narkotikų. L. F. Ramirez ir bendraautorių duomenimis, net 78 proc. jų gydytų patologinių lošėjų atitiko ir depresijos kriterijus. Nuo 14 proc. iki 40 proc. patologinių lošėjų, ieškojusių gydymo nuo liguisto potraukio azartiniams lošimams, atitiko ir asocialaus tipo asmenybės sutrikimo kriterijus.

Dėsninga, kad ir DSM-VI-TR vienas patologinio potraukio azartiniams lošimams diagnostikos kriterijų yra įstatymų pažeidimas (vagystės, dokumentų klastojimas), svetimo turto užvaldymas, sukčiavimas) siekiant gauti pinigų. Linden ir bendraautorių nedidelio tyrimo duomenimis, 28 proc. nustojusių lošti patologinių lošėjų atitiko įvairių nerimo sutrikimų - panikos, agorafobijos ar obsesinio kompulsinio - diagnostikos kriterijus. A. Roy ir bendraautorių duomenimis, 12,5 proc. jų gydytų patologinių lošėjų buvo nustatyta ir fobinių nerimo sutrikimų arba generalizuotas nerimo sutrikimas. Kaip matyti, komorbidiškumas yra neretas reiškinys, taigi pagalbos poreikis itin didelis.

Internetinės Priklausomybės Formos

Internetinė priklausomybė gali būti kelių formų. Skiriamos penkios priklausomybės nuo interneto formos:

Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje

• Kiberseksuali priklausomybė (angl. Cybersexual addiction). Tai priklausomybė nuo pornografinių puslapių, pornografijos svetainių. Žmogus jaučia pasitenkinimą naršydamas po šiuos puslapius, pripranta lankytis pornografinėse interneto svetainėse, dalyvauti suaugusiųjų pokalbiuose sekso tematika.
• Kibernetinių tarpusavio santykių priklausomybė (angl. cyber-relationship addiztion). Draugystės, užsimezgančios pokalbių svetainėse, pamažu visiškai pakeičiančios tikrus santykius, realius draugus ir šeimą. Šiai grupei priskiriami ir meilės ryšiai, jų užmezgimas, įsimylėjimas.
• Kompulsyvus elgesys tinkle (angl. Net compulsion). Pripratimas lošti azartinius žaidimus internetinėse svetainėse ar virtualiuose kazino, aktyvus pirkimas internetiniuose aukcionuose.
• Informacinė perkrova (angl. Information overload). Kompulsyvus informacijos, duomenų šaltinių, tinklalapių ieškojimas, naršymas po duomenų bazes, kai duomenų paieška nėra susijusi su atliekamu darbu, kai internete ieškoma bet kokios, net ir nereikalingos informacijos.
• Priklausomybė nuo kompiuterio (angl. computer addiction). Nuolatinis žaidimas kompiuteriu. Tai dažniausiai vyrų, vaikų ir paauglių problema.

Labiausiai naršant internete priprantama prie:

• pokalbių kanalų (35 proc.);
• internetinių žaidimų (angl. multi user dungeon, MUD’s) (28 proc.);
• naujienų grupių (15 proc.);
• el. pašto (13 proc.);
• tinklalapių (7 proc.);
• tik informacijos (2 proc.).

Internetinės Priklausomybės Diagnostikos Kriterijai

2005 m. buvo pasiūlyti priklausomybės nuo internetinės diagnostikos kriterijai. Netinkamas naudojimasis internetu, sukeliantis kliniškai reikšmingą sveikatos pablogėjimą ar išsekimą, atsirandantis bet kuriuo metu per trijų mėnesių laikotarpį. Nustatomi šeši (arba daugiau) iš toliau pateikiamų simptomų:

• Nuolatinis susirūpinimas, mąstymas apie veiklą internete.
• Kartojasi nesėkmingi bandymai atsispirti staigiam impulsui naudotis internetu.
• Pripratimas: pastebima, jog smarkiai pailgėjo naudojimosi internetu laikas, kurio reikia pasitenkinimui pasiekti.
• Abstinencijos požymiai, pasireiškiantys bet kuriais šių simptomų: disforiška nuotaika, nerimas, dirglumas, nuobodulys, atsirandantis kelias dienas nesinaudojus internetu.
• Naudojimasis internetu siekiant palengvinti arba išvengti abstinencijos simptomų.
• Naudojimasis internetu ilgiau nei ketinta.
• Nuolatinis troškimas ir (arba) nesėkmingi mėginimai nutraukti arba apriboti naudojimąsi internetu.
• Besaikis laiko švaistymas įvairiai veiklai internete ir bandymui ją baigti.
• Didžiulės pastangos gauti prieigą prie interneto.
• Tolesnis intensyvus naudojimasis internetu, nors ir suvokiant, kad nuolatines arba pasikartojančias fizines arba psichologines problemas greičiausiai sukėlė ar pasunkino nesaikingas naudojimasis internetu.

Funkcijų pablogėjimas - vienas (arba daugiau) iš toliau pateikiamų simptomų:

• Nuolat kartojasi atvejai, kai dėl naudojimosi internetu neatliekami pagrindiniai namų ruošos darbai ar mokyklos užduotys.
• Suprastėję socialiniai santykiai.
• Taisyklių ar įstatymų pažeidimas dėl naudojimosi internetu.

Nuo interneto priklausomas elgesys nėra sąlygotas psichikos sutrikimų ar I tipo dvipolio afektinio sutrikimo.

Gydymo Taktika

Kol kas vienos nuomonės apie internetinės priklausomybės gydymo būdus ir metodus dar nėra. Dažniausiai taikoma individuali arba grupinė psichoterapija, kartais ji derinama su gydymu antidepresantais. Klinikinė patirtis rodo, kad toks gydymas, jeigu trunka gana ilgai, duoda gerų rezultatų.

Psichikos ir Elgesio Sutrikimų Klasifikacija (TLK-10)

Diagnozuojant priklausomybę Lietuvoje remiamasi TLK-10 diagnostikos kriterijais. Šioje klasifikacijoje visoms psichoaktyviosioms medžiagoms (PAM) taikomas vienodas aprašymo ir diagnozavimo standartas.

Priklausomybės Sindromo Požymiai

• Potraukis.
• Vartojimo pastovumas.
• Abstinencijos reiškiniai.

Abstinencijos Sindromas

Neatsitiktinis įvairių ir skirtingo sunkumo simptomų derinys, atsirandantis nutraukus arba sumažinus PAM vartojimą, po pakartotino ir paprastai ilgalaikio vartojimo.

Ūminė Intoksikacija

Tai praeinanti būklė, kuri atsiranda pavartojus alkoholį arba kitą PAM dėl kurių sutrinka sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos funkcijos bei reakcijos. Apsvaigimas paprastai yra susijęs su vartota doze. Intoksikacijos intensyvumas, laikui bėgant, silpnėja, ir poveikis, jei medžiaga toliau nevartojama, pagaliau išnyksta.

Priklausomybių Etiologijos ir Patogenezės Biopsichosocialinis Modelis

Empiriškai ir eksperimentiškai patvirtinta, kad potraukio, tolerancijos ir adaptacijos mechanizmai yra paveldimi. Manoma, kad paveldimumą lemia dešimtys skirtingų genų, kurie visi kartu reguliuoja organizmo sąveiką su daugeliu PAM medžiagų. Šeimų, dvynių ir įvaikintųjų tyrimai parodė, kad genetiniai veiksniai lemia 40-60% individo rizikos sirgti alkoholizmu. Žmogaus priklausomybių genetinius tyrimus komplikuoja sunkiai atskiriamų socialinių ir genetinių veiksnių sąveika.

Priklausomybė nuo Alkoholio

Priklausomybė nuo alkoholio dažnis susijęs su absoliučiu išgeriamo alkoholio kiekiu: kuo daugiau išgeriama gryno etanolio, tuo didesnė tikimybė tapti priklausomam. Priklausomybė nuo alk. glaudžiai susijusi su savižudišku elgesiu, depresijomis, nusikaltimais ir nelaimingais atsitikimais.

Priklausomybės nuo Alkoholio Stadijos

• Pradinė stadija: atsiranda potraukis išgerti, šis potraukis (tampantis savitiksliu) išlieka visą priklausomybės laikotarpį; pamažu atsiranda poreikis apgirsti (geriama iki euforijos); dažnai padidėja tolerancija alkoholiui; prarandama vartojimo kontrolė, išgeriama daugiau nei ketinta; žmogus stengiasi kontroliuoti vartojimą.
• Akivaizdžios priklausomybės stadija: padidėja tolerancija; susiformavęs abstinencijos (pagirių) sindromas; nesugeba kontroliuoti išgeriamo kieko ir gėrimo trukmės; dažnėja kompulsyvus vartojimas; sutrinka soc. Funkcionavimas (nesugeba dirbti, blogėja santykiai su šeima…), dažnai atsiranda somatinės ligos alk. kilmės.
• Trečioji stadija: sumažėja alkoholio tolerancija, alk.

Alkoholio Sukelti Psichikos Sutrikimai

• Alkoholinės abstinencijos sindromas.
• Abstinencijos sindromas su delyru.
• Psichozinis sutrikimas.
• Amnezinis sutrikimas.

Priklausomybės nuo Opioidų ir Opioidinės Abstinencijos Sindromai

Visi opioidai pasižymi kryžmine tolerancija. Jie gaunami iš Papaver somniferum. Gryname opiume vyrauja morfinas, kodeinas ir tebainas, dar vadinami natūraliais opioidais. Jiems giminingi pusiau sintetiniai opioidai- kodeinas, heroinas ir kiti. Nemažai opioidų vartojami, kaip malšinantys skausmą vaistai. Visi opioidai veikia agonistiškai opioidinius receptorius.

Dažnai nustatomi ir kiti psichikos sutrikimai- depresija, asmenybės sutrik. Vartojant narkotikus (o ypač leidžiamus), labai pasikeičia žmogaus elgesys, charakteris, interesai - tampa abejingi artimiems, vienintelis tikslas tai narkotikų gavimas ir vartojimas, emocijos labilios ir dažnai nenuspėjamos, greit keičiančios. Pacientai daug meluoja, vagiliauja, nesugeba dirbti ar mokytis.

Opioidinės Abstinencijos Būklė

Atsiranda nutraukus kelias savaites ar ilgiau trukusį opioidų vartojimą. Ją gali sukelti opioidų antagonistai net po trumpo narkotikų vartojimo laikotarpio. Abstinencijos pradžia priklauso nuo narkotiko veikimo trukmės ir dozės. Tęsiasi apie 5-10 dienų.

Priklausomybės Sindromas ir Pavojingas Vartojimas

Svarbu atkreipti dėmesį, kad dokumentacijoje esantys įrašai „naudoja pleistrus“ ar „bando mesti rūkyti“ nėra pakankami, kad atvejis būtų klasifikuojamas kaip priklausomybės sindromas. Priklausomybės sindromas yra apibrėžiamas kaip grupė reiškinių (žr. 1. 2. Yra dokumentuota apie tabako „pavojingą vartojimą“. Pavojingas vartojimas yra apibrėžiamas kaip medžiagos vartojimas, kuris didina žalingų pasekmių atsiradimo riziką vartojančiam asmeniui. Z72.0 apima dokumentaciją, kurioje nurodyta „rūkantis“, „naudoja pleistrus“, „bando mesti“.

Patologinis potraukis azartiniams lošimams, remiantis Tarptautine ligų klasifikacija (TLK-10), yra vertinamas kaip psichikos ir elgesio sutrikimas. Jis apibrėžiamas dažnai pasikartojančiais potraukio azartiniams lošimams epizodais, kurie taip užvaldo asmens gyvenimą, kad atsisakoma socialinių, darbinių, materialinių ir šeimyninių vertybių bei įsipareigojimų.

Priklausomybė tuo paradoksali, kad priklausomas žmogus tai, kad turi problemų, pripažįsta gerokai vėliau po to, kai artimieji, aplinkiniai tai įsisąmonina ir apie tai jam ar jai kalba.

Klausimai Sau

• Ar nėra taip, kad visos tavo mintys sukasi tik apie lošimą?
• Ar nėra taip, kad lošimams skiri vis daugiau pinigų, statai vis didesnes sumas?
• Loši net tada, kai neturi tam pinigų, t. y. Vis pabandai kontroliuoti savo lošimus, bet nesėkmingai?
• Pradėjai meluoti aplinkiniams apie tai, kiek laiko skiri lošimams, kaip sekasi lošti?
• Turi vis daugiau problemų, susijusių su santykiais šeimoje, darbe, su ankstesniais draugais?
• Skoliniesi pinigų lošimui iš kitų, sugalvodamas įspūdingų „legendų“?

Susirūpinti reikėtų, jei net į vieną ar kelis klausimus atsakysi teigiamai. Net nesvarbu, jei pažįsti žmonių, kurie lošimams skiria daugiau laiko nei tu ir dėl to nesijaudina. Mes nežinome, kas iš tiesų vyksta jų viduje.

Dar kartą pasikalbėk su artimaisiais ir bičiuliais, paieškok daugiau informacijos internete apie patologinį lošimą, o pats geriausias sprendimas - apsilankyk pas psichoterapeutą. Tai tikrai nepakenks.

Priklausomybės Ligos: Psichikos ir Elgesio Sutrikimai

Priklausomybės ligos priskiriamos psichikos ir elgesio sutrikimų grupei. Joms būdingas stiprus potraukis vartoti psichiką veikiančias (psichoaktyviąsias) medžiagas ir reikšmingai sumažėjusi galimybė kontroliuoti jų vartojimą. Dėl to žmogus patiria arba rizikuoja patirti neigiamų padarinių sveikatai, santykiams ar socialinei padėčiai. Oficialus šių sutrikimų pavadinimas yra priklausomybės sindromas - tai visuma požymių, rodančių priklausomybės, kaip psichikos ir elgesio sutrikimo, vystymąsi.

Tabako ir alkoholio vartojimas yra paplitęs tarp įvairių amžiaus grupių. Remiantis Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, apie 8 % šalies gyventojų bent kartą gyvenime yra bandę narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Oficialiais skaičiais apie 1,8 % Lietuvos gyventojų gydėsi dėl priklausomybės nuo alkoholio, o apie 0,17 % - dėl priklausomybės nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Iš pastarųjų daugiausia (apie 80 %) sudaro priklausomybė nuo opioidų.

Priklausomybės sindromas rodo, kad organizme, ypač centrinėje nervų sistemoje, dėl nuolatinio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įvyksta rimti pokyčiai. Jie susiję su neuromediatorių (cheminių junginių, pernešančių nervinius impulsus tarp neuronų) veiklos sutrikimu. Dažniausiai minimi dopaminas, serotoninas, endogeniniai morfinai ir kitos medžiagos. Šis potraukis dažnai įvardijamas kaip „alkis“, kylantis dėl sutrikusios smegenų cheminės veiklos. Dėl to priklausomybė iš esmės yra centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimo požymis. Ji traktuojama kaip liga ar sutrikimas, panašiai kaip ir kitos lėtinės būklės.

Žmonės skiriasi savo jautrumu priklausomybei. Tai glaudžiai susiję su genetine predispozicija - paveldimomis centrinės nervų sistemos funkcionavimo ypatybėmis. Tyrimai rodo, kad asmenys, kurių tėvai sirgo priklausomybės ligomis, turi 3-4 kartus didesnę riziką patys susidurti su priklausomybe nuo alkoholio ar kitų medžiagų. Vis dėlto genetika nėra vienintelis veiksnys, nes reikšmingą įtaką daro ir asmenybės bruožai, susiformuojantys vaikystėje ir jaunystėje, taip pat socialinė aplinka.

Priklausomybę reikėtų įtarti, kai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo nukenčia žmogaus sveikata, santykiai ar socialinė padėtis. Net ir nesant priklausomybės sindromo, tam tikri vartojimo įpročiai ar būdai gali sulaukti aplinkinių kritikos ir visuomenės nepritarimo - tai vadinama probleminiu vartojimu. Dažnai žmonės nepajėgia objektyviai įvertinti savo būklės ir grėsmės sveikatai bei socialinei gerovei.

vartojimas nepaisant žalingų pasekmių, pavyzdžiui, kepenų pažeidimo, depresijos po ilgų išgertuvių. Priklausomybės sindromą nustato gydytojas psichiatras, remdamasis išsamiu paciento apklausimu ir apžiūra. Paprastai siekiama gauti informacijos ne tik iš paties paciento, bet ir iš šeimos narių, draugų ar kolegų. Papildomai gali būti atliekami greitieji testai, skirti psichoaktyviosioms medžiagoms nustatyti šlapime ar seilėse. Daugumą jų galima aptikti per 24-48 val. po pavartojimo, priklausomai nuo medžiagos tipo ir suvartotos dozės.

tags: #kiek #yra #priklausomybiu #ligu