Niekam ne paslaptis, kad darbo užmokestis „prieš mokesčius“ ir „po mokesčių“ visada skiriasi gana solidžia suma. Prie tokios sistemos esame įpratę, tačiau daug kam gali būti ne visai aišku, kodėl kiekvieną mėnesį už savo darbą gauto atlyginimo dalį turime sumokėti valstybei, kokie tiksliai mokesčiai išskaičiuojami iš atlyginimo ir kur jie nukeliauja.
Kas yra "Bruto" ir "Neto" užmokestis?
Bruto darbo užmokestis (angl. Gross earnings), šnekamojoje kalboje dar vadinamas atlyginimu „ant popieriaus“- ikimokestinis atlyginimas, tenkantis darbuotojui neatskaičius fizinių asmenų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo mokesčių. Į bruto darbo užmokestį įeina atlyginimas už atliktą darbą arba dirbtą laiką, priedai, vienkartinės ir reguliarios premijos, darbo užmokestis už nedirbtą laiką (atostogas, prastovas ir pan.). Į šį darbo užmokestį neįeina kompensacijos, išeitinės išmokos, materialinė parama, pašalpos laikinojo nedarbingumo metu ir kitos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.
Neto darbo užmokestis (angl. Net earnings), dar vadinamas atlyginimu „į rankas“ - atlyginimas už atliktą darbą atskaičius visus mokesčius. Jis gaunamas nuo bruto užmokesčio išskaičiuojant gyventojų pajamų, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo mokesčius. Kartais neto darbo užmokestis dar vadinamas disponuojamomis pajamomis.
Šios trys dalys mokesčių, kurios yra išskaičiuojamos prieš gaunant grynąjį darbo užmokestį, atsakingos už skirtingas sritis, tačiau visos jos prisideda prie to, kad asmuo, gyvenantis ir dirbantis šalyje, turėtų visas socialines garantijas.
Kur keliauja mokesčiai?
Gyventojų pajamų mokestis (GPM)
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) - valstybinis mokestis, taikomas šalyje gyvenantiems ir gaunantiems tam tikras pajamas fiziniams asmenims. Šiuo mokesčiu apmokestinamos beveik visos gyventojų uždirbtos pajamos: darbo užmokestis, kapitalo pajamos, autoriniai honorarai ir pan. Nors GPM procentas gali šiek tiek varijuoti, priklausomai nuo pajamų dydžio ir kitų faktorių, pagrindinis tarifas - 20 proc. nuo bruto užmokesčio. Asmenų, užsiimančių individualia veikla, pajamos apmokestinamos 15 proc. tarifu.
Taip pat skaitykite: Vaiko Globa
GPM tarifas priklauso nuo pajamų ir nebekinta pasiekus tam tikrą ribą - šiuo metu galioja progresiniai tarifai: 20 proc. iki 36 VDU per metus, 25 proc. - nuo 36 iki 60 VDU, ir 32 proc. - virš 60 VDU (VDU 2025 m. - 2 108,88 Eur).
Didžioji dalis GPM keliauja savivaldybėms ir yra naudojamas švietimui, socialinei apsaugai. Likusi GPM įmokų dalis patenka į valstybės biudžetą, kur yra panaudojama įvairioms biudžeto sritims finansuoti.
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD)
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) - dar viena raidžių kombinacija, kuri gali kelti daug klausimų. Šis terminas susijęs su GPM. NPD - gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama fizinių asmenų pajamų dalis. Tai reiškia, kad pasinaudojus NPD taikymo galimybe, nuo atlyginimo bus išskaičiuota mažiau mokesčių.
Nuo 2025 metų sausio 1 dienos maksimalų NPD nuspręsta padidinti iki 747 Eur. Jis taikytinas gyventojui, kurio su darbo santykiais susijusios pajamos neviršija 1 038 Eur (minimalios mėnesinės algos - MMA). Pajamoms augant, NPD palaipsniui mažėja ir visai nebetaikomas, jei pajamos viršija 2 865 Eur.
Privalomojo sveikatos draudimo mokestis (PSD)
Privalomojo sveikatos draudimo mokestis (PSD) - valstybinis mokestis, skirtas sveikatos apsaugos sistemai finansuoti. Iš šio mokesčio surinkto biudžeto yra išlaikomos ligoninės, poliklinikos ir jų personalas, kompensuojami vaistai, sveikatos priežiūros paslaugos ir medicininės priemonės. PSD įmokas taip pat reikia mokėti kiekvieną mėnesį. Žmonės, užsiimantys individualia veikla, jas turi mokėti savarankiškai Sodrai.
Taip pat skaitykite: Kaip pasiekti tikslus per socialinius tinklus
PSD įmokos tarifas - 6,98 proc. nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA). 2025 m. MMA siekia 1 038 Eur, tad PSD įmokos dydis - 72,45 Eur. Dirbantiems pagal sutartį - 6,98 proc. yra išskaičiuojami iš bruto darbo užmokesčio.
Asmenys, kurie moka PSD įmokas ir neturi skolų, yra laikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu ir gauna kompensuojamas valstybės sveikatos priežiūros paslaugas. Privalomuoju sveikatos draudimu neapdrausti gyventojai už sveikatos paslaugas turi susimokėti patys.
Valstybinio socialinio draudimo mokestis (VSD)
Valstybinio socialinio draudimo mokestis (VSD) - valstybės mokestis dirbantiems asmenims, skirtas gyventojų socialinei gerovei palaikyti. Jis skirstomas į smulkesnes dalis - motinystės, pensijų, ligos, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimas. Iš VSD biudžeto yra mokamos motinystės, nedarbo, pensijos, ligos ir kitos socialinės išmokos.
VSD įmokų tarifai skiriasi nuo pensijos kaupimo ir to, ar asmuo dirba pagal sutartį, ar užsiima individualia veikla.
Individualia veikla užsiimantiems asmenims VSD įmokos skaičiuojamos nuo 90 proc. nuo gautų pajamų:
Taip pat skaitykite: Profesinės reabilitacijos galimybės
- 12,52 proc., jeigu pensijai nekaupiate
- 15,52 proc., jeigu kaupiate pensijai papildomai ir mokate 3 proc. įmoką
Asmenims, dirbantiems pagal sutartį, VSD įmokų tarifai nežymiai skiriasi priklausomai nuo to, ar darbo sutartis terminuota, ar neterminuota.
Terminuota sutartis:
- 21,99 proc. jeigu pensijos kaupime nedalyvaujate
- 24,99 proc. jeigu kaupiate pensijai papildomai ir mokate 3 proc. įmoką
Neterminuota sutartis:
- 21,27 proc. jeigu pensijos kaupime nedalyvaujate
- 24,27 proc. jeigu kaupiate pensijai papildomai ir mokate 3 proc. įmoką
Apibendrinant, mokesčių tarifai 2025 metais yra tokie:
| Mokestis | Tarifas |
|---|---|
| Gyventojų pajamų mokestis (GPM) | 20% (pagrindinis), 15% (individuali veikla), progresiniai tarifai (20%, 25%, 32%) |
| Privalomojo sveikatos draudimo mokestis (PSD) | 6,98% nuo MMA (1 038 Eur) |
| Valstybinio socialinio draudimo mokestis (VSD) (individuali veikla) | 12,52% (nekaupiant pensijai), 15,52% (kaupiant pensijai +3%) nuo 90% pajamų |
| Valstybinio socialinio draudimo mokestis (VSD) (termuota sutartis) | 21,99% (nekaupiant pensijai), 24,99% (kaupiant pensijai +3%) |
| Valstybinio socialinio draudimo mokestis (VSD) (neterminuota sutartis) | 21,27% (nekaupiant pensijai), 24,27% (kaupiant pensijai +3%) |
Piniginiai reikalai. Ką mokesčių reforma paveiks labiausiai?
Kodėl neverta rinktis atlyginimo „vokelyje“?
Atlyginimas „vokelyje“, „juodi pinigai“ ir t.t. - taip šnekamojoje kalboje vadinamas darbo užmokestis, kai darbdavys nemoka mokesčių už darbuotoją ir juos slepia nuo valstybės. Tikriausiai ne vienam darbo rinkoje esančiam žmogui nors kartą yra tekę susidurti su neskaidriomis įmonėmis, verslais, neoficialiais sandoriais ir pažadais, kad vokelyje mokamas atlyginimas bus didesnis. Kad ir ką žadėtų tokią atsiskaitymo už darbą formą siūlantys darbdaviai, tai turėtų būti net nesvarstytinas variantas.
Darbuotojas, neįdarbintas oficialiai, arba tam tikrą atlyginimo dalį gaunantis vokelyje, rizikuoja visų socialinių garantijų stabilumu ir savo ateitimi. Akivaizdžiausiai „vokelio“ minusai pradeda ryškėti tada, kai darbuotojas suserga arba susižeidžia darbo vietoje - „Sodra“ jam neišmokės jokių išmokų arba išmokės daug mažesnes. Gauti paskolas ir pasinaudoti lizingo paslaugomis bus taip pat labai sudėtinga. Kitas aspektas, orientuotas į ilgalaikę perspektyvą - rizikuojama nesukaupti būtinojo darbo stažo pensijos išmokoms gauti, sumažėja motinystės ar tėvystės atostogų išmokos, todėl finansiškai nukenčia visa šeima.
Nors kiekvieną mėnesį valstybei darbuotojai ir darbdaviai atiduoda tikrai nemažą mokesčių dalį, šalis piliečiams suteikia grąžą socialinėmis garantijomis, pensijos ateityje užtikrinimu ir nemokama sveikatos priežiūra, kurią dažnai laikome savaime suprantama.
Sužinoti savo atlyginimą - paprasta
Jeigu darbo skelbimuose užmokestis nurodomas tik „prieš mokesčius“, grynojo atlyginimo apskaičiavimas gali pasirodyti sudėtingas ir painus.
Savarankiškai dirbantiems: svarbu deklaruoti pajamas ir mokėti įmokas
Jeigu yra vykdoma individuali veikla, tuos mokesčius reikia susimokėti patiems, kai pavasarį deklaruojamos gautos pajamos. „Sodra“, bendradarbiaudama su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), lygina savarankiškai dirbančių asmenų VMI deklaruotas apmokestinamąsias pajamas su „Sodrai“ pateiktų pranešimų apie savarankiškai dirbančius asmenis (SAV pranešimus) duomenimis.
Artimiausiu metu pranešimus su prašymu patikslinti duomenis gaus 4,6 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų iš daugiau kaip 359 tūkst. Svarbu atkreipti dėmesį, kad socialinio draudimo įmokų bazė visada turi atitikti gyventojo VMI deklaruojamas apmokestinamąsias pajamas.
Gyventojai, kurie dirba savarankiškai: vykdo individualiąją veiklą pagal pažymą, yra mažųjų bendrijų ar ūkinių bendrijų nariai, individualiųjų įmonių savininkai, šeimynų dalyviai ar vykdo individualiąją žemės ūkio veiklą ir jų EDV didesnis nei 4, turi deklaruoti pajamas VMI ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM).
Įmokų bazė, tai yra suma, nuo kurios mokamos socialinio draudimo įmokos, nustatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatyme: 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų vykdant individualiąją veiklą arba žemės ūkio veiklą ir 50 proc. Nuo 2023 m. Šių metų birželio mėn. duomenimis, yra apie 4,6 tūkst. Tai žmonės, dirbantys pagal individualios veiklos pažymą, individualiųjų įmonių savininkai, mažųjų bendrųjų, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, šeimynų dalyviai, taip pat žmonės, vykdantys individualiąją žemės ūkio veiklą. Su visais šiais draudėjais „Sodra“ dirba individualiai.
Savarankišką veiklą vykdantis gyventojas „Sodrai“ privalo mokėti socialinio draudimo įmokas nuo savo uždirbamų pajamų. Mažųjų bendrijų, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, individualiųjų įmonių savininkai, šeimynų dalyviai VSD įmokas, apskaičiuotas nuo asmens per kalendorinį mėnesį asmeniniams poreikiams pasiimtos lėšų sumos, arba žmonės, vykdantys individualiąją veiklą ar individualiąją žemės ūkio veiklą, VSD įmokas mokantys avansu, socialinio draudimo įmokas moka einamaisiais metais (ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos) ir teikia SAV pranešimą.
Ką reiškia įmokų mokėjimas ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos (arba avansu)?
Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgo ir gydytojas išdavė jam nedarbingumo pažymėjimą 2025 metų birželio mėnesį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad socialinio draudimo įmokų mokėjimas kas mėnesį (avansinis) nėra savanoriškas socialinis pensijų draudimas.
Tai reiškia, kad negalima sumokėti daugiau įmokų, nei siekia gyventojo deklaruotos pajamos, nes socialinio draudimo įmokų bazė visuomet yra susijusi su apmokestinamosiomis pajamomis.
Kad būtų laikomi apdraustaisiais ir galėtų naudotis socialinėmis garantijomis, savarankiškai dirbantiems žmonėms rekomenduojama mokėti įmokas kas mėnesį (avansu).
Mokesčių reforma prasidėjo ir toliau tęsis.
Individualią veiklą vykdantys gyventojai kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos privalo sumokėti 6,98% dydžio PSD įmokas nuo minimaliosios mėnesinės algos.
Gyventojai, kurie 2023 metais dirbo savarankiškai:
Vykdė individualią veiklą su pažyma, buvo mažųjų bendrijų nariai, turi deklaruoti pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Šiemet tai reikia padaryti iki gegužės 2 d.
VMI pajamų mokesčio deklaracijos pildymo formoje (vedlyje) individualią veiklą vykdantiems gyventojams yra pateikiamos mokėtinos VSD ir PSD įmokos, tačiau mokėtina suma gali skirtis priklausomai nuo to, ar žmogus teikė SAV pranešimus ir mokėjo VSD įmokas metų eigoje, taip pat nuo to, ar kiekvieną mėnesį mokėjo PSD įmokas. Tad VMI vedlyje pateiktą informaciją gali tekti pasitikslinti.
Kaip ir kiekvienais metais, „Sodros“ darbuotojai patars savarankiškai dirbantiems gyventojams, kiek įmokų sumokėti po deklaravimo. Paskambinę arba išsiuntę elektroninį laišką specialistai pateiks mokėtinas sumas ir įmokų kodus, taip pat informuos gyventojus dėl duomenų apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius bei draudžiamąsias pajamas įrašymą į Apdraustųjų registrą.
„Sodros“ specialisto skambutis nėra raginimas sumokėti įmokas kuo greičiau. Tai galima padaryti iki deklaravimo laikotarpio pabaigos - šiais metais iki gegužės 2 d. Ketvirtus metus iš eilės informaciją apie įmokas savarankiškai dirbantiems žmonėms teikiama asmeniškai, kadangi aiškiai ir operatyviai pristatyta informacija daugeliui klientų palengvina įmokų mokėjimo procesą.
Įmokų mokėjimas kartą per metus ar kiekvieną mėnesį - kuo skiriasi
Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai įmokas „Sodrai“ sumoka už visus praėjusius metus iki gegužės pradžios, pateikę deklaraciją VMI. Pasirinkę šį variantą žmonės įgyja teisę į socialinio draudimo išmokas tik po to, kai sumoka įmokas.
Pavyzdžiui, žmogus susirgo, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir jis kreipėsi dėl ligos išmokos šių metų vasarį. Jei žmogus deklaruoja pajamas ir moka įmokas kartą per metus, ligos išmoką jis galės gauti tik kitų metų birželį.
Taip yra dėl to, kad tik 2025 metais, kai žmogus deklaruos pajamas už visus 2024 metus, „Sodra“ galės įvertinti, ar teisės į išmoką dieną žmogus buvo draudžiamas, ar buvo įgijęs reikalingą socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuos išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas.
Tuo metu VSD įmokų mokėjimas kiekvieną mėnesį avansu užtikrina galimybę prireikus greičiau gauti socialinio draudimo išmokas. Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jei jie iki kalendorinio mėnesio pabaigos yra sumokėję VSD įmokas ir iki kito mėnesio 15 dienos pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką.
Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgo ir gydytojas jam išdavė jam nedarbingumo pažymėjimą vasario mėnesį. Tam, kad žmogus turėtų teisę gauti ligos išmoką, VSD įmoka turi būti sumokėta ir pateiktas SAV pranešimas už sausio mėnesį.
Kokio dydžio įmokas reikia mokėti kas mėnesį?
Savarankiškai dirbantis žmogus gali pasirinkti, kokio dydžio VSD įmokas jis mokės kiekvieną mėnesį: pavyzdžiui, nuo faktiškai tą mėnesį uždirbtų ar nuo planuojamų uždirbti pajamų, nuo minimalios mėnesio algos ar nuo kitos sumos.
Labai svarbu įvertinti, ar kiekvieną mėnesį deklaruotos sumos susumavus už metus neviršija įmokų bazės, nustatytos įstatyme: 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų vykdant individualią veiklą ar 50 proc. nuo asmeniniams poreikiams išsiimtos lėšų sumos mažųjų bendrijų ar individualių įmonių savininkams.
Svarbu žinoti, kad avansinis mokėjimas nėra savanoriškas socialinis pensijų draudimas. Tokio draudimo Lietuvoje nėra nuo 2017 metų. Tai reiškia, kad negalima sumokėti daugiau įmokų, nei siekia gyventojo deklaruotos pajamos, kadangi socialinio draudimo įmokų bazė visuomet yra susijusi su apmokestinamomis pajamomis.
Deklaruojant pajamas rekomenduojame įvertinti savo vykdytos veiklos apskaitos dokumentus ir atkreipti dėmesį į tai, kad metinė suma, nuo kurios sumokėtos „Sodros“ įmokos ir VMI deklaruota pajamų suma sutaptų.
Ar šiais metais yra pokyčių ir naujovių?
Svarbu pabrėžti, kad savarankiškai dirbančių žmonių socialinio draudimo sąlygos nesikeitė. „Sodros“ įmokos lieka tokio pat dydžio ir mokamos tokia pat tvarka, kaip ir anksčiau. Kaip visuomet, „Sodros“ įmokos mokamos nuo uždirbtų ir deklaruotų pajamų.
Visgi ankstesniais metais, jei „Sodrai“ nurodomos sumos, nuo kurių mokamos įmokos, nesutapdavo su VMI deklaruotomis pajamomis, jos nebuvo papildomai tikslinamos. Dėl to ilgainiui pastebėta, kad nedidelės dalies draudėjų deklaracijose nurodomos sumos nesutampa su sumomis, kurias jie nurodydavo SAV pranešimuose.
Nuo 2023 m. sausio galiojančios SAV pranešimų teikimo taisyklės numato, kad SAV pranešime nurodyta pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma turi sutapti su savarankiškai dirbančio asmens Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruota metine pajamų suma ar išsiimta asmeniniams poreikiams lėšų suma. Todėl deklaruojant pajamas už 2023 metus ir vėlesnius laikotarpius svarbu atkreipti dėmesį, kad minėtos sumos sutaptų.
Viešoje erdvėje sklindant informacijai apie socialinio draudimo sąlygų pokytį, dar kartą atkreipiame dėmesį, kad savarankiškai dirbančių žmonių socialinio draudimo sąlygos nesikeitė, tačiau galbūt daliai savarankiškai dirbančių žmonių galėjo pritrūkti informacijos apie naujai įsigaliojusią taisyklę nuo 2023 metų pradžios. „Sodra“ ateityje aktyviau informuos socialinio draudimo įmokų mokėtojus apie tikslinamus teisės aktus ar tvarką.
Būkite budrūs ir neatskleiskite asmeninės informacijos
Šiuo laikotarpiu padaugėja sukčių, prisidengusių svetimu vardu, skambučių ir žinučių. Svarbu žinoti, kad „Sodros“ specialistai nediktuoja telefonu sąskaitos numerių, į kuriuos reikia pervesti įmokas, taip pat nesiunčia jų elektroniniu paštu ar trumposiomis žinutėmis. „Sodros“ pranešimuose nėra aktyvių nuorodų, nukreipiančių į kitus puslapius. Bet kuris „Sodros“ į elektroninį paštą atsiųstas pranešimas taip pat atsiduria ir asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui.sodra.lt arba draudejai.sodra.lt. Prie paskyrų jungiamasi saugiu ryšiu, naudojantis elektroninio parašo, elektroninės bankininkystės priemonėmis.