Lietuvoje, vaikų namuose užaugę vaikai, sulaukę pilnametystės, gauna vienkartinę išmoką įsikurti ir privalo gyventi savarankiškai.
Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, pasibaigus nustatytai globai dėl pilnametystės, valstybė moksleiviui skiria vienkartinę išmoką įsikurti. Sulaukus pilnametystės arba kai globa (rūpyba) pasibaigia dėl emancipacijos, taip pat dėl santuokos sudarymo, tuomet gali būti skiriama 3000 eurų dydžio išmoka savarankiško gyvenimo pradžiai.
Ši išmoka nėra mokama grynaisiais pinigais, išskyrus atvejus, kai, panaudojus didžiąją dalį sumos, likutis sudaro mažiau nei 80 eurų.
Jeigu asmuo toliau mokosi pagal bendrojo lavinimo, profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą, papildomai kas mėnesį mokama globos išmoka, iki asmeniui sukanka 24 metai. Gaunantis globos išmoką asmuo taip pat turi teisę gauti socialinę stipendiją arba stipendiją pagal mokymosi rezultatus.
Kai vaikas yra globojamas šeimoje, šeimynoje, globos centre (pas budintį globotoją) ar vaikų globos institucijoje, jam skiriama globos (rūpybos) išmoka, kuri per mėnesį siekia 160 eurų. Ši išmoka mokama iki pilnametystės, bet mokėjimas gali būti pratęstas iki 24 metų, jeigu jaunuolis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Kai vaikas arba jaunuolis gauna našlaičio pensiją iš „Sodros“ arba vaikui išlaikyti skirtą periodinę išmoką, tuomet globos išmoka yra mažinama tiek, kad bendra suma neviršytų 160 eurų.
Problemos ir iššūkiai
„Pradėdami savarankišką gyvenimą paaugliai susidūria su daugybe naujų sunkumų. Jaunuoliai pradeda suvokti, kiek daug jiems reikia pagalbos, paramos, palaikymo. Dauguma stokoja pasitikėjimo savimi, kas dar labiau sunkina iškilusių gyvenimo problemų sprendimą", - teigia V.R. Rasa Dičpetrienė, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ atstovė.
Pasak Rasos Dičpetrienės, vaikams labiausiai trūksta pagalbos pasirenkant ateities profesiją, dėl savęs pažinimo įgūdžių stokos. Oficialios informacijos apie tai kaip šiems vaikams sekasi pirmais, antrais ar po penkerių savarankiško gyvenimo metų - nėra. Tačiau, pasak Rasos Dičpetrienės, adaptacija yra labai sunki.
„Neužtenka vežti į globos namus dėžes saldainių ir žaislų - iš jų ten esantiems vaikams mažai naudos. Reikia padėti vaikus ugdyti, bei suprasti, kad nepakanka aplankyti globos namų vieną kartą metuose - per Kalėdas. Reikia skirti daug daugiau dėmesio ir laiko. Ir tai gali padaryti kiekvienas iš mūsų“, - teigia organizacijos „Kitas variantas“ atstovas Tomas Kaulinskas.
Vilniaus Psichologinės Pedagoginės Tarnybos atstovės nurodo, kad šiems jaunuoliams labiausiai būtinas savęs pažinimo, gyvenimo įgūdžių bei savarankiškumo ugdymas. Taip pat privalo būti suteikta psichologinė pagalba, galimybė konsultuotis profesinės karjeros klausimais.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Pasak V.R. Pivorienės, tam, kad vaikas visada jaustųsi atsakingu už savo poelgius, reikia ugdyti gebėjimą priimti sprendimus bei vystyti atsakomybės jausmą. „Svarbu, kad būtų ugdoma savigarba, gebėjimas pažinti ir įvertinti savo asmenybės stipriąsias ir silpnąsias puses. Nemažiau svarbūs yra bendravimo įgūdžiai, kurie leidžia užmegzti ir išlaikyti draugiškus ryšius su aplinkiniais. O taip pat, gebėjimas spręsti konfliktus, kritinis bei kūrybinis mąstymas", - teigia V.R. Pivorienė.
Organizacijos „Kitas variantas“ atstovo Tomo Kaulinsko nuomone, tokia iniciatyva yra labai teigiama. VPPT taip pat remia šią iniciatyvą ir yra pasiruošusi bendradarbiauti įgyvendinant projektą.
Projekto atstovai mano, kad jaunuoliams yra labai svarbus saugumo jausmas. Svarbu jaustis pilnaverčiais visuomenės nariais. Taip pat svarbu, kad jaunuoliai suprastų, jog jie yra šios visuomenės kūrėjai. Reikalinga formuoti atsakomybę už savo gyvenimą ir veiksmus. Globos namų auklėtiniai, deja, šio suvokimo negauna.
„Dažnai vaikai mano, kad visuomenė yra jiems skolinga ir privalo duoti. Atsakomybė dėl tokios situacijos ir tenka visuomenei. Nematau priežasčių, kodėl vaikai, gyvenantys globos įstaigose, negali augti drąsūs. Tai priklauso tik nuo mūsų pačių, nuo globos namų darbuotojų požiūrio, nuo atsakingo požiūrio į labdarą, nuo švietimo sistemos pilnavertiškumo“, - teigia projekto "PATS" iniciatoriai.
Organizacijos „Kitas variantas“ atstovo Tomo Kaulinsko nuomone, tokia iniciatyva yra labai teigiama.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti nedarbingumo išmoką dalimis?
Visgi, pasitaiko ir piktnaudžiavimo atvejų, kai asmenys, pasinaudodami vaikų globos namų auklėtinių pažeidžiamumu, siekia pasisavinti jų išmokas.
Gedimino Darkinčio atvejis
Kaip anksčiau pranešė naujienų portalas tv3.lt, šiaulietis G. Darkintis 2013 m. pirmą kartą ėmė verbuoti Šiaulių vaikų globos namų auklėtinius, siekdamas pasisavinti jų išmokas. Keliems vaikinams G. Darkintis žadėjo padėti įsitvirtinti pradedant savarankišką gyvenimą - įsikuriant jo surastame nuolatiniame būste, surandant darbą ir juos įdarbinant.
Tačiau iš tiesų, jis įtikino juos išsigryninti savo turimas santaupas, ragino juos kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skyrių, kad šie gautų vienkartinę įsikūrimui skirtą išmoką. Už šiuos pinigus G. Darkintis pirkdavo įvairius daiktus, kuriuos jis perimdavo savo reikmėms. Dar du vaikinus G. Darkintis verbavo ir įtikino išvažiuoti uždarbiauti į Angliją.
Galiausiai vienam iš vaikinų pabėgus į Lietuvą, jį pasitiko policija, o auka papasakojo, ką patyrė. Tuomet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vėliau virtęs baudžiamąja byla, nukeliavusia iki paskutinės instancijos teismo.
Naujienų portalas tv3.lt pristato dviejų dalių pasakojimą apie neeilinę prekybos žmonėmis bylą - šioje byloje Gediminas Darkintis buvo kaltinamas sukčiavimu, bei prekyba žmonėmis, mat pasisavino Šiaulių vaikų globos namų auklėtinių išmokos, o du iš jų išvežė dirbti į Angliją, pasisavindamas didžiąją dalį jų uždarbio.
Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės G. Darkintis iš pradžių nepripažino, o ir teisme G. Darkintis savo kaltę pripažino tik iš dalies. G. Darkinčiui buvo pareikšti kaltinimai sukčiavimu (pagal BK 182 str. 1 dalį) ir prekyba žmonėmis (BK 147 str. 1 d.). Šiaulietis savo kaltę pripažino tik dėl pirmo pareikšto kaltinimo - jis neneigė, jog vogė vaikų globos namų auklėtinių išmokas.
Visgi teisme jis pripažino, jog dalį pinigų iš auklėtinių jis pasiėmė ir jų negražino. Išvežimą į Angliją jis aiškino taip - neva vyresnioji auka pati su juo susipažino ir pasiprašė galimybės dirbti Anglijoje. Tiesa, teisme pagarsintas G. Darkinčio ir jo aukų susirašinėjimo turinys rodė kiek kitokį vaizdą - beveik visais atvejais, šiaulietis pats rodė iniciatyvą.
Taigi, Šiaulių apygardos teismas laikėsi pozicijos, jog iš tiesų G. Darkintis jaunuolių neverbavo, o tik pasiūlė išvykti į Angliją. Esą nors vaikinai ir buvo perkelti mikriuku, šiuo atveju nėra įrodymų, jog G. Darkintis siekė juos išnaudoti.
G. Darkintis buvo nuteistas pagal BK 182 str. 1 dalį, dėl sukčiavimo pasisavinant vienkartines išmokas ir atlyginimus. Buvo užfiksuoti trys tokie epizodai ir paskirta galutinė subendrinta 100 MGL dydžio (3766 eurų) bauda. Taip pat teismas iš dalies tenkino pateiktus civilinius ieškinius. Taigi, pirmosios instancijos teismas G. Darkintį įpareigojo atlyginti 4911,95, 4982,28 ir 2857,18 eurų sumas.
Apeliaciniame skunde dėstoma, jog teismas be reikalo patikėjo kaltinamojo gynėjo prašymu kviestų liudytojų parodymais, o tuo tarpu aukų duotus parodymus vertino kaip neteisingus ir nenuoseklius.
Tačiau apeliacinis teismas taip pat neįžvelgė prekybos žmonėmis. Teisme buvo būtina įrodyti verbavimo faktą - nors teismas pripažino, jog vykimo į Angliją iniciatyva kilo beveik visais atvejais kilo iš G. Darkinčio, tačiau teismas pasigedo „aktyvaus skatinimo“ ar „įtikinėjimo atvykti“, mat aukoms susirašinėjant programėlėje „Messenger“, tarp susirašinėjimų buvo pastebėti kelių savaičių laiko tarpai.
Galutinėje instancijoje skundo nagrinėjimo eiga klostėsi panašiai kaip ir apeliacinėje. Lietuvos Aukščiausiajam teismui skundą ir vėl pateikė nukentėjusius vaikinus teisme atstovavęs advokatas, tačiau šį kartą nuosprendžiu buvo nepatenkintas ir G. Darkintis.
Savo skunde G. Darkintis dėstė, jog apeliacinė instancija be pagrindo panaikino lengvinančias aplinkybes.
Ši istorija iliustruoja, kokie pažeidžiami gali būti jaunuoliai, paliekantys vaikų globos namus, ir kaip svarbu užtikrinti, kad jie gautų ne tik finansinę paramą, bet ir tinkamą psichologinę bei socialinę pagalbą.
tags: #ismoka #vaiku #namu #udytiniams