Slaugos Praktika Lietuvoje: Studentų Atsiliepimai ir Karjeros Galimybės

Slauga - viena seniausių ir svarbiausių profesijų žmonijos istorijoje. Šios sritys visuomet buvo labai tarpusavyje susijusios. Ir seniau, ir dabar siekiama kuo geriau pasirūpinti kitu žmogumi ir jam padėti.

Šiame straipsnyje apžvelgsime slaugos praktikos atsiliepimus Lietuvoje, studentų patirtį, studijų programas ir karjeros galimybes.

Slaugytojos

Slaugos Studijos: Studentų Patirtys

Bendrosios Praktikos Slaugos Studijos

Greta Šamonskytė pasakoja Bendrosios praktikos slaugos studijų programą prieš daugiau nei trejus metus pasirinkusi todėl, kad norėjusi studijuoti tai, kas yra susiję su medicina. Slaugytojo specialybė yra paklausi, galima lengvai rasti darbo. Iš pradžių Gretai atrodė, kad viskas labai lengva. Laikui bėgant atėjo supratimas, koks tai iš tikrųjų darbas.

Viktorija Šilkaitytė Bendrosios praktikos slaugos programą rinkosi todėl, kad norėjo bendrauti su žmonėmis. Mergina artimoje aplinkoje turi daug sergančių lėtinėmis ligomis, todėl norėjosi jiems padėti. Šiandien Viktorija teigia supratusi, kad viskas nėra taip paprasta, kaip atrodo. Slaugos specialistė pasigenda adekvatesnio medicinos specialistų vertinimo.

Ieva Grimaitė, studijų programos „Bendrosios praktikos slauga“ SL22C gr., teigia: „Sveiki! Esu trečio kurso studentė Ieva. Erasmus+ praktiką atlikti pasirinkau Turkijoje - Stambulo mieste. Taip pat galiu patikinti - Turkijoje praktiką verta rinktis tik universitetinėse arba valstybinėse ligoninėse. Privačiose gydymo įstaigose studentams ne visada suteikiamos realios praktikos galimybės - dažnai tenka tik stebėti, o ne aktyviai dalyvauti.“

Erasmus+ Programos Galimybės

Studentai aktyviai naudojasi Erasmus+ mainų programos galimybėmis. 2023 m. rudenį pasinaudojau ERASMUS+ studentų mainų programos galimybe ir penketui mėnesių išvykau kineziterapijos žinių pasisemti Valensijos Universitete (UV), Ispanijoje. Pagal Erasmus+ studentų mainų programą į Valensijos universitetą vykau jau antrą kartą.

Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai

2021 m. vasario - balandžio mėnesiais į Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetą pagal ERASMUS+ mainų programą atvyko Latvijos universiteto Rygos medicinos kolegijos studijų programos „Bendrosios praktikos slauga“ studentė Gita Babre. 2020 m. kovo 4 d. į Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetą pagal Erasmus+ mainų programą iš University of San Rafael-Nebrija (Ispanija) atvyko „Bendrosios praktikos slaugos“ studijų programos studentė Marina Redondo Santamaria.

KI17 grupės studentės Meda Degulytė ir Aurelija Černiauskaitė pagal Erasmus+ programą 2019 m. pavasario semestre studijavo Maltos universitete pagal „Kineziterapijos“ studijų programą. Studentėms patiko Maltos studijų sistema, universiteto aplinka, dėstytojų bendravimas.

Praktikos Įspūdžiai ir Patirtys

Absolventė Rimantė Žukauskaitė prisipažįsta specialybę pasirinkusi ne prieš 3 metus, o greičiausiai gerokai anksčiau. Ši studijų sritis visados buvusi Rimantės širdyje, prieš 3,5 metų mergina tik užpildė stojimo dokumentus. Būsimoji slaugytoja net negali pasakyti, kodėl rinkosi slaugą, galbūt tiesiog čia vedė širdis. Suvokimas apie pačią slaugą keitėsi kiekvieną semestrą, po kiekvienos praktikos, nes vis labiau didėjo žinių bagažas.

Studijų metu Rimantė stengėsi naudotis visomis galimybėmis. Ji dalyvavo Erasmus+ programoje, buvo išvykusi į kelias užsienio šalis, todėl galėjo tenykštes sveikatos priežiūros sistemas palyginti su ta, kuri yra Lietuvoje. Absolventė sako, kad galinti tik džiaugtis ir didžiuotis, kad Lietuva turi puikių specialistų, bet jai labai liūdna, kad medikai čia nėra gerai vertinami. Rimantė tikisi, kad medikų protestai duos teigiamų rezultatų - ne tik padidės atlyginimas, bet ir visa sveikatos apsaugos sistema bus pakelta į aukštesnį lygmenį.

Kursai, kuriuos Rimatė lanko, taip pat yra darbas, nes kiekvieną dieną ji eina į ligoninę, atlieka visas slaugytojos (ir ne tik) funkcijas. Skirtumas tik tas, kad už šį darbą atlyginimo nemoka, reikia pačiai susimokėti už kvalifikacijos kėlimą.

Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje

Medicinos fakulteto Išplėstinės praktikos slaugos magistro studijų programos I kurso studentė Vilita Vainauskaitė pasakoja: „Šiuos darbus tęsiu iki šiol, kartu derindama su magistrantūros studijomis. Esu pasirinkusi slaugos paslaugas teikti pacientų namuose. Mano pacientai - dažniausiai senyvo amžiaus žmonės arba asmenys, sergantys nepagydomomis, progresuojančiomis ligomis“.

Pasak studentės, ne paslaptis, kad regionuose trūksta sveikatos priežiūros specialistų. „Kai pačiai teko keletą kartų gydytis ligoninėje, mane prižiūrėjo labai draugiškos slaugytojos. Pamenu, skaičiuodavau dienas, kada ateis jų darbo pamaina (juokiasi).“

Esu Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto studijų programos „Bendrosios praktikos slauga“ III kurso SL17D grupės studentė. Pagal Erasmus+ programą vykau į Latviją. Dviejų mėnesių chirurginės slaugos praktiką atlikau Jūrmalos ligoninėje (Jūrmalas slimnīca), 2B chirurgijos skyriuje.

Man buvo paskirtos dvi nuostabios slaugytojos, kurios mane globojo ir mokė, pristatė mane kitiems ligoninės skyriams, iš kur sulaukdavau kvietimų ateiti susipažinti ir su jų darbu. Teko susipažinti su endoskopijos ir kolonoskopijos kabineto darbu, radiologijos skyriumi, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriumi. Daug praktikos laiko praleidau operacinių bloke.

Atlikau stažuotę kineziterapeuto licencijai pratęsti 2024 gegužės mėn. Noriu labai padėkoti stažuotės mentorei kineziterapeutei Vaidai už skirtą laiką, įgytą patirtį bei žinias. Rekomenduoju ir kitiems kineziterapeutams bei kineziterapijos studentams.

Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje

Atsiliepimai apie Praktiką „Šeimos slėnyje“

Socialinio darbo magistro studijų praktika Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centre “Šeimos slėnis” paliko didelį įspūdį. Ypatingai nustebino organizacijos skiriamas dėmesys prasmingam paslaugų gavėjų įtraukimui į organizacijos veiklą. Universiteto dėstytojai, atsakingai už praktikos organizavimą, rekomendavau pasiūlyti būsimiems socialinio darbo bakalauro ar magistro studijų studentams atlikti praktiką “Šeimos slėnyje”.

Džiaugiuosi galėdama atlikti bendrosios slaugos praktiką „Šeimos slėnyje“. Čia buvo jau mano antroji praktika šioje įstaigoje, mane labai nudžiugino darbuotojų profesionalumas, ir noras padėti vaikams su negalia. Kaip bendrosios praktikos slaugytojos mano pareiga buvo slaugyti ir padėti vaikams. „Šeimos slėnis“ - tai vieta, iš kurios po trijų mėnesių praktikos nesinorėjo išeiti, joje dirba talentingi ir malonūs darbuotojai.

Džiaugiuosi atlikusi darbo praktiką „Šeimos slėnyje“. Mane maloniai nustebino struktūros modernumas, įvairių sričių profesionalai, taip pat ir nemaža dalis jaunų entuziastingų darbuotojų, kurie mane šiltai pasitiko. Esu dėkinga savo praktikos vadovui, medicinos psichologui Domantui Pauliui Dragūnui, kuris visos praktikos metu išsamiai dalinosi savo žiniomis, patirtimi ir patarimais.

Praktikos metu sutikti specialistai buvo labai nuoširdūs, bendradarbiaujantys, profesionalūs. Kiekviena diena praleista praktikoje buvo turininga, įdomi, ir kolektyvas buvo toks, kuriame norėtųsi ne tik atlikti praktiką, bet ir dirbti ar savanoriauti. Praktika „Šeimos slėnyje“ paliko puikų įspūdį. Labai patiko dirbančių specialistų profesionalumas, atvirumas ir geranoriškumas.

„Šeimos slėnį“ vaikystės pedagogikos praktikai atlikti pasirinkau neatsitiktinai - į valstybinius ar privačius lopšelius-darželius atvedama vis daugiau vaikų, kurie turi raidos sutrikimų, tačiau pedagogai dažnu atveju turi per mažai žinių, kaip dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, kaip juos integruoti į bendras ugdomąsias veiklas. Būtent praktikos laikotarpiu supratau, kad dirbu su dideliu noru ir motyvacija.

Išplėstinės Praktikos Slauga

Išplėstinės praktikos slaugytoja
RVUL nuotr./Išplėstinės praktikos slaugytoja Miglė Didbalytė

- Prieš kelerius metus baigėte magistro studijas Vilniaus universitete ir įgijote išplėstinės praktikos slaugytojo specialybę. Papasakokite apie šias studijas, kokių papildomų teorinių ir praktinių įgūdžių įgavote? - Pradėkime nuo to, kad baigusi mokyklą pasirinkau slaugos bakalauro studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), kurios truko ketverius metus. Iš karto po to įstojau į išplėstinės praktikos slaugos magistro studijas Vilniaus universitete (VU). Baigusi studijas įgijau sveikatos mokslų magistro laipsnį ir išplėstinės praktikos slaugytojo kvalifikaciją.

Išplėstinės praktikos slaugos studijos yra skirtos gilintis į slaugos mokslą ir skatinti slaugytojo savarankiškumą. Studijos paremtos amerikietišku išplėstinės praktikos slaugos modeliu, kuris atveria platesnes galimybes slaugytojui su pacientu dirbti savarankiškai pagal nustatytas kompetencijų ribas. Tai reiškia, kad studijuodama gavau naujausiais mokslo tyrimais ir praktika pagrįstų žinių, plačiau gilinausi į žmogaus anatomiją, klinikinę farmakologiją, genetiką, klinikinius laboratorinius tyrimus tam, kad turėčiau platesnį supratimą apie žmogaus organų sistemų veiklą.

Po teorinės studijų dalies atlikome praktiką, mano atveju - skubios pagalbos skyriuje ir greitosios medicinos pagalbos stotyje. - Magistro studijos taip pat suteikė galimybę gilintis į dar siauresnę išplėstinės praktikos slaugos specializaciją. Kurią ir kodėl jūs pasirinkote? - Išplėstinės praktikos slaugą pradėjau studijuoti 2020 metais, tuo metu buvo galima rinktis vieną iš trijų specializacijų: anestezijos ir intensyviosios terapijos, pirminės sveikatos priežiūros arba skubiosios medicinos pagalbos išplėstinės praktikos slaugą.

Nuo tada žinojau, jog ateityje savo karjerą noriu sieti su skubiosios medicinos šaka. Kiekvienas šioje srityje dirbantis specialistas turi būti pasiruošęs įvairaus sudėtingumo situacijoms, todėl norint pacientui suteikti geriausią pagalbą visada privalo būti budrus, išlaikyti šaltą protą ir situaciją vertinti kritiškai.

- Kaip vertinate magistrantūros studijas? - Studijuodami gilinomės į pagrindines kritines klinikines būkles ir traumatologiją. Be to, daug dėmesio buvo skiriama ugdyti lyderio ir mentoriaus savybes. Studijos buvo tikrai labai įdomios ir suteikė naujų žinių, paremtų moksliniais tyrimais ir praktiniais įrodymais.

- Išplėstinės praktikos slaugytojas gali su pacientu dirbti savarankiškai. Paaiškinkite plačiau, ką tai reiškia praktiškai? - Pagal išplėstinės praktikos slaugos medicinos normą, yra bendrosios ir kiekvienai šakai priskirtos kompetencijos. Pagal nustatytas kompetencijas galime savarankiškai atlikti analgezijos ir sedacijos procedūras, infuzoterapijos ir kraujo komponentų lašinimo paskyrimą, interpretuoti gautų laboratorinių tyrimų rezultatus, atlikti galūnių bei stuburo imobilizacijas, užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą panaudojant laringinę kaukę, viršgerklines priemones ir kt. Taigi kompetencija yra išties plati.

- Kokias kliūtis pastebite sveikatos apsaugos sistemoje, trukdančias pilnai pritaikyti išplėstinės praktikos slaugos įgūdžius darbe? - Manau, kad šiuo metu dėl įvairių priežasčių išplėstinės praktikos slauga visoje šalyje dar nepakankamai išvystyta - sukurta per mažai darbo vietų šiai specialybei, neparuošti pareigybių aprašai ir kt. Visgi labai tikiuosi, kad netolimoje ateityje galėsime peržiūrėti pareigas ir apsvarstyti, ką aš galiu duoti Skubios pagalbos skyriui kaip išplėstinės praktikos slaugytoja.

Galimybių yra įvairių - galėtume priimti būtinosios medicinos pagalbos 4 kategorijos pacientus, traumas patyrusius pacientus ir taip sumažinti gydytojų krūvį, galbūt koncentruotis į administracinį darbą ir padėti organizuoti priėmimo darbo valdymą, prisidėti prie mokslinių tyrimų ar komunikacijos su kitais ligoninės skyriais ir įstaigomis ir kt.

- Šiuo metu esate vienintelė išplėstinės praktikos slaugytoja RVUL Skubios pagalbos skyriuje. Ar matote perspektyvas plačiau realizuoti savo kompetencijas? - Tam mums reikia daugiau išplėstinės praktikos slaugos specialistų. Todėl labai norėčiau paskatinti išplėstinės praktikos slaugytojus ateiti dirbti į RVUL. Taip pat, reikia pelnyti tiek gydytojų, tiek pacientų pasitikėjimą.

- Kalbant šalies mastu, ar daug studentų renkasi išplėstinės praktikos slaugos studijas? - Mūsų skubiosios medicinos pagalbos specializacijos grupėje buvo 9 žmonės, bet negalėčiau pasakyti, kad mūsų - išplėstinės praktikos slaugytojų - yra mažai. Atvirkščiai, kiekvienais metais studijas baigia vis daugiau specialistų.

- Ar visuomenė žino ir supranta, kad yra skirtingos slaugytojų kategorijos, o joms priskiriamos kompetencijos gali ženkliai skirtis? - Tai gan opus klausimas. Stengiausi jiems paaiškinti, kad slaugytojas gali būti savarankiškas specialistas ir rūpintis visų paciento slaugos poreikių užtikrinimu. Manau, kad žinių apie slaugytojų specializacijas ir išplėstinės praktikos slaugytojų atsiradimą dar tikrai trūksta.

Straipsnių antraštėse dažnai parašoma, kad plečiamos slaugytojų darbo kompetencijos, tačiau retai kada paaiškinama, kad ne visi slaugytojai gali perimti dalį darbo iš gydytojų ir padėti sumažinti jiems tenkantį krūvį bei sutrumpinti pacientų laukimo eiles - tai daro būtent išplėstinės praktikos slaugytojai, turintys platesnį ir gilesnį žinių bagažą konkrečioje medicinos srityje.

- Ką pakeistų platesnis visuomenės informavimas? - Kartais būna liūdna skaityti pašiepiančius komentarus apie išplėstinės praktikos slaugytojus - neva, dėl jų pas gydytojus visai nebus įmanoma patekti. Noriu pabrėžti, kad kiekvienas slaugos specialistas yra kompetentingas savo srityje ir gali pasirūpinti pacientu.

Be to, pasaulinė praktika rodo, kad slaugytos vaidmuo sveikatos priežiūros sektoriuje ateityje tik augs, ir Lietuva nebus išimtis, todėl neturėtų būti kalbama apie sveikatos paslaugų suprastėjimą. Tikiuosi, kad jau netrukus atsiras abipusis pasitikėjimas. Be to, būtų puiku, jei sulauktume grįžtamojo ryšio apie mūsų darbą, apie suteiktą paslaugą - tai padėtų ir mums tobulėti.

Slaugos Studijų Programos ir Karjeros Galimybės

SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjo Artūro Šimkaus teigimu, tobulėjant sveikatos priežiūros galimybėms, didėja sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų plėtros, aukštesnio jų savarankiškumo lygio, komandinio darbo įgūdžių ir lyderystės poreikis. SAM atstovui pritarė ir Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Studijų kokybės vystymo vadovė Vilma Rastenienė: „Slaugos praktikoje ir studijų metu diegiamos informacinės technologijos, moderni medicinos ir slaugos įranga, kuriai valdyti būtinas informacinių technologijų išmanymas.

V. Rastenienės teigimu, šiuo metu bendrosios praktikos slaugytojus Lietuvoje rengia 12 aukštojo mokslo institucijų: 3 universitetai ir 9 kolegijos. Siekiantys studijuoti slaugą kolegijose, gali pretenduoti į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas. Taip pat yra galimybė studijuoti valstybės nefinansuojamoje vietoje su stipendija.

Bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikaciją įgiję asmenys gali įgyti specializaciją pagal neformaliojo švietimo studijų programas: Operacinės slaugos; Anestezijos ir intensyviosios terapijos; Psichikos sveikatos slaugos; Skubiosios medicinos pagalbos slaugos (GMP) ir Bendruomenės slaugos. Specializacijų programos vidutiniškai trunka 6 mėn.

Slaugos studijų absolventė Gerda Bukauskaitė-Žiūkienė pasakojo, kad studijuojant kolegijoje labiausiai patiko koncentruotas dalykų dėstymas bei studijų kokybė. „Kadangi įsidarbinau iš karto po studijų baigimo, beveik visos įgytos žinios buvo naudojamos praktiškai. Gavau ne vieną darbo pasiūlymą. Pirmojo sulaukiau dar studijuodama, pirmosios praktikos metu. Tai buvo ganėtinai keista, nes maniau, kad ligoninė tikrai nelauks, kol pabaigsiu studijas.

Slaugytojai

tags: #slaugos #praktika #atsiliepimai