Siekdama gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, Lietuva žengia svarbius žingsnius. Sveikatos apsaugos ministras įsakymu patvirtino naują medicinos normą, reglamentuojančią bendrosios praktikos slaugytojų teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.
Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė pabrėžia, kad daugiau kaip 21 tūkstantis slaugos darbuotojų yra labai svarbi Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos dalis. Be šios grandies būtų neįmanomos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos pacientams.
Pasak viceministrės, didinti slaugos darbuotojų vaidmenį ir kompetenciją skatina ne vienas veiksnys. Slaugytojus Lietuvoje ruošia 6 kolegijos ir 3 universitetai.
Ministro A. Verygos teigimu, pakeitimai išdiskutuoti, atspindintys slaugos mokslo ir praktikos pasiekimus, realias slaugytojų kompetencijas, gydymo įstaigų ir visuomenės poreikius.
Svarbu pažymėti, kad asmens sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių Lietuvoje, kompetenciją reglamentuoja Lietuvos medicinos normos, kurias įsakymu tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras.
Taip pat skaitykite: Slaugos praktika Lietuvoje
Naujos redakcijos Lietuvos medicinos norma MN 289:2019 „Bendrosios praktikos slaugytojas“ yra patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-828.
Naujos Slaugytojų Funkcijos ir Paslaugos
Siekiant mažinti eiles prie šeimos gydytojų kabinetų, nuo šiol dalį jų funkcijų patikėta atlikti slaugytojams. Anot jo, taip bus atlaisvintos gydytojų rankos ir mažinamos pacientų eilės, kartu išlaikant paslaugų kokybę.
„Esame tikri, kad naujos funkcijos, kurios numatytos slaugytojams, tikrai yra tos, kurias kiekvienas jų yra kompetentingas atlikti, tad pacientams dėl naujovių nerimauti nereikia. Atvirkščiai - jos turės teigiamą poveikį. Įvedus visiškai naują slaugytojo konsultacijos paslaugą, numačius keletą laboratorinių tyrimų, kuriuos slaugytojai galės savarankiškai paskirti bei vertinti, lėtinėmis ligomis sergantiesiems, jei nėra paūmėjimų ar naujų sveikatos sutrikimų, periodiškai pakaks pasikonsultuoti vien tik su slaugytoju“, - sako ministras A.
Slaugytojai galės:
- Konsultuoti lėtinėmis ar užkrečiamosiomis ligomis sergančius pacientus.
- Savarankiškai skirti ir vertinti kai kuriuos laboratorinius tyrimus.
- Savarankiškai paskirti glikozilinto hemoglobino tyrimą ir vertinti jo rezultatus.
- Koreguoti paskirtų antiglikeminių vaistų dozę.
- Atlikti diabetinės pėdos profilaktiką.
Viceministrė L. pažymi: „Numatyta, jog jie savarankiškai galės paskirti glikozilinto hemoglobino tyrimą ir vertinti jo rezultatus, kurie svarbūs vertinant cukrinio diabeto gydymo efektyvumą, taip pat galės koreguoti paskirtų antiglikeminių vaistų dozę, atlikti diabetinės pėdos profilaktiką - bus privaloma kiekvieno apsilankymo metu apžiūrėti ir įvertinti cukriniu diabetu sergančio paciento pėdas“.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Be to, šeimos gydytojo komandos slaugytojai nuosekliai tikrina pacientų gyvybinius rodiklius, atlieka ir vertina tyrimus, skiepija, leidžia vaistus, rūpinasi žaizdų ir opų priežiūra. Be to, jie gali savarankiškai skirti tam tikrus tyrimus ir analizuoti jų rezultatus, atlikti profilaktinius patikrinimus vaikams ir suaugusiesiems, rūpintis naujagimiais, konsultuoti dėl gydytojo paskirtų vaistų vartojimo, sudaryti individualų slaugos planą, jį įgyvendinti ir vertinti rezultatus.
Pasak D. Prochorovos, šių slaugytojų vaidmuo taip pat yra itin reikšmingas organizuojant ir teikiant priežiūros paslaugas žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ar sunkiai sveikstantiems po operacijų. Daugėjant gyventojų, kuriems būtinos slaugos paslaugos namuose, šios profesijos atstovai aktyviai dalyvauja jas teikiant.
Pavyzdžiui, slaugytojai gali skirti ir išrašyti tvarsčius, hidrogelį, diagnostines juosteles gliukozei nustatyti ar kraujo krešėjimo sistemos būklei įvertinti, slaugos priemones (sauskelnes, įklotus, vienkartines paklodes, kateterius ir pan.), insulino pompų keičiamųjų dalių komplektus, vienkartines adatas švirkštikliams, stomos priežiūros ir kitas priemones.
Slaugytojai taip pat gali išrašyti:
- Siuntimus tyrimams atlikti.
- Siuntimą mamogramai atlikti pagal krūties vėžio prevencinę programą.
- Siuntimą pas slaugytoją diabetologą.
- Siuntimą į gydytojo specialisto konsultaciją (tam tikrais atvejais).
Ligonių kasa primena, kad bendrosios ir išplėstinės praktikos slaugytojai tam tikrais atvejais gali išrašyti siuntimus tyrimams atlikti. Jie taip pat gali išrašyti siuntimą mamogramai atlikti pagal krūties vėžio prevencinę programą arba pas slaugytoją diabetologą. Siuntimą į gydytojo specialisto konsultaciją, kai ji būtina, gali išrašyti skubiosios pagalbos skyriuje dirbantis slaugytojas šio skyriaus gydytojo sprendimu, slaugytojas ligoninėje - stacionare pacientą gydžiusio gydytojo sprendimu.
Taip pat skaitykite: Darbuotojų teisės atleidžiant pagal DK
Pastarųjų metų pokyčiai rodo, kad slaugytojai perima vis didesnę dalį atsakomybės, todėl gydytojai gali labiau susitelkti į sudėtingesnius atvejus, o pacientai - greičiau sulaukti pagalbos.
Prieš trejus metus slaugytojai išrašė apie 77 tūkst. kompensuojamųjų receptų, o pernai - arti 1,8 mln., t. y. maždaug 23 kartais daugiau. 2025 metais tokie slaugytojų išrašyti receptai sudarė apie 14 proc. visų šalyje išduotų kompensuojamųjų receptų.
„Slaugytojų išrašomų receptų skaičiaus šuolis - pastarųjų metų pokyčių rezultatas. Tie pokyčiai suteikė galimybę šiems specialistams atlikti daugiau funkcijų ir taip prisidėti mažinant eiles pas gydytojus. Dabar daugeliu atvejų bendrosios praktikos ir išplėstinės praktikos slaugytojai gali pratęsti gydytojo paskirtą lėtinės ligos gydymą išrašydami vaistus. Todėl pacientams nebereikia kiekvieną kartą registruotis pas gydytoją - pakanka, kad jis įvertintų žmogaus sveikatos būklę kartą per metus“, - sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.
Išrašyti vaistus slaugytojai gali ne ilgiau kaip vieniems metams, jeigu paciento sveikatos būklė stabili, vaistus jis vartojo bent tris mėnesius ir jie nepriskiriami narkotiniams, psichotropiniams, vardiniams ar neregistruotiems medikamentams, rašoma pranešime spaudai.
Kai gydytojas nustato pacientui diagnozę ir pateikia rekomendacijas, slaugytojai pagal kompetenciją gali skirti ne tik vaistus, bet ir medicinos pagalbos priemones, išrašyti receptą ir tęsti šių priemonių skyrimą.
Socialinės ir Sveikatos Priežiūros Paslaugos
Vis tik praktika rodo, kad daugybė šeimų taip ir nepasinaudoja tuo, kas joms priklauso, nes nežino, nuo ko pradėti, kur kreiptis ir kaip veikia socialinių bei sveikatos paslaugų skyrimo tvarka. Plačiau apie tai, kokias paslaugas galima gauti, kas priklauso nemokamai, o kada gali tekti susimokėti, naujienų portalui tv3.lt pasakojo socialinių paslaugų specialistė Justė Pocė.
Kokias paslaugas ir pagalbą galima gauti? Ilgametę socialinės darbuotojos ligoninėje patirtį sukaupusi pašnekovė pastebi - žmonės ne tik nepasinaudoja tuo, ką gali gauti, bet dažnai ir nežino, nuo ko pradėti ar kaip veikia įvairių paslaugų gavimo mechanizmai.
Aiškindama apie tai, kas gali priklausyti, J. Pocė pažymi, kad tai gali būti socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos. Socialinės - pagalba į namus, dienos socialinė globa asmens namuose, slauga namuose, galima trumpalaikė arba ilgalaikė globa.
„Kita pusė gali būti apčiuopiama techninė pagalba, kai reikalinga, pavyzdžiui, lazdelė, funkcinė lova, kitos priemonės, transporto paslaugos, taip pat gali būti prieinamos kompensacijos ir išmokos - finansinė pagalba“, - pridėjo specialistė.
Svarbu pažymėti, kad paslaugos skiriamos ne pagal amžių ar diagnozę, tačiau pagal konkretų, faktiškai nustatytą asmens poreikį.
Viena, ko gero, aktualiausių ir dažniausiai panaudojamų paslaugų - slauga. Ji taip pat skirstoma į dvi grupes: ambulatorinę asmens namuose ir stacionarią gydymo įstaigoje.
„Ambulatorinė slauga - kai atvyksta šeimos gydytojo sudaryta grupė žmonių, į kurią gali įeiti slaugytoja, slaugytojos padėjėja, kineziterapeutas, ergoterapeutas ir kiti. Ta sudaryta grupė atvyksta pas žmogų į namus, kai tokia paslauga reikalinga pagal poreikį. Kitas atvejis yra stacionarinė slauga. Stacionare žmogus gali atsidurti dviem keliais. Vienas - iš ligoninės, kai kažkas įvyksta, pavyzdžiui, žmogus paslydo, atsidūrė ligoninėje, reikėjo operacijos ir iš gydymo įstaigos jis siunčiamas į stacionarinę slaugą, nes ji reikalinga tam laikotarpiui, kol žmogus sustiprės ir galės grįžti namo. Kita - kai namuose žmogui kažkas negerai, blogai ir jis pats arba jo artimieji jau nebegali pasirūpinti arba nebepakanka ambulatorinės slaugos namuose. Tada, su šeimos gydytojo siuntimu, žmogus gali keliauti į slaugos skyrių stacionare“, - aiškino J. Pocė.
Specialistė pabrėžia, kad šios paslaugos yra nemokamos, nebent pacientas arba artimieji nori papildomų paslaugų arba išnaudojama visa nemokamai priklausanti slauga. Stacionarinės slaugos atveju, jei išnaudojami visi nemokamai priklausantys lovadieniai, ji gali būti teikiama mokamai.
„Su mokama ir nemokama viskas labai priklauso nuo situacijos, bet iš esmės slauga žmonėms su negalia, atitinkant jų poreikius, priklauso 120 lovadienių stacionare, o ambulatorinės slaugos paslaugos priklauso pagal poreikį. Tai yra išskirstyta į tris lygius pagal poreikį: lengvas, vidutinis, sunkus poreikis, tad ambulatorinės slaugos valandų skaičius priklauso nuo to, koks yra žmogaus poreikis.“
Prireikus ambulatorinės slaugos, pirmasis žingsnis - kreiptis į šeimos gydytoją. Dėl stacionarinės slaugos po stacionarinio gydymo sprendžia gydantis gydytojas.
Čia specialistė pasidžiaugia, kad, didėjant poreikiui, daugėja ir sudaromų ambulatorinės slaugos paslaugų grupių, tad jos pasiekia daugiau žmonių.
Kita paslauga - globa, kuri gaunama, kai nebepakanka priežiūros ir slaugos. Globa taip pat skiriama namuose arba globa institucijoje.
„Globą namuose tvarko seniūnijoje socialinis darbuotojas, ji skiriama pagal poreikį, žiūrima pagal turimus visus medicininius dokumentus. Globą institucijoje gali gauti asmenys, kurie turi negalią arba yra pensinio amžiaus. Be to, dabar nustatyta nauja tvarka, kad globa gali būti ilgalaikė ir trumpalaikė - trumpalaikė yra iki šešių mėnesių, o ilgalaikė - visam laikui“, - aiškino socialinių paslaugų specialistė.
Trumpalaikė globa gali būti skiriama ir asmeniui, neturinčiam specialiųjų poreikių, netekus namų, pavyzdžiui, dėl gaisro, skyrybų ar kitų priežasčių. Nėra jokių ligų ar amžiaus cenzo, tačiau turi būti surinktas tam tikras balų skaičius - 99 balai. Tuomet trumpalaikė globa neturintiems specialiųjų poreikių gali būti skiriama iki tol, kol išsispręs kilusi problema.
Norint gauti ilgalaikę globą, turi būti atitiktas medicininis arba amžiaus cenzas. Iki 75 metų amžiaus asmuo turi turėti specialiuosius poreikius ir surinkti tam tikrą balų skaičių, po 75-erių - tik surinkti 99 balus, nebebūtina atitikti specialiųjų poreikių kriterijaus - tada globa priklauso nemokamai.
„Ką reiškia nemokamai? Tai reiškia, kad asmeniškai primokėti papildomai nereikia, bet iš žmogaus paimama senatvės arba neįgalumo pensija ir paliekama 20 proc. sumos jo reikmėms. Tai reiškia, kad visi kiti pinigai panaudojami globojimui institucijoje, o 20 proc. paliekama kitoms žmogaus reikmėms, pavyzdžiui, vaistams, higienos priemonėms“, - aiškino J. Pocė.
Dar viena paslauga - pagalba į namus, kai asmenį lanko socialinis darbuotojas ir padeda su buitiniais darbais, kuriuos pačiam asmeniui jau sudėtingiau atlikti, pavyzdžiui, nuperka maisto, vaistų, padeda apsitvarkyti, pasigaminti valgio.
„Seniūnija siūlo tokią pagalbą, suprantama, ji gaunama ne kasdien - tam tikrą dienų skaičių pagal poreikį. Paslauga gaunama iš seniūnijos, galima kreiptis į socialinį darbuotoją, kuris dirba įstaigoje, ir pasirinkti, arba gali būti, kad savivaldybė pagal eilę paskirs darbuotoją.“
Pašnekovė pastebi, kad apie šias paslaugas žmonės įprastai žino ir jomis naudojasi, tačiau yra ir dalykų, kuriuos pamiršta arba apie juos nežino, pavyzdžiui, apie priklausančias išmokas papildomai nustačius specialiuosius poreikius.
Vis tik kone rečiausiai naudojama ir ne visų atrasta yra atokvėpio paslauga - ne asmenims su negalia ar slaugomiems asmenims, o juos slaugantiems artimiesiems.
„Savivaldybė suteikia tokią nemokamą paslaugą - gali būti dienos socialinė globa asmens namuose, kai jis yra prižiūrimas namuose, gali būti perkeltas į instituciją trumpalaikei globai, kol slaugančiam asmeniui teikiama atokvėpio paslauga. Prašymas dėl atokvėpio paslaugos pildomas seniūnijoje. Parašius jis galioja dvejus metus ir galima gauti atokvėpį 30-iai dienų. Šį laiką galima išskaidyti - gauti paslaugą, kad kažkas kitas pasirūpintų artimuoju, kol pailsėsime patys“, - kalbėjo pašnekovė.
Kaip Gauti Pagalbą?
Socialinių paslaugų specialistė pripažįsta, kad dažnai daugiausia klausimų kelia ne tai, kokios paslaugos priklauso, bet ką reikia padaryti norint jas gauti: kur kreiptis - į savivaldybę, seniūniją ar gydymo įstaigą, kokius dokumentus turėti. Vis tik vieno mechanizmo ir aiškios veiksmų sekos nėra, nes skirtingoms paslaugoms gauti taikomi skirtingi mechanizmai.
„Tokiu atveju teismas nustato, kad asmuo yra neveiksnus, ir artimasis tampa jo globėju“, - pridūrė J. Pocė.
Teismo procesai gali užtrukti nuo pusės metų iki metų, todėl specialistė siūlo iš anksto pasirūpinti notariniu įgaliojimu.
„Kol žmogus tai gali padaryti, visiems be išimties patarčiau pradėti nuo to - turėti notarinį įgaliojimą artimam žmogui“, - patarė pašnekovė.
Pasak J. Pocės, paslaugų suteikimo laikas priklauso nuo poreikio - kuo jis didesnis, tuo greičiau paslauga suteikiama.
Galiausiai ji ragina nebijoti klausti ir konsultuotis: „Kartais būtent baimė sutrukdo viską susitvarkyti iš karto teisingai.“
tags: #nauja #slaugytoju #norma