Socialinės išmokos Lietuvoje yra svarbi parama nedirbantiems asmenims, tačiau jų gavimo sąlygos ir finansavimo šaltiniai priklauso nuo įvairių faktorių. Aptarsime, kas finansuoja socialines išmokas nedirbantiems, kokie kriterijai taikomi norint jas gauti ir kokios alternatyvos egzistuoja individualią veiklą vykdantiems asmenims.
Nedarbo išmoka Lietuvoje
Nedarbo išmokos Lietuvoje yra socialinės apsaugos sistema, kurios tikslas - laikinai paremti pajamas praradusius žmones. Ją administruoja „Sodra“.
Norint ją gauti, būtina atitikti šiuos kriterijus:
- Būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiui.
- Turėti bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per pastaruosius 30 mėnesių.
- Nebūti atleistam dėl savo kaltės (pvz., už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus).
Išmokos dydis priklauso nuo buvusių pajamų.
Nedarbo socialinio draudimo išmokos dydis priklauso nuo laikotarpio, kiek laiko ji mokama.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Pirmus tris mėnesius ji sudaro 38,79 % asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų (tai yra pajamų, nuo kurių buvo mokėtos socialinio draudimo įmokos).
Nuo ketvirto iki šešto mėnesio išmoka mažėja ir siekia 31,03 %.
Nuo septinto iki devinto - 23,27 % tų pačių pajamų.
Išmokos visada pervedamos už praėjusį mėnesį - nuo einamojo mėnesio 20 dienos iki jo pabaigos.
Svarbu atminti, kad jeigu Užimtumo tarnyba pasiūlo žmogui tinkamą darbo vietą ar kitą aktyvios darbo rinkos priemonę, mokėjimas nutraukiamas, išmoka nebemokama.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Kaip veikia nedarbo draudimas? | Kaip jums moka nedarbo draudimas?
Individuali veikla ir nedarbo išmokos
Individuali veikla yra lanksti ir paprasta veiklos forma, kai žmogus savarankiškai vykdo komercinę, gamybinę, kūrybinę ar kitokią ekonominę veiklą, siekdamas uždirbti pajamas. Ši veikla ypač populiari tarp laisvai samdomų specialistų, konsultantų, amatininkų, kūrėjų ar mažų verslų savininkų.
Individuali veikla nereikalauja steigti juridinio asmens, todėl pradėti ją galima greitai ir be didelių investicijų. Tai puikus kelias tiems, kurie nori patys valdyti savo laiką, pasirinkti klientus ir patys spręsti, kaip organizuoti savo darbą. Veikla pagal individualią veiklą leidžia išvengti sudėtingų biurokratinių procedūrų ir suteikia daugiau laisvės, tačiau kartu reikalauja atsakomybės už mokesčius ir apskaitą.
Kodėl individuali veikla šių išmokų neužtikrina?
Vykdantys individualią veiklą moka privalomas PSD ir VSD įmokas, tačiau nedarbo draudimo įmokos į šią schemą neįtrauktos. Kitaip tariant, išmokos negali būti mokamos, nes į sistemą neįnešama tam skirta dalis.
"Užimtumo tarnyba asmenims nesuteikia bedarbio statuso, kuomet asmuo turi įregistravęs individualios veiklos pažymą",- patikina VU Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos docentas Martynas Endrijaitis.
Ką reiškia individualios veiklos sustabdymas?
Nors nedarbo išmokos individualią veiklą vykdantiems asmenims automatiškai nepriklauso, uždarius arba laikinai sustabdžius individualią veiklą yra galimybė registruotis Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiui. Tokiu atveju atveriamos kelios svarbios galimybės:
Taip pat skaitykite: Kaip gauti nedarbingumo išmoką dalimis?
- Nemokamos perkvalifikacijos programos. Užimtumo tarnyba finansuoja profesinio mokymo programas, kurių metu bedarbiai gali įgyti naują profesiją arba persikvalifikuoti. Mokymo paslaugos finansuojamos iki 5 minimalios mėnesinės algos (MMA), kvalifikacijai tobulinti - iki 2,5 MMA, o kompetencijai įgyti - iki 1,2 MMA; suteikiama mokymų stipendija, kompensuojamos kelionės ir apgyvendinimo išlaidos bei sveikatos tikrinimas ar skiepai.
- Darbo paieškos pagalba ir karjeros konsultacijos. Užimtumo tarnyba teikia profesinio orientavimo paslaugas, kurios padeda suplanuoti karjerą, pasirinkti tinkamus mokymus, atlikti profesinį testavimą bei gauti informaciją apie dabartines darbo rinkos tendencijas ir perspektyvias profesijas.
- Subsidijos kuriant darbo vietą arba kuriant verslą. Taikomos priemonės, kuriose galimas savarankiško užimtumo rėmimas, darbo vietų subsidijavimas ar įdarbinimas subsidijuojant. Tai aktyvios darbo rinkos priemonės, kurias taiko ir Užimtumo tarnyba, kaip numatyta aktyvios darbo rinkos politikos programose.
- Praktikos ir stažuotės. Bedarbiai gali dalyvauti stažuotėse iki 6 mėnesių, kurių metu mokama stipendija (apytiksliai 360,4 € per mėnesį) arba taikoma nedarbo socialinio draudimo išmoka. Tai leidžia atnaujinti darbo įgūdžius ir lengviau sugrįžti į darbo rinką.
Situacija kitose šalyse
Įdomu tai, kad kai kuriose ES valstybėse savarankiškai dirbantieji turi teisę į nedarbo išmokas. Pavyzdžiui, Ispanijoje savarankiškai dirbantys moka privalomas įmokas, kurios užtikrina nedarbo draudimą, nors išmokos dažnai yra mažesnės nei samdomiems darbuotojams (European Commission). Lietuvoje kol kas tokios praktikos nėra, nors diskusijos dėl socialinių garantijų plėtimo vyksta.
Socialinė parama sergant onkologine liga
Susirgus onkologine liga, pacientai gali gauti specialią išmoką. Taip pat, patekus į sunkią materialinę padėtį dėl onkologinės ligos, atliktos operacijos ar kt., asmuo gali kreiptis į savo miesto socialinės paramos centrą su prašymu skirti vienkartinę pašalpą. Šios pašalpos dydis ir sąlygos jai gauti varijuoja priklausomai nuo savivaldybės.
Kreiptis dėl vienkartinių socialinių išmokų reikia į savivaldybę, kurios teritorijoje yra deklaruota gyvenamoji vieta.
Senatvės pensija asmenims su negalia
Nuo 2024 m. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims galės būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmeniui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio. Taigi, kuo didesnis netektas dalyvumas nustatomas, tuo didesnę pensiją žmogus gautų.
Taip pat numatyti ir atvejai, kai asmuo su negalia pripažįstamas po senatvės pensijos paskyrimo.
Didesnis netekto dalyvumo lygis (procentais), senatvės pensija asmeniui su negalia be asmens prašymo perskaičiuojama atsižvelgiant į iš naujo nustatytą netekto dalyvumo lygį (procentais).
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijų skaičiavimo pokyčiai senjorams su negalia taikomi tik senatvės pensijų gavėjams, bet netaikomi netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams.
Netekto dalyvumo lygio daugikliai
| Netekto dalyvumo lygis procentais | Daugiklis |
|---|---|
| 45 | 0,550 |
| 50 | 0,625 |
| 55 | 0,7 |
| 60 | 0,875 |
| 65 | 1 |
| 70 | 1,071 |
| 75 | 1,143 |
| 80 | 1,214 |
| 85 | 1,286 |
| 90 | 1,357 |
| 95 | 1,429 |
| 100 | 1,5 |
Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos
Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikiai yra keturių lygių.
Siekiant išsaugoti asmenų, kuriems iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis, teises ir garantijas, paskirtos tikslinės kompensacijos mokamos iki nustatyto termino pabaigos pagal iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusius tikslinių kompensacijų bazinius dydžius:
- slaugos išlaidų tikslinė kompensacija yra 2,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio - 412,50 Eur.
Kitos socialinės paramos formos
- Studentams su negalia priklauso finansinė pagalba.
- Asmenims su negalia taikomos papildomos lengvatos.
- Yra galimybė atsiimti antroje pensijų pakopoje sukauptas lėšas dėl ligos.
- Teikiama magnetinė ir (arba) lustinė atsiskaitomoji kortelė paramos gavėjams.
- Suteikiama vienkartinė pašalpa pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių šeimos nariams.
- Mokama išmoka įvaikinus vaiką.
- Skiriama išmoka vaiko laikinajai priežiūrai.
- Teikiama vaiko priežiūros kompensacinė išmoka.
- Kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis.
Kreipimosi dėl paramos tvarka
Prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti pateikiama raštu asmeniškai, elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (www.spis.lt), paštu arba per atstovą (įgaliotą asmenį, rūpintoją, globėją).
Asmuo apie priimtą sprendimą informuojamas prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu (paštu, el. paštu ar telefonu).
Informacija ir dokumentai, kuriuos turi pateikti asmuo:
- prašymą-paraišką (atsižvelgiant į aplinkybes SP-4 arba SP-4(A), kai nesikeičia anksčiau pateikti duomenys);
- asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę ar naujo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą);
- vaiko (vaikų) gimimo liudijimą (-ai), kai nėra duomenų valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose;
- santuokos, ištuokos, mirties liudijimą arba kompetentingos institucijos dokumentą, patvirtinantį santuokos, ištuokos, mirties faktą, kai nėra duomenų valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose;
- teismo nutartį dėl vaiko (-ų), įvaikio (-ių) išlaikymo, tėvystės nustatymo arba teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (-ų), įvaikio (-ių) materialinio išlaikymo;
- juridinių asmenų išduotą pažymą apie gaunamas (negaunamas) lėšas vaikui (vaikams) išlaikyti (alimentus);
- ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir (ar) tėvystės nustatymo ir (ar) vaiko išlaikymo priteisimo arba dokumentą (su teismo rezoliucija dėl bylos nagrinėjimo teisme) ar teismo šaukimą, patvirtinantį aplinkybę, kad teisme yra nagrinėjama byla dėl tėvystės nustatymo ir vaiko išlaikymo priteisimo;
- pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (pažymos forma patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro);
- asmens, įsigijusio verslo liudijimą ar individualios veiklos vykdymo pažymą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą;
- pažymą, kad asmuo studijuoja aukštojoje mokykloje pagal formaliojo švietimo studijų (įskaitant akademines atostogas dėl ligos ar nėštumo laikotarpį) ar mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą ir apie tai, ar gauna (negauna) stipendijas;
- sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie nėštumą, kai likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;
- ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą, kad asmuo augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė);
- dokumentą, patvirtinantį turto įsigijimą ar perleidimą;
- sudarytą sutartį su energijos, kuro, vandens tiekėjais dėl įsiskolinimo padengimo arba teismo sprendimą dėl įsiskolinimo padengimo;
- dokumento, suteikiančio Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ir jo šeimos nariui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ar dokumento, suteikiančio užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kopiją;
- gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, įregistruota viešajame registre;
- banko atsiskaitomosios sąskaitos numeris (kai kreipiamasi dėl kietojo ir kitokio kuro);
- atsiskaitymo už paslaugas knygelė arba dokumentas, patvirtinantis atsiskaitymą už paslaugas.
Socialinė apsauga Lietuvoje
Lietuvos socialinės apsaugos sistemą sudaro socialinis draudimas ir socialinė parama.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvarko socialinės apsaugos, užimtumo, socialinės integracijos, lyčių lygybės, šeimos, skurdo mažinimo reikalus.
Socialinė apsauga finansuojama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, valstybės, savivaldybių biudžetų ir privačių pensijų fondų.
2023 Lietuvos socialinės apsaugos pajamos sudarė 12 050,9 mln. eurų, iš jų 1107,7 mln. (9,2 %) - įmonių (darbdavių) įmokos, 4322,8 mln. (35,9 %) - pačių apdraustųjų asmenų įmokos, 5259,1 mln. (43,6 %) - finansavimas iš valstybės biudžeto, 1002,4 mln.
Socialinės apsaugos išmokos 2023 sudarė 12 290,4 mln. eurų, iš jų 7861,8 mln. - išmokos pinigais, 4428,6 mln. eurų - natūra (daugiausia paslaugos ir kompensacijos, susijusios su sveikatos priežiūra, ir socialinės paslaugos).
39,3 % visų socialinės apsaugos išmokų sudarė išmokos dėl senatvės, 31,8 % - dėl ligos ir sveikatos priežiūros, 7,4 % - dėl negalios, 1,9 % - dėl našlystės, 11,7 % - išmokos šeimai ir vaikams, 4,7 % - dėl nedarbo, 3,2 % - kitos išmokos.
2024 viduryje vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sudarė 595,88 euro, netekto darbingumo - 384,34 euro, našlių - 38,32 euro, našlaičių pensija - 222,75 euro, vidutinė nedarbo socialinio draudimo išmoka - 580 eurų per mėnesį (maksimali - 1250,11 eurų, t. y., kitaip nei 20 a. pabaigoje-21 a. 2024 socialinio draudimo pensijas gavo daugiau kaip 1 mln. asmenų (35,2 % Lietuvos gyventojų), iš jų senatvės - daugiau kaip 618 562, netekto darbingumo ir invalidumo pensijas - daugiau kaip 141 108, našlių ir našlaičių - 232 108. Dar daugiau kaip 83 000 žmonių gavo valstybines pensijas, mokamas nedraudiminiu principu iš valstybės biudžeto (46 574 - nukentėjusiųjų asmenų, 24 263 - pareigūnų ir karių, 8926 - Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio, kiti - mokslininkų, teisėjų valstybines pensijas). Nedarbo socialinio draudimo išmokas 2024 07 gavo daugiau kaip 81 000 žmonių, t. y.