Mokytojo darbas - tai ne tik žinių perdavimas, bet ir nuolatinis emocinis iššūkis. Didėjanti įtampa bei stresas dažnai stabdo mokytojų entuziazmą ir motyvaciją; ilgainiui tai gali lemti profesinį perdegimą, emocinį išsekimą ar net sprendimą pasitraukti iš pedagoginio darbo. 2024 m. mūsų atliktas emocinės gerovės tyrimas parodė, kad apie 60% mokytojų patiria aukštą išsekimą.
Siekiant spręsti šią problemą, 2017 m. buvo inicijuotas projektas „Mokytojų palaikymo ratai“ (MPR) - jau trejus metus sėkmingai veikiantis savitarpio paramos projektas. Per šį laiką esame subūrę jau 15 ratų visoje Lietuvoje. MPR bendruomenėje jau daugiau nei 100 aktyvių narių, o komanda išaugo iki 25 žmonių.
Tyrimai rodo, kad mokytojai, dalyvaujantys MPR veikloje, jau po pirmųjų metų patiria reikšmingą emocinio išsekimo ir depersonalizacijos (kitaip emocinio abejingumo) sumažėjimą bei psichologinės gerovės pagerėjimą, palyginti su mokytojais, kurie nesinaudoja tokiu palaikymu. Ilgalaikis dalyvavimas ratų veikloje dar labiau stiprina šiuos efektus - emocinis išsekimas sumažėja net iki 55 %, o depersonalizacija - iki 77 % lankant ratus antrus arba trečius metus.
„Mokytojų palaikymo ratai“ sukuria saugią ir palaikančią erdvę, kur pedagogai gali atvirai kalbėtis apie kylančias emocijas, problemas, svarbius iššūkius, dilemas, nusivylimus ar sėkmes. Projekte aktyviai taikoma Empatinio bendravimo (angl. Mūsų misija - skleisti empatinio bendravimo kultūrą ir stiprinti palaikymo bendruomenių judėjimą, siekiant kurti kokybiškesnę, žmogiškesnę ir tvaresnę švietimo sistemą Lietuvoje.
Socialinės paramos gavėjų rato plėtra
Nuo sausio 1 d. socialinės paramos gavėjų šiais metais bus daugiau. Dabar daugiau žmonių pagal įstatymą galės gauti piniginę paramą. Potencialūs paramos gavėjai turėtų pasiskaičiuoti savo gaunamas pajamas ir prašyti to, kas jiems priklauso. Pakėlus valstybės remiamų pajamų dydį 20 eurų - iki 122, numatyta ir kitų naujovių.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
„Dabar vienam žmogui pajamos turi neviršyti 122 Eur, o jei asmuo dirbantis, skaičiavimas sudėtingėja - dalis darbo užmokesčio neįskaitoma į šeimos gaunamas pajamas“, - sakė Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė I. Į šeimos pajamas neįskaitoma darbo užmokesčio dalis sudaro nuo 15 iki 35 proc. 15 proc. darbo užmokesčio neįskaitoma į šeimos, kuri neaugina vaikų, arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas. Šeimos, auginančios 1-2 vaikus, pajamos mažinamos 20 proc., 3 ar daugiau vaikų - 25 proc. Asmenims, vieniems auginantiems 1-2 vaikus, skaičiuojant pajamas pašalpai gauti neįskaitoma 30 proc. Be to, asmens teisė į piniginę socialinę paramą nebėra susieta su gyvenamosios vietos deklaravimu.
Nuo sausio 2-osios daugiausia žmonių į Socialinės paramos skyriaus specialistus kreipiasi dėl vaiko išmokos, kuri nuo sausio 1 d. skiriama visiems vaikams, neatsižvelgiant į šeimos pajamas. Nuraminame žmones, nes buities sąlygas tikriname tik rizikos šeimų ir sprendžiame, ar galima jiems vaiko pinigus duoti į rankas, ar per socialinį darbuotoją. Taip darėme ir iki šiol dėl piniginės paramos, o dabar ir dėl vaiko pinigų, kad jie nebūtų naudojami ne pagal paskirtį“, - sakė I.
Socialinės paramos skyriaus specialistė nesiėmė prognozuoti, kiek vaikų gaus išmokas, tik sakė, kad, lyginant su praėjusiais metais, šiemet biudžeto lėšos vaiko pinigams didėja beveik keturis kartus. Piniginė parama, kitaip nei išmoka vaikui, skiriama ir mokama tik nuo to mėnesio, kada pateikiamas prašymas.
„Vien tai, kad didėja valstybės remiamos pajamos, didės ir socialinės pašalpos visiems jų gavėjams. Didės ir kompensacijos, daugės kompensacijų gavėjų. Dar viena paramos forma - pašalpos socialiai remtiniems asmenims iš savivaldybės biudžeto lėšų. Tai vienkartinės pašalpos, skiriamos į bėdą patekusiems gyventojams. Didės parama mokiniams. Dabar tikrai daugiau vaikų priklausys nemokamas maitinimas.
Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė I. Kornikaitė ragina išdrįsti gyventojus, ypač miesto, gaunančius nedideles pajamas, kreiptis dėl kompensacijų šildymui.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Socialinės paramos skyriaus duomenimis, 2017 m. Seniūnijose socialinės pašalpos gavėjų skaičius skiriasi. Jurbarko mieste praėjusių metų gruodį pašalpą gavo 154 šeimos - 300 asmenų. Iš kaimiškųjų daugiausia pašalpų gavėjų buvo Šimkaičių seniūnijoje - 53 šeimos, 159 asmenys; Seredžiaus sen. - 57 šeimos, 127 asmenys. O Viešvilės seniūnijoje pašalpas gavo 14 šeimų, Girdžių - 10, Juodaičių - 3.
Pasitikrinti, ar patenka į remiamųjų skaičių, gyventojai gali patys socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje spis.lt.
Valstybės paramos yra visokių formų, ir jeigu gyvenate sunkiai, neužtenka būtiniausiems poreikiams, kreipkitės“, - ragina Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė I.
Nuo 2025 m. pradžios MMA didėja iki 1038 eurų, t. y. 12 proc. nuo buvusių 924 eurų, minimalusis valandinis atlygis didinamas iki 6,35 euro vietoje praeitais metais nustatyto 5,65 euro. Šie pokyčiai lemia, kad MMA uždirbančio žmogaus pajamos „į rankas“ auga 68,97 euro ir sieks 777,39 eurus. Vidutinė senatvės pensija didėja maždaug 73 eurais - nuo 600 eurų iki 673 eurų. Vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą augs 81 euru iki sieks 821 eurą.
Tam 2025 m. valstybės biudžete numatyta 424,55 mln.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Lentelė. Pagrindiniai socialinės paramos rodikliai
| Rodiklis | 2024 m. | 2025 m. |
|---|---|---|
| MMA (minimalus mėnesinis atlyginimas) | 924 Eur | 1038 Eur |
| Minimalus valandinis atlygis | 5,65 Eur | 6,35 Eur |
| Vidutinė senatvės pensija | 600 Eur | 673 Eur |
| Vidutinė senatvės pensija (turint būtinąjį stažą) | 740 Eur | 821 Eur |
| Valstybės biudžeto asignavimai | - | 424,55 mln. Eur |
tags: #socialines #darnos #ratai