Palaikymas socialinių ryšių, šeimos ir artimųjų bendravimas svariai veikia žmogaus psichologinę gerovę, mažina patiriamą stresą ir apsaugo nuo socialinės rizikos. Daug saugumo ir tvirtumo žmogus gauna per tarpusavio ryšius, o jų stoka ar silpni socialiniai tinklai skatina socialinę atskirtį ir padidina riziką patirti įvairias psichosocialines problemas.
Apie patiriamą stresą ir jo šaltinius
Pavieniai LNK žinių kalbinti žmonės įvardijo, kas jiems labiausiai kelia stresą. „Darbas, paskolos, palūkanos augančios“, - vardijo viena vilnietė. Studentė teigė, jog jai daugiausiai streso kelia mokslai, o kitas kalbintas vilnietis tikino, jog šildymo kainos. „Kad blogai šalyje, tai ir ima stresas“, - argumentavo kitas.
Psichologai savo iniciatyva antrus metus matuoja streso lygį ir pristato rezultatus. „Lyginant su 2022 metais, galima matyti, kad tas jaučiamas nerimas ir stresas yra šiek tiek sumažėjęs. Žiūrint į 2023 metus, nuo kovo iki spalio mėnesio jis yra išaugęs“, - LNK žinioms sakė „Visipsichologai.lt“ projektų vadovė Arminta Vagrytė. Bendrai emocinių iššūkių patiria 65 procentai apklaustųjų.
Pasak streso tyrinėtojų, ankstesniais duomenimis kaip didžiausias streso sukėlėjas pirmavo darbas, dabar - karas. „39 procentai respondentų įvardijo karą Ukrainoje, karą Izraelyje, įtampą pasaulyje“, - teigė „Visipsichologai.lt“ vadovas Paulius Tamulionis. Antroje vietoje išlieka darbas, jo keliamas nerimas ir įtampa. „Trečioje vietoje atsiranda infliacija ir kainų augimas. Visi šie trys dalykai taip ir kartojasi“, - pasakojo A. Vagrytė.
Psichologė, psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė LNK žinioms sakė, jog visus palietė įvykiai Izraelyje. „Tarsi sužadino žmonėms tuos neigiamus prisiminimus, ką jie patyrė prasidėjus Ukrainos karui“, - svarstė pašnekovė.
Taip pat skaitykite: Pagalba šeimoms: socialinio darbuotojo perspektyva
Streso mokslinis apibrėžimas ir matavimas
Psichologas, psichoterapeutas, profesorius Gediminas Navaitis pateikia ir mokslinį streso apibrėžimą. „Nespecifinė, universali organizmo reakcija į būtinybę prisitaikyti“, - paaiškino G. Navaitis. Įdomu tai, kad stresas matuojamas balais ir jie sumuojami.
„Kad būtų aiškiau, tai jeigu kas nors šiais metais tapo našliu, ar našle, tai surinko 100 streso balų, jeigu išsiskyrė - 75 balus. Bet ką labai norėčiau pasakyti, kad po santuokos - 50 balų, nesvarbu, kad tai malonus įvykis, vis tiek reikia prisitaikyti prie naujų sąlygų“, - kalbėjo jis. Taigi, stresą kelia net ir malonūs įvykiai, pavyzdžiui ir kalėdinis laikotarpis, jis pridės po maždaug 10 streso balų.
„Surinkę daugiau nei 150 streso balų per metus kas trečias susirgs psichosomatine liga, surinkę 300 balų - susirgs visi“, - teigė G. Navaitis.
Kas lemia, kiek patiriame streso?
Kiek patiriame stresą, nulemia ir tai, ar turime vaikų, ar esame vieniši, kiek uždirbame, lemia lytis ir amžius. „Daugiausiai streso jaučia jauni žmonės - nuo 18 iki 35 metų amžiaus, vyresni žmonės daugiau jaučia nerimo dėl karo, o jaunesni - dėl darbo krūvio“, - sakė A. Vagrytė.
Psichologė Vilma Simaitienė pabrėžė, jog organizacijoms tikrai verta investuoti į žmonių psichologinę gerovę, būseną. „Kaip jie jaučiasi darbe“, - sakė ji.
Taip pat skaitykite: Efektyvus vartotojų pritraukimas
„Visipsichologai.lt“ vadovas P. Tamulionis dar pridūrė, jog neigiamą emociją perduodame keldami įtampą ir šeimoje. „Taigi, būtų patarimas to nedaryti - neperkelti streso ant artimų žmonių, kai kenčia santykiai“, - sakė LNK žinių pašnekovas.
Specialisto pagalbos reikėtų, jeigu kamuoja ilgalaikis stresas. O alkoholis, kvaišalai, lošimai ir vaistai nėra sprendimas. „Daug kas nori stebuklingos tabletės nuo galvos, nuo pilvo skausmo, nuo nemirtingumo“, - ironizavo G. Navaitis. „Visipsichologai.lt“ projektų vadovė A. Vagrytė tikino, jog geriausiai veikia konsultacija, terapija ir išsišnekėjimas.
Socialiniai tinklai, ekranai ir dėmesio ekonomika
Paskęsdami socialiniuose tinkluose, internetinio apsipirkinėjimo platformose ar kitaip nebejausdami prabėgančio laiko prie ekranų būtent ir tampame produktu. Iš kur? Mūsų dėmesys ir mūsų laikas, kurį ten praleidžiame, jiems yra vertybė. Kokia jų vertė - kuo žmogus tinkle praleidžia daugiau laiko, tuo daugiau reklamos jie gali parduoti“, - „Delfi“ laidoje paaiškino specialistas.
Taigi, vietoj to, kad laiką skirtume artimiesiems, draugams, tobulėjimui ar darbams, sėdime įnikę į telefoną ir galimai ilgiau, nei planuojame paimdami jį į rankas. „Tai ir įvardinama kaip dėmesio ekonomika, o kartais yra palyginama, kad dėmesys yra šių dienų nafta. Ir iš tiesų, jeigu pasižiūrėtumėte į turtingiausių kompanijų dešimtuką, tai pamatysite, jog viršūnėje yra technologijų kompanijos. Ir tada reikia suvokti, kad algoritmai, kurie yra kuriami socialiniuose tinkluose, jie yra skirti tam, kad mus kuo labiau įtrauktų. Tai iš esmės yra kaip sūris pelėkautuose. Gali būti labai geras, labai skanus sūris, jeigu atsargiai valgysi, tau gali pavykti, bet jeigu neatsargiai - tu gali įkliūti“, - atkreipia dėmesį psichiatras.
Jei socialiniuose tinkluose žmogus nusprendžia praleisti 10 minučių ir taip atsipalaiduoti - viskas su tuo yra gerai. Problemų kyla tuomet, kai 10 minučių nepastebimai virsta valanda ar daugiau. „Kas ką kontroliuoja - ar mes kontroliuojame savo laiką, kurį praleidžiame socialiniame tinkle, ar algoritmai perima kontrolę ir mes būname ten tiek, kiek jie geba mus išlaikyti. Net kai suvokiame, jog laiko čia praleidžiu daugiau ir kad galbūt net nebenoriu čia būti, bet vis tiek dar pažiūriu vieną vaizdelį“, - sako pašnekovas.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas ir vaikų socialiniai įgūdžiai
Ekranų poveikis vaikams ir priklausomybės rizika
„Mes šeimoje padarėme visas įmanomas klaidas. Mūsų vaikai per anksti gavo telefonus. Mergaitėms yra itin svarbūs socialiniai tinklai ir pastovaus kontakto buvimas, pastovus buvimas ryšyje. Ir kadangi pokalbiai grupėje gali trukti iki gilios nakties, tai seka neišsimiegojimas, telefonas atrodo pastoviai prilipęs prie rankos. Koks nors „Discordas“, kur irgi nenutrūkstamas žinučių srautas. Kiekviena ta žinutė yra impulsas mūsų smegenims, kuris blaško“, - aiškina jis.
M. Jasulaitis pasakoja, kad bandė riboti, kiek jo vaikai naudos ekranus ir internetą. Jis perspėja, kad reikia išvis neduoti telefonų mažiems vaikams, nes vėliau, kai jie tampa paaugliais, nebepavyksta tų telefonų riboti. „Paauglystėje mes iškėlėme telefoną iš dukters miegamojo į vonios kambarį krautis. Tai kažkurią naktį radome įkištą įkroviklio laidą ir tik dėkliuką - telefono ten nebuvo. Perkėlėme į koridorių. Kažkurią dieną radome dukrą miegančią koridoriuje šalia besikraunančio telefono. Tai rodo, kiek stiprus gali būti vaiko poreikis. Buvo tas momentas, kad ir nerimo daugiau, ir irzlumo daugiau. Kai būdavo tie momentai, kad dėl kažkokių priežasčių uždraudžiama naudotis telefonu, toks jausmas, kad vyksta detoksikacija ir vaikas tampa kalbesnis, jis ateina kalbėti su tėvais, jis būna kartu, jis nesėdi vien tik savo kambaryje. Tai tą patį patvirtina ir tyrimai tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse“, - sako M. Jasulaitis.
Vis daugiau kalbant apie priklausomybę nuo interneto, auga ir susirūpinimas dėl probleminio interneto naudojimo žmonių sveikatai. Skaitmeninės etikos centras atkreipia dėmesį, kad tai yra prilyginama įprastinėms priklausomybėms, tokioms kaip alkoholio, narkotikų, tabako ar azartinių lošimų.
„Pats internetas ar ekranas nesukelia priklausomybės. Tai labiau kaip švirkštas, per kurį patenka tam tikra medžiaga, nuo kurios mes ir tampame priklausomi. Jeigu kalbėtume apie probleminį interneto naudojimą, tai galėtų būti tas pats perteklinis socialinių tinklų naudojimas, tai galėtų būti pornografijos naudojimas, tai galėtų būti azartiniai lošimai internete, besaikis apsipirkinėjimas internete, besaikis serialų žiūrėjimas ir įvairios kitos ligos“, - teigia M. Jasulaitis.
Jis sako, kad medicininiu požiūriu probleminiam interneto naudojimui yra priskiriamos dvi diagnozės - priklausomybė nuo azartinių lošimų internete ir priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų.
Simptomai, rodantys probleminį elgesį
- kontrolės praradimas (norėjo praleisti 10 minučių, bet praleido keletą valandų);
- keičiasi prioritetai: laikas internete pakeičia anksčiau svarbias veiklas (mokslo, bendravimo, sporto);
- žala: dėl laiko internete nukentėjo studijos, darbai ar santykiai;
- pornografijos arba azartinių lošimų intensyvumas, prasidėjęs ankstyvame amžiuje, keičia santykį su partneriu ar gyvenimo kokybę.
„Kaip ir visose priklausomybėse, yra pagrindiniai dalykai. Pirmiausia - kontrolė. Antra - prioritetai: anksčiau skaitydavau knygas, bendraudavau su draugais, sportuodavau, o dabar mano prioritetas yra daugiau laiko praleisti internete. Ir tuomet žala - man reikėjo mokytis, bet vietoj to, kad mokyčiausi ir ruoščiausi egzaminui, keletą valandų praleidau internete, nepasiruošiau egzaminui“, - paaiškina psichiatras.
Prevencija ir rekomendacijos šeimoms bei institucijoms
M. Jasulaitis atkreipia dėmesį, kad tokios problemos kyla ne tik dėl to, kad žmonės neturi pakankamai valios atsispirti internete esančioms pramogoms, kurios gali sukelti priklausomybes. „Užmirštame tai, kad kitoje ekrano pusėje yra milžiniška industrija, milžiniški pinigai, vieni šviesiausių pasaulio protų, kurie iš esmės kuria įrankius, kuria elgesio dizaino priemones tam, kad išlaikytų vartotoją kuo ilgiau tinkle. Ir naivu galvoti, kad tu, kaip atskiras individas, turi dideles galimybes prieš tai atsispirti. Būtent dėl to kai kurios šalys, pirmiausia - autoritariniai režimai kaip Kinija, ėmėsi drastiškų ribojimų dėl jaunų žmonių galimybės naudotis socialiniais tinklais. Psichiatras atkreipia dėmesį, kad dabar vis daugiau Vakarų šalių irgi susirūpino šiuo klausimu - mat reikalingas tam tikras socialinių taisyklių nustatymas.
„Reikėtų atsiminti, kad tam tikrame laikotarpyje cigaretės vaistinėse buvo pardavinėjamos kaip nervus raminančios lazdelės nėščiosioms. Lygiai taip pat ir mums pradžioje, atsiradus internetui, žaidimams internete, tai atrodė saugu. Mes nežinojome apie tas žalas, nes su tuo susiję tyrimai atsiranda gerokai vėliau“, - sako M. Jasulaitis.
Psichiatras perspėja - palikti vaikus be jokios kontrolės yra žalinga, nes tai gali paveikti įvairius jų gebėjimus. „Neribojami ekranai iš esmės turi apčiuopiamą žalą centrinei nervų sistemai. Tai reiškia, kad tų vaikų gebėjimas sutelkti dėmesį, išlaikyti jį ilgesnį laiko tarpą, bus silpnesnis. Greičiausiai jų akademiniai rezultatai bus prastesni, greičiausiai jie bus impulsyvesni ir greičiausiai turės kitų psichologinių problemų", - sako specialistas.
Suaugusiuosius ekranai veikia mažiau, o pas vaikus ir paauglius centrinė nervų sistema dar nėra pilnai susiformavusi, ypač ta dalis, kuri atsakinga už sąmoningų ir racionalių sprendimų priėmimą, rizikų ar impulsų kontrolę. „Ji susiformuoja tik maždaug apie dvidešimt penktuosius metus. Dėl to pas paauglius gebėjimas kontroliuoti savo impulsus, gebėjimas kontroliuoti praleidžiamą laiką, kritinis mąstymas, gebėjimas įvertinti rizikas, galiausiai empatijos vystymasis kaip toks, jie dar nėra pilnai susiformavę tiek, kiek pas suaugusį žmogų. Be to, dar nėra patirties, kurią mes gauname būdami vyresni“, - aiškina psichiatras.
Pasak M. Jasulaičio, mokslininkai rekomenduoja vaikams iki 12-14 metų neleisti prie ekranų būti be suaugusiųjų priežiūros. Jie turėtų stebėti, ką vaikai veikia internete ir kaip juo naudojasi. Taigi, reikėtų išvis keisti požiūrį į ekranus. Tyrimai rodo, jog vaikai telefoną turėtų gauti ne anksčiau kaip 12-13 metų amžiaus.
„2025 metais darytas didelis Amerikiečių medicininio žurnalo JAMA tyrimas su paaugliais, apie 5000 tiriamųjų, parodė, kad tiriant 12 metų tiriamųjų grupę tie, kurie turėjo išmaniuosius telefonus, pas juos nerimo ir depresijos lygis statistiškai patikimai buvo didesnis nei pas tuos, kurie neturėjo. Pats turėdamas vaikų žinau, kad kai kurie dalykai yra sunkiai įgyvendinami, bet iš esmės turėti suvokimą labai svarbu“, - sako M. Jasulaitis.
Socialinių ryšių stiprinimo praktiniai žingsniai
- Skirti laiko tiesioginiam bendravimui su artimaisiais - reguliariai planuoti šeimos vakarienes, pasivaikščiojimus ar pokalbius be ekranų.
- Investuoti į organizacijų psichologinę gerovę - skatinti darbovietėse konsultacijas, terapiją, išsišnekėjimus; kaip jie jaučiasi darbe - svarbu.
- Neperkelti streso ant artimų žmonių - ugdyti įgūdžius valdyti emocijas ir ieškoti pagalbos, kai stresas ilgalaikis.
- Riboti vaikų ir paauglių ekrano laiką, stebėti jų veiklą internete ir mokyti kritinio mąstymo bei laiką kontroliuojančių įgūdžių.
- Konsultuotis su specialistais, kai atsiranda priklausomybės ar ilgalaikio streso požymių; alkoholis, kvaišalai, lošimai ir vaistai nėra sprendimas.
Stiprus socialinis ryšys, atvira komunikacija ir įgūdžiai valdyti laiką bei emocijas padeda jaučtis saugiau ir tvirčiau. Konsultacija, terapija ir atvira kalba dažnai yra efektyviausi būdai mažinti įtampą ir stresą.
Klinikinio atvejo analizės pavyzdys KET: pirmoji sesija su klientu, turinčiu depresijos simptomų (KET modelis)
Trumpa lentelė: pagrindiniai streso šaltiniai ir prevencijos priemonės
| Streso šaltinis | Pagrindinės prevencijos priemonės |
|---|---|
| Karas ir geopolitinė įtampa | Riboti žinių srautą, palaikyti ryšius su artimaisiais, naudotis psichologo pagalba |
| Darbo krūvis | Organizacijų investicijos į psichologinę gerovę, darbo valdymo praktikos |
| Infliacija, finansinis spaudimas | Finansinis švietimas, socialinis palaikymas, streso valdymo technikos |
| Probleminis ekranų naudojimas | Ekrano laiko ribojimas, tėvų priežiūra, kritinis mąstymas |
Palaikant socialinius ryšius, stiprinant šeimos ir draugų tarpusavio bendravimą, skatinant atvirą emocijų reiškimą bei ieškant profesionalios pagalbos, žmonės gali jaustis saugiau, tvirčiau ir mažiau pažeidžiami šiuolaikinių streso veiksnių.
tags: #palaikant #socialinius #rysius #jauciamasi #saugiau #ir