Skaitmeninės erdvės saugumui tampant kritiškai svarbiam, vis daugiau valstybių kuria socialinių tinklų alternatyvas. Europos Sąjunga iki šiol siekė užtikrinti skaitmeninį suverenitetą teisinio reguliavimo įrankiais. 2022 m. priimtas Skaitmeninių paslaugų aktas, reguliuojantis platformų atsakomybę už turinį, algoritmus ir vartotojų duomenų apsaugą, o 2024 m. Skaitmeninis suverenitetas gali būti suprantamas kaip strategija, kuria siekiama turėti savas technologijas, geriau apsaugotus gyventojų duomenis, šalies vertybes ir mažesnę priklausomybę nuo užsienio.
Informacija yra galia. Dauguma žmonių visiškai sutinka su šiuo posakiu, bet tik nedaugelis supranta kokį stiprų vaidmenį socialiniai tinklai vaidina informacijos sraute, kurios kai kuriems asmenims tampa vienintelė informacijos kaupimo vieta. Per socialinius tinklus kiekvienas prisijungęs turi neribotą galią informacijos srautą papildyti savo žinių banku ir dalintis asmeninėmis idėjomis. Neabejotina, kad socialiniai tinklai keičia kiekvieno vartotojo gyvenimą, darant įtaką ne tik kultūros plėtrai, ekonomikai, bendram požiūriui į pasaulį, bet ir, pirmiausia, žmogaus mąstysenai ir elgsenai artimoje ir viešoje aplinkoje.
Europos skaitmeninis suverenitetas ir naujos platformos
Dėl šių priežasčių šiais metais pasirodęs švedų startuolis „W Social“ ne tik kelia ambicingus konkurencinius tikslus, bet ir siekia keisti socialinių tinklų veikimo principus - skelbiama, kad platformoje galės registruotis tik tapatybę patvirtinę asmenys. Kūrėjų teigimu, taip siekiama skaidrumo ir atsakingesnio turinio, o serverių buvimas Europoje turėtų prisidėti prie Europos skaitmeninio suvereniteto stiprinimo. „Už platformų egzistuoja serveriai, o vartotojų duomenys yra kaupiami, siekiant vėliau juos panaudoti pačių tinklų plėtrai“, - LRT.lt sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) jaunesnysis mokslo darbuotojas dr.
„W Social“ nors ir yra privati iniciatyva, sulaukė ir Europos Komisijos paramos - birželio mėnesį Komisija paskelbė, kad pradės savo komunikaciją vykdyti naujojoje europietiškoje platformoje. Pasak LRT.lt kalbintos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešosios komunikacijos katedros profesorės Auksės Balčytienės, Europos Sąjungoje kurtam socialinių tinklų startuoliui bus lengviau pritaikyti europinius įstatymus, ginančius vartotojų teises.
Socialinių tinklų ekonominė reikšmė ir inovacijos
Būtent skaitmeninių inovacijų startuoliai gali išvesti Europą iš ekonominio sąstingio, patiriamo dėl tradicinės pramonės nuosmukio, įsitikinusi A. Balčytienė. Socialiniai tinklai tapo neatskiriama šiuolaikinės visuomenės dalimi. Jie suteikia galimybę bendrauti, dalintis savo gyvenimo akimirkomis ir greitai gauti informaciją. Socialiniai tinklai atlieka svarbų vaidmenį plėtojant darbo santykius ir plečiant įmonių verslą. Be to, vartotojams suteikiama galimybė prisijungti prie bendruomenių, kurių dalyviai vykdo tam tikrą veiklą ar atstovauja tam tikras interesų grupes.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Svarbų socialinių tinklų vaidmenį kuriant dirbtinio intelekto inovacijas pripažįsta ir J. Lingevičius, tačiau ekspertas linkęs atsargiau vertinti naujų europietiškų platformų galimybes pritraukti vartotojus, o kartu ir duomenis. Tai rodo ir skaičiai. „Atsiranda grėsmė, kad nedemokratinėse šalyse žmogaus duomenų suverenumas silpnės propagandos sąskaita“, - sako A. To pavyzdžiu gali būti laikomas kontroversiškas socialinis tinklas „Telegram“, kuris 2013 m. buvo įkurtas kaip atsakas į vis stiprėjančius Kremliaus ribojimus kituose rusų socialiniuose tinkluose. Platforma tapo populiari ir Ukrainoje, o Rusijos ir Baltarusijos opozicionieriai ją sėkmingai pasitelkė savo komunikacijai.
ES iniciatyvos ir finansavimas jaunimo saugai
Europos Komisija paskelbė kvietimą teikti paraiškas, kuriuo siekiama sukurti ir išbandyti saugesnes bei labiau įtraukias funkcijas naujose socialinių tinklų platformose, skirtose jaunai auditorijai. Projektas tiesiogiai prisidės prie augančios Europos programėlių ekosistemos plėtros, kurioje vartotojai turės žymiai didesnę pasirinkimo laisvę spręsti, kur yra saugomi jų asmeniniai duomenys, kaip moderuojamas jų kuriamas turinys ir kokias programėles jie nori naudoti bendravimui su bendraamžiais.
Esminė veikla apims gilų ir prasmingą bendrakūros procesą su jaunais europiečiais iš labai įvairių socialinių grupių, įskaitant jaunimą su negalia ar turinčius neurorūšies ypatumų. Finansuojamo projekto rėmuose taip pat numatyta sukurti ir paleisti ambicingą vartotojų pritraukimo strategiją, rinkti gautas įžvalgas bei teikti rekomendacijas būsimiems veiksmams Europos skaitmeninėje erdvėje.
Viešoji apsauga, sveikata ir reguliavimas
Pastaraisiais mėnesiais Europos Parlamentas aiškiai įvardijo poziciją - minimalus amžius naudotis socialiniais tinklais turėtų būti ne mažesnis nei 16 metų, o platformos privalo taikyti realias, o ne formaliais patvirtinimais paremtas amžiaus patikros priemones. Šią kryptį jau perėmė atskiros valstybės narės: Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas viešai pasisakė už griežtesnį socialinių tinklų reguliavimą vaikams, o Ispanija paskelbė planus riboti socialinių tinklų naudojimą vaikams iki 16 metų. Danijos vyriausybės siūlymas numato, kad socialinių tinklų platformomis būtų galima naudotis nuo 13 metų tik su tėvų sutikimu, o savarankiškai - nuo 15 metų.
Pasak „EdTech Lithuania“ atstovų, tai aiškus signalas visai Europai peržiūrėti nacionalinę praktiką ir ją derinti su griežtėjančiomis Europos Komisijos gairėmis nepilnamečių apsaugos skaitmeninėje erdvėje srityje. Europos Komisija paskelbto kvietimo teikti paraiškas kontekste tai papildo daug platesnį Europos Sąjungos darbą, skirtą sukurti tokį skaitmeninį pasaulį, kuris efektyviai saugo ir įgalina vaikus bei jaunimą.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Vaikų smegenys ir priklausomybės rizika
Socialinių mokslų daktarė, Vilniaus privačios gimnazijos vadovė dr. Agnė Liubertaitė-Amšiejė atkreipia dėmesį į neurobiologinį aspektą. Remiantis Stanfordo universiteto tyrimais, vaikų smegenys į socialinių tinklų stimuliaciją reaguoja 2-3 kartus jautriau nei suaugusiųjų. „Vaiko smegenys dar tik formuoja gebėjimą reguliuoti emocijas. Nuolatinis „patinka“, „repost“, „follow“ srautas aktyvuoja priklausomybės centrus taip, kaip suaugusiojo smegenyse tai darytų azartiniai lošimai. Mes kalbame ne apie laiko švaistymą, o apie realų neurobiologinį poveikį“, - teigia dr. A. Liubertaitė-Amšiejė.
Dažnai manoma, kad socialiniai tinklai tėra laisvalaikio praleidimo būdas, tačiau elgesio skaitmeninėje erdvėje ir kibernetinės psichologijos analitikė Edita Pocinaitė-Janickė pabrėžia, kad realybėje susiduriame su sąmoningai suprojektuotomis sistemomis, kurių tikslas - maksimaliai išlaikyti vartotojo dėmesį. „Vertinti socialinius tinklus kaip nekaltą pramogą yra pavojinga klaida. Tai sudėtingos sistemos, kurios veikia per dopamino ciklus ir elgesio pastiprinimą. Tyrimai rodo nuoseklų probleminio naudojimo ryšį su depresijos, nerimo, savęs žalojimo ir savižudybių augimu. Kai kritinė paauglių masė įsitraukia į šias platformas, negrįžtamai keičiasi mokyklų ir bendruomenių socialinė ekosistema“, - sako E. Pocinaitė-Janickė.
Mamos be dramos su Rasa Jauniškiene.Vaikų santykis su telefonais, rizika, mokyklos bei tėvų vaidmuo
Reguliavimo iššūkiai ir verslo požiūris
Pagrindiniai reguliavimo iššūkiai: Socialinių tinklų globalumas kelia klausimą, kaip ES gali prižiūrėti platformas, veikiančias už jos ribų. Pasak advokato, profesoriaus dr. Mindaugo Kiškio, didžiausias iššūkis yra socialinių tinklų globalumas: „Europos Sąjunga, nors ir vienija 27 valstybes, pasaulio mastu tėra palyginti nedidelis žemės lopinėlis. Teoriškai reguliacines taisykles sukurti galima, tačiau kaip jas įgyvendinti šalyse, kurios nėra ES dalis?“
Dar vienu iššūkiu profesorius įvardijo tokių taisyklių bendrą vardiklį: „Skirtingose šalyse vertybės suprantamos skirtingai - netgi tokios fundamentalios, kaip, pavyzdžiui, žmogaus teisės. Jau nekalbant apie kasdieniškesnius mūsų gyvenimo aspektus - pavyzdžiui, amžius, nuo kurio žmogus gali legaliai atlikti finansinį sandorį internete, skiriasi net tarp pačių ES šalių.“
Suvaržymų priešininkai sako, kad reguliuoti apskritai nereikia, nes ilgainiui viskas susitvarkys savaime. M.Kiškis sako suprantantis šią nuomonę: „Natūrali evoliucija gal ir nėra pats blogiausias kelias, kaip išgryninti ilgiausiai išliekančius, universaliausius, didžiausią vertę turinčius dalykus. Vadovaujantis tokia filosofija, būtų galima pasakyti, kad ES dabar bando statyti vežimą prieš arklį: mes norime reguliuoti interneto procesus, nors iš tiesų net nežinome, kaip internetas atrodys po kelerių metų.“
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Arijus Žakas priminė verslo perspektyvą: „Noras reguliuoti - toks pat senas, kaip ir pats internetas. Nors idėja lyg ir teisinga, niekas negali pasakyti, kur toji riba tarp žmogaus pasirinkimo laisvės ir draudimų, saugant jį nuo neigiamų pasekmių.“ Jis taip pat akcentuoja švietimo ir žinių svarbą: „Aš labai abejoju, kad mes visas šias problemas galime išspręsti ir manau, jog kur kas svarbiau yra kuo daugiau žinoti, mokytis ir edukuoti.“
Socialiniai tinklai ir visuomenės sveikata: atsakomybė ir sprendimai Lietuvoje
Tėvai pralaimi kovą prieš algoritmus. Vienas dažniausių kontrargumentų socialinių tinklų ribojimams -kad tai turėtų būti išimtinai tėvų atsakomybė. Tačiau ekspertai šį požiūrį vadina pasenusiu ir nebeatitinkančiu realybės, kurioje vaikų dėmesį formuoja globalios technologijų platformos. „Tikėtis, kad pavieniai tėvai įveiks milžiniškas korporacijas, kurių produktai sąmoningai sukurti taip, kad vartotojas būtų įtrauktas kuo ilgiau, yra naivu. Tėvai jaučiasi bejėgiai. Tai ne individuali, o sisteminė problema“, - pabrėžia E. Pocinaitė-Janickė.
Pasak VU Vaikų universiteto vadovės ir „EdTech Lithuania“ valdybos narės Akvilės Alauskaitės, švietimo institucijos jau dabar aiškiai mato ilgalaikio dėmesio ekonomikos poveikį mokymosi procesui. „Dirbdami su vaikais ir mokytojais stebime trumpėjantį gebėjimą išlaikyti dėmesį, augantį emocinį jautrumą ir sunkumą gilintis į sudėtingesnį turinį. Tai nėra vien šeimos ar mokyklos iššūkis - tai struktūrinės, algoritmais formuojamos aplinkos pasekmė. Todėl atsakomybė negali būti palikta tik individualiam pasirinkimui. Reikalingas sisteminis sprendimas, kuris padėtų šeimai ir švietimo bendruomenei“, - sako A. Alauskaitė.
Ką daryti Lietuvai? Kol penkios Europos Sąjungos valstybės jau testuoja amžiaus tvirtinimo technologijas, leidžiančias realiai riboti nepilnamečių prieigą prie tam tikrų platformų, Lietuvos ekspertai ragina nelaukti ir imtis sisteminių sprendimų. Pasak „EdTech Lithuania“ atstovų, kalbame ne apie pavienius draudimus, o apie aiškią valstybės poziciją, kuri pripažintų socialinių tinklų poveikį vaikams kaip visuomenės sveikatos klausimą. Ekspertai pabrėžia, kad pirmasis žingsnis turėtų būti reali privatumą sauganti amžiaus patikra, kuri atsakomybę už vaikų apsaugą perkeltų nuo pavienių tėvų pačioms platformoms.
Švietimas ir skaitmeninis raštingumas
Ne mažiau svarbus ir skaitmeninio raštingumo stiprinimas - švietimas turi apimti ne tik vaikus, bet ir mokytojus bei tėvus, padėti jiems atpažinti manipuliatyvius dizaino sprendimus ir priklausomybę skatinančius mechanizmus. Pasak A. Alauskaitės, svarbu išvengti supaprastinto požiūrio, kad kalbame tik apie draudimus. „Tai klausimas apie vaikystės kokybę ir mokymosi sąlygas. Socialiniai tinklai veikia ne tik emocinę būseną, bet ir gebėjimą susitelkti, planuoti, kurti ilgalaikius tikslus. Jei norime auginti kritiškai mąstančią ir kūrybingą kartą, turime užtikrinti, kad skaitmeninė aplinka stiprintų ugdymą, o ne silpnintų jį. Kaip „EdTech“ bendruomenė, mes siekiame prisidėti kuriant saugesnę ir ugdymą palaikančią skaitmeninę ekosistemą vaikams“, - teigia ji.
Socialiniai tinklai kaip ekonominis instrumentas ir rizikos
Kalbėti vien tik apie neigiamą socialinių tinklų įtaką būtų neteisinga. Socialiniai tinklai tėra instrumentas, kurio nauda ir žala priklauso nuo mūsų pačių savimonės, t. y. socialinis tinklas pats savaime nėra blogas, visa problema slypi vartojimo dažnume. Socialiniai tinklai siūlo daugybę privalumų. Jie padeda palaikyti ryšius su šeima ir draugais, ypač gyvenant skirtinguose miestuose ar šalyse. Jie taip pat suteikia galimybę plėsti žinias, dalyvauti diskusijose ir rasti bendraminčius, net jei jie gyvena kitame pasaulio gale. Socialiniai tinklai atlieka svarbų vaidmenį verslui - jie leidžia ieškoti darbuotojų, kurti bei palaikyti profesinius santykius ir bendrauti su didžiųjų įmonių vadovais.
| Veiksnys | Teigiamas poveikis | Rizika / neigiamas poveikis |
|---|---|---|
| Inovacijos ir startuoliai | Ekonomikos atgaivinimas, darbo vietos, technologinis konkurencingumas | Duomenų centralizacija, priklausomybė nuo kelių platformų |
| Reguliavimas (DSA, amžiaus patikra) | Vartotojų apsauga, skaidrumas, skaitmeninis suverenitetas | Įgyvendinimo iššūkiai, tarptautinė prieiga ir skirtingos vertybės |
| Jaunimo apsauga | Sveikesnė raida, geresnė mokymosi aplinka | Priklausomybė, neurobiologinė žala, emociniai sutrikimai |
Praktiniai patarimai vartotojams ir institucijoms
- Nuolatos besikeičiančiame ir technologiškai tobulėjančiame pasaulyje yra svarbu nustatyti laiko ribas naudojimuisi socialiniais tinklais.
- Užuot tik pasyviai slinkę turinį, stenkitės sąmoningai naudotis socialiniais tinklais.
- Skirkite bent kelias valandas per dieną, kai sąmoningai atsitraukiate nuo telefonų ir kompiuterių, ir stenkitės daugiau laiko skirti veikloms, kurios stiprina ryšius realiame gyvenime.
- Švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos institucijų bendradarbiavimas turi būti nuoseklus: problema turi būti sprendžiama kaip vaikų psichikos sveikatos, o ne vien technologijų reguliavimo klausimas.
- Valstybės ir platformos turi plėtoti realias, privatumą saugančias amžiaus patikros priemones ir skaitmeninio raštingumo programas visoms amžiaus grupėms.
Straipsnyje aptariama socialinių tinklų samprata bei analizuojamas socialinių tinklų poveikis žmogaus elgsenai skirtingose kartose, taip pat pristatoma socialinių platformų keli pavyzdžiai ir jų vartojimo šiuolaikinėje visuomenėje įtaka žmonių mąstysenai ir elgsenai.
tags: #socialiniai #tinklai #europos #ekonomikoje