Demencija (lot. dementia - beprotybė) apibūdinama kaip sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama gana daug aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas, tačiau sąmonė sutrikusi nebūna. Pasaulio sveikatos organizacija demenciją apibrėžia kaip įgytą nuolatinę atminties ir kitų pažintinių savybių pablogėjimo būseną, kuri trunka mažiausiai šešis mėnesius ir turi įtakos darbui, socialinei veiklai ir galiausiai gebėjimui gyventi savarankišką gyvenimą.
Ligos pobūdis, simptomai ir pasekmės
Demencija - tai bendrasis terminas, kuris apibūdina įvairius simptomus, atsirandančius, kai smegenys yra paveikiamos ligos. Anot slaugos ekspertų, kokie demencijos simptomai pasireikš konkrečiam žmogui, priklauso nuo to, kuri smegenų dalis yra paveikta, ir nuo paties žmogaus asmeninių savybių. Bėgant laikui demencija progresuoja. Kinta nuotaika, atsiranda nedidelių elgesio pokyčių, užmaršumas. 90 proc. žmonių, sergančių demencija, patiria elgesio ir psichologinių simptomų - tai nerimas, apatija, paranoja, haliucinacijos ir stiprus reagavimas.
Sergančiojo demencija elgesys dažnai stengiasi išreikšti jausmus, taigi net kai elgiasi agresyviai, reikėtų pagalvoti, ką ligonis nori tuo pasakyti. Ligai progresuojant, tampa vis sunkiau įvardyti savo poreikius ir apskritai suprasti pasaulį. Dėl to žmogus gali priešintis bet kokiai pagalbai, ypač sudėtinga būna susitarti su juo dėl asmeninės higienos: prausimosi, ėjimo į tualetą.
Problemos bendraujant ir jų priežastys
Pagrindiniai demencijos gydymo būdai yra elgesio terapija ir nemedikamentinės priemonės - t. y. socialiniai ir aplinkos pakeitimai, muzikos ir šokio terapija, farmakoterapija bei tinkamos priežiūros įstaiga. Gydant demencija sergančiuosius vaistais ne visada pavyksta sulaukti gerų rezultatų. „Todėl mūsų aplinkybėmis labai svarbios nemedikamentinės priemonės, ypač - bendravimas“, - pabrėžia Kauno medicinos universiteto Geriatrijos klinikos gerontologė doc. dr. Jūratė Macijauskienė.
Bėdos dėl bendravimo. Gydant demenciją, ypač svarbus bendravimas su sergančiuoju. Tačiau globėjams kyla nemažai rūpesčių. Pavyzdžiui, su sergančiuoju sunku ilgai kalbėti, nes jis negali sukaupti dėmesio. Kadangi sergantysis gali susitelkti tik į vieną užduotį, sudėtingos instrukcijos jį glumina. Jis gali stengtis apibūdinti daiktą, kurio pavadinimo jau nebežino ar sukurti naują žodį jam apibūdinti. Neretai nuolat kartoja žinomus žodžius, jam sunku logiškai reikšti mintis, todėl nukenčia teiginio prasmė. Pablogėjus atminčiai, žmonės nuolat kartoja mintis, greitai pamiršta, kas buvo ką tik pasakyta. Pablogėjusi klausa ir regėjimas dar labiau sunkina bendravimą, gali pasireikšti net pyktis, agresija.
Taip pat skaitykite: Kaip pasinaudoti valstybės subsidija būstui?
Orientacijos ir aplinkos korekcijos svarba
Orientacija turi įtakos bendravimui, todėl reikia stengtis ją gerinti. Suvokti laiką padeda didelis laikrodis (tačiau nerekomenduojami skaitmeniniai), kalendoriai su didelėmis ir aiškiomis raidėmis, su nurodyta data ir savaitės diena (arba dienos-nakties kalendorius, „Forget-me-not“). Naktį patariama palikti įjungtą apšvietimą, nes tai padeda orientuotis ir sumažina klaidžiojimo tikimybę. Rašytinės instrukcijos ir užrašai su pavadinimais ant daiktų (pvz., ant virtuvės reikmenų) primena pamirštus daiktų pavadinimus. Taip pat padeda dienoraščiai, užrašai, tvarkaraščiai, nuotraukų albumas.
Aplinka - jos pritaikymas yra vienas svarbiausių veiksnių, rūpinantis sergančiaisiais demencija. Aplinka turi būti jauki ir pažįstama. Padėti įvertinti namų aplinką dėl galimų pavojų (paslepiant ar užrakinant potencialiai pavojingus daiktus) ir ją optimaliai pritaikyti sergančiajam galėtų ergoterapeutas. Patalpa turi būti tinkamai apšviesta, kad būtų išvengta klaidžiojimo naktį. Žiemą miego ir būdravimo ciklo reguliavimui taikoma šviesos terapija.
Sergančiojo aplinkoje turi būti kuo mažiau triukšmo ir kitų dirgiklių. Švenčių metu aplinką derėtų puošti saikingai, kad ji būtų atpažįstama. Tualeto ir vonios duris vertėtų nudažyti šviesia išsiskiriančia spalva, kad būtų lengviau rasti. Duris, skirtas tik personalui, galima nudažyti maskuojama spalva. Laiptų pakopų kraštus reikėtų pažymėti kontrastinga spalva, laiptų turėklai turi būti tvarkingi, tinkamame aukštyje. Jei veidrodžiai trikdo, juos reikia uždengti.
Efektyvaus bendravimo strategija
Bendraujant reikia stengtis pabrėžti išlikusius paciento sugebėjimus. Demencija žmonėms progresuoja nevienodai, tad medikai ir globėjai bendraudami turi atsižvelgti į besikeičiančią situaciją. Artimieji ir medikai turi pasitelkti visą savo išmonę, kai klausosi sergančiojo ar kalba su juo. Reikia turėti kantrybės laukiant atsakymo į klausimą, nepertraukti paciento pokalbio metu.
Jei pritrūksta žodžio, subtiliai pasiūlyti numanomą žodį, kurio pacientas „ieško“. Jei suprantama, ką jis sako, nebūtina siūlyti teisingo žodžio. Niekada neprieštarauti pacientui, nes tai gali sukelti audringą reakciją: riksmą, verksmą, pyktį. Prieš pradedant kalbėti, reikia užmegzti ryšį: kreiptis vardu, stengtis sugauti žvilgsnį. Kalbėti aiškiai, trumpai ir neskubant, maloniu, ramiu tonu, įsijautus į pašnekovo padėtį, aplinkoje neturi būti daug dirgiklių.
Taip pat skaitykite: Parama socialinėms įmonėms
Kalbėtis reikia atsisukus veidu į pašnekovą, geriausiai - prieš šviesos šaltinį, kad veidas būtų apšviestas. Klausimus formuluoti taip, kad į juos būtų galima atsakyti „taip“ arba „ne“. Jei reikia, klausimus ar teiginius pakartoti arba perfrazuoti. Instrukcijos turi būti pakopinės, jei reikia, pakartoti tais pačiais žodžiais. Naudoti neverbalines priemones: klausiant rodyti, liesti, pradėti daryti tai, ko prašoma iš sergančiojo.
Svarbu žinoti, kurie žodžiai pacientui žinomi ir stengtis juos dažniau vartoti. Kalbant pabrėžti svarbiausią žodį (pvz., „Prašau, tai JŪSŲ arbata“). Nevartoti vaizdingų ir perkeltinės reikšmės posakių, nes pacientas gali suprasti tiesiogiai. Negatyvius teiginius keisti pozityviais (pvz., užuot sakius „Neikite čia“, sakyti „Eikite čia“). Vengti klausiamosios formos (pvz., „Ar prisimenate, kad...“) arba teiginių „Turėtumėte žinoti, kas jus aplankė“.
Nekalbėti prie paciento taip, lyg jo nebūtų. Rodyti pagarbą, meilę ir rūpestį. Nesakyti, kad pacientas neteisus, nekritikuoti ir netaisyti jo. Svarbus neverbalinis bendravimas: žvilgsnis, šypsena ir prisilietimai, nuraminantys ir parodantys, kad paciento klausomasi. Svarbu pajusti jo nuotaiką ir teisingai suprasti emocijas (pvz., kai sergantysis sako laukiantis mamos, gali reikšti, kad jis jaučiasi vienišas, nesaugus ir įsibaiminęs).
Patarimai, kaip bendrauti su demencija sergančiu asmeniu
Kas gali pagelbėti praktikoje
Rašytinės instrukcijos ir užrašai su pavadinimais ant daiktų (pvz., ant virtuvės reikmenų) primena pamirštus daiktų pavadinimus. Nuotraukos, paveikslai, įvairios puošmenos turi būti atpažįstami, turintys ryšį su praeitimi. Patalpos turi būti pakankamai erdvios ir su stabiliais baldais, pastatytais taip, kad būtų patogu bendrauti. Aplinka turi būti gana įvairi, susijusi su garsų, vaizdo, lytėjimo ir uoslės jutimais, kad būtų galima kompensuoti jų netekimą ir išlaikyti likusius sugebėjimus.
Paciento dienotvarkė turi būti suplanuota ir neverčianti skubėti. Lavinkite sergančio asmens stiprybes ir gebėjimus. Svarbu patį sergantįjį įtraukti į įvairią, jam patinkančią veiklą. Sakykite ir darykite tik vieną dalyką vienu metu. Sergančiojo demencija skatinimas gyventi sveiką ir aktyvų gyvenimą, socialiniai santykiai, geras miego režimas gali palengvinti ligos simptomus.
Taip pat skaitykite: Valstybės finansuojamas draudimas
Higiena ir kasdienė priežiūra
Kalbant apie asmens higieną, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad demencija pažeidžia smegenų gebėjimą atpažinti poreikį šlapintis, todėl sergantysis nejaučia poreikio eiti į tualetą ar sulaikyti šlapinimosi, iki galės pasinaudoti tualetu. Ligai progresuojant, sergantysis gali šlapintis ir tuštintis ne tam skirtose vietose, tualeto reikmenis naudoti ne pagal paskirtį, nesugebėti laiku nusimauti apatinių. Apatija ir depresija taip pat gali paveikti higienos įpročius.
Dažnai ištinkantys šlapimo nelaikymo epizodai gali labai paveikti žmogaus orumą ir pasitikėjimą savimi. Todėl svarbu padėti slaugomam asmeniui kuo ilgiau išsaugoti savarankiškumą. Naktį tualeto duris palikite atidarytas, o šviesą - įjungtą, kad būtų lengva rasti. Demencija sergantiems pacientams „TENA“ rekomenduoja „TENA Pants“ sauskelnes-kelnaites, kurios užtikrina savarankiškumą. „TENA Pants“ dėvimos kaip įprasti apatiniai, jas lengva nusimauti ir užsimauti, tad slaugomajam dėvėjimo įpročiai nesikeis. Kai kurie demencija sergantys žmonės bijo vandens. Tokiu atveju kasdienį prausimąsi palengvina vandeniu nenuplaunami produktai.
Pagalba globėjui ir valstybės parama
Sergančiųjų demencija globai reikia daug pastangų ir laiko. Dažniausiai globėjai irgi yra vyresnio amžiaus, juos kamuoja depresija, pablogėjusi fizinė būklė, socialinė izoliacija, jie irgi vartoja medikamentus. Todėl svarbu rūpintis globėjo sveikata ir gerove. Stresinė globėjo būsena turi įtakos sergančiojo demencija pažintinei funkcijai, elgesiui, funkciniams sugebėjimams, bendravimui.
Apmokius jų artimuosius, stresas sumažėja, o bendravimas pagerėja. Labiausiai globėjus trikdo nuolatinis klausinėjimas to paties, taigi padėti gali bendravimo strategija. Pagalba globėjui: tokią palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą pacientams yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Nemokamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos pacientams yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Tokios paslaugos teikiamos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams, turintiems gydančio gydytojo siuntimą (F Nr. 027/a) ir atitinkantiems nustatytus kriterijus, numatytus LR SAM 2012 m. gegužės 4 d. įsakyme Nr. V-393 „Dėl palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (kreipiantis dėl palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų) arba LR SAM 2007 m. sausio 11 d. įsakyme Nr.
Pacientai pageidaujantys gauti paliatyviosios pagalbos namuose paslaugas gali kreiptis: telefonu (046) 410079 arba +370 67413001 el. (kontaktai nurodyti informaciniams tikslams pagal pateiktą medžiagą).
Mokymai, inovacijos ir pagalbos priemonės
Mokymų ir švietimo iniciatyvos turi ypatingą reikšmę: Mokslininko ir jo kolegų vykdyto projekto iDO (angl. Innovative Digital Training Opportunities on Dementia for Direct Care Workers) metu sukurtame kurse pateikiamas turinys yra skirtas asmenims, slaugantiems ar prižiūrintiems žmones su demencijos simptomais. Rugsėjo pradžioje organizavome mokymus - aplankėme Respublikinės Kauno ligoninės personalą ir Kauno Panemunės socialinės globos namus. Mūsų sklaidos renginiuose didžiąją dalyvių dalį sudarė slaugytojai, dirbantys su demencija sergančiais asmenimis.
Vienas iš dvejus metus vykusio projekto rezultatų - rimtasis žaidimas. Žaidime išskiriami dviejų tipų poreikiai: materialiniai/fiziniai (alkis, poilsis) ir socialiniai (sąveika). Žaidėjas turi patenkinti žaidime vaizduojamo sergančiojo poreikius, papildydamas išteklius, tačiau tai gali turėti šalutinį poveikį kitiems poreikiams. Žaidimo vidinę būseną apibūdina trys kintamųjų grupės: nepriklausomos, tarpinės ir priklausomos. Nepriklausomi kintamieji nesikeičia viso žaidimo metu, o jų vertės žaidimo pradžioje yra atsitiktinai priskiriamos iš duotų rinkinių. Žaidimas taip pat teikia grįžtamąjį ryšį, tad jį galima laikyti mokymosi veikla mokymosi aplinkoje. „Žaidimas buvo išbandytas MOOC bandomųjų bandymų metu ir buvo įvertintas teigiamai kaip efektyvus būdas pagerinti žinių perdavimą,“ - džiaugėsi projekto autoriai.
Tarptautinės gairės ir statistika
Kaip skelbia tarptautinė organizacija „Alzheimer Disease International“, net iki 85 proc. iš daugiau nei 55 milijonų demencija sergančių asmenų visame pasaulyje negauna specializuotos pagalbos. McGill universiteto parengta ataskaita „Gyvenimas po diagnozės: gydymas, priežiūra ir palaikymas“ pažymi, kad pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas būtiniausių gydymo, priežiūros ir paramos paslaugų po diagnozės teikimui.
Demencija yra viena iš labiausiai paplitusių ir sunkiausių ligų, kuri kankina vyresnio amžiaus žmones. Remiantis mokslininkų skaičiavimais, iki 2030 m. pasaulyje bus daug demencijos atvejų, o Alzheimerio liga sudaro 50-60 proc. demencijos atvejų. Lietuvoje, kaip ir kitur, svarbu stiprinti tiek medicininę, tiek socialinę paramą sergantiems ir jų artimiesiems.
| Parama / priemonė | Kam skirta | Nauda |
|---|---|---|
| Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos (PSDF) | Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams | Nemokama slauga ir priežiūra, suderinus su gydytojo siuntimu |
| Mokymai ir švietimas (pvz., iDO) | Slaugytojams ir artimiesiems | Pagerina bendravimo įgūdžius ir sumažina stresą |
| Ergoterapeuto įvertinimas | Namų aplinkos pritaikymas | Sumažina pavojus, gerina savarankiškumą |
| Techninės priemonės (kalendoriai, laikrodžiai, TENA) | Pacientams su pažinimo sutrikimais | Pagerina orientaciją, higieną ir orumą |
Slaugos srities specialistai sako, kad slauga turėtų būti orientuota į asmenį. Reikia atkreipti dėmesį į psichologines ir socialines demencijos pasekmes, ir labai svarbu pastebėjus pirmuosius simptomus laiku kreiptis į gydytoją specialistą.
tags: #valstybes #pagalba #slaugantiems #dimencija #sergancius #ligonius