Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama pensijų sistemoms Europos Sąjungoje (ES), ypač atsižvelgiant į demografinius pokyčius ir ekonominius iššūkius. Pensijų sistemos yra kiekvienos valstybės vidaus dalykas, todėl kiekviena valstybė jas reguliuoja pagal vidaus teisės aktus bei turimus finansinius išteklius.
Pateikiame apžvalgą apie pensijų sistemas ES, lyginant skirtingus modelius ir iššūkius, su kuriais susiduria valstybės narės, įskaitant ir Lietuvą.
Pensijų sistemų įvairovė ES
Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Visoje ES išlaidos senatvės pensijoms 2024 m. sudarė vidutiniškai 12,9 proc. BVP. Daugiausia pensijoms išleidžia Italija, Austrija ir Suomija - atitinkamai po 17 proc., 16,2 proc. ir 15,2 proc. BVP. Tuo metu mažiausiai pinigų senatvės pensijoms skiria Airija ir Malta - atitinkamai po 3,7 proc. ir 6,7 proc. BVP.
Išlaidos pensijoms priklauso nuo ekonominės, demografinės situacijos, pasirinkto pensijų sistemos modelio ir svyruoja nuo 3,7 proc. BVP Airijoje iki 17 proc. BVP Italijoje. Su kaimynine Estija šia prasme atrodome panašiai.
II pensijų pakopa: kada ir kiek sukauptų pinigų galėčiau atsiimti?
Lietuvos pensijų sistema: dabartinė situacija
Lietuvos pensininkai jau gavo pirmąsias 2026 m. pensijas. 2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Tačiau, nepaisant augimo, Lietuva vis dar išsiskiria tuo, kiek mažai lėšų skiria vyresnių žmonių pajamoms užtikrinti. Išlaidos senatvės pensijoms mūsų šalyje pernai siekė 7,3 proc. BVP. Taigi pensijoms išleidome kone dvigubai mažiau nei ES vidurkis.
Lietuva - viena iš ES valstybių, kurioje mokamos vienos žemiausių nominalių pensijų, svyruojančių tarp ~673 EUR per mėnesį. Estija - ~817 EUR, Lietuva - ~ 673 EUR (sausio mėn. Lietuva vis dar atsilieka pensijų srityje nuo daugumos ES valstybių.
Nemažai žmonių vis dar mano, kad pensija žmogui mokama iš socialinio draudimo įmokų, kurias nuo savo atlyginimo jis sumokėjo „Sodrai“. Ir, kuo daugiau per karjerą sumokėta, tuo didesnė pensija laukia. Tačiau tai nėra tiesa. Pensijos mokamos ne iš praeityje sukauptų lėšų. Joms pinigai paimami iš šiuo metu dirbančių, dabar įmokas ir mokesčius mokančių žmonių.
Pensijų sistemos reformos ir iššūkiai
Šiandienos ES valstybės ir institucijos, susidūrusios su ekonominiu nuosmukiu ir globalizacijos reiškiniais, ieško naujų būdų, kaip užtikrinti socialinės apsaugos sistemos adekvatumą ir tvarumą.
Didžiausia Europos pensijų fondų asociacija „PensionsEurope“ ragina Lietuvos Vyriausybę persvarstyti naujausius siūlomus pensijų sistemos pakeitimus ir įspėja, kad jie smarkiai išbalansuotų sistemą, pakenktų būsimų šalies pensininkų ateičiai ir visos valstybės finansinėms galimybėms bei stabilumui.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Pasak „PensionsEurope“ vadovo, dabar siūlomi pakeitimai akivaizdžiai silpnintų antrąją pakopą ir stipriai padidintų spaudimą jau ir dabar su demografiniais iššūkiais susiduriančiai valstybinei pensijų sistemai.
2019 m. Lietuvoje įvykdyta automatinio įtraukimo į pensijų sistemą reforma davė puikių rezultatų - prie II pakopos prisijungė beveik 70 proc. visų šalies dirbančiųjų. Šį mechanizmą pakeitus savanoriškumu pagrįstu modeliu, dalyvavimo pensijų sistemoje rodikliai imtų sparčiai mažėti.
Anuitetai: mitai ir realybė
Ekspertas pabrėžia, kad pensijų sistema Lietuvoje buvo sukurta vadovaujantis trijų pakopų modeliu, kurio tikslas - užtikrinti pakankamas pajamas pensijoje ir sumažinti priklausomybę nuo vieno finansų šaltinio. Valstybės mokama pensija ir savanoriškas kaupimas papildo vienas kitą, o pagrindinė II pensijų pakopos užduotis yra ne tik padėti žmogui sukaupti tam tikrą turtą iki pensijos, bet ir užtikrinti, kad šis turtas būtų išmokamos nuosekliai per ilgą laiką.
Vienas dažniausių nuogąstavimų, susijusių su pensijų anuitetais, yra įsitikinimas, kad sulaukus pensijos amžiaus sukauptų lėšų nebeįmanoma atgauti. Iš tiesų pensijų fonde sukauptas turtas priklauso pačiam žmogui, o tai, kaip jis bus išmokamas, aiškiai apibrėžta įstatymuose.
Svarbu suprasti, kad paveldimumas priklauso ne nuo paties anuiteto fakto, o nuo to, koks anuiteto tipas pasirenkamas. Skirtingi anuitetai atliepia skirtingus dalyvių poreikius. Žmogus pats renkasi vieną iš trijų anuiteto rūšių. Vienas iš svarbiausių kriterijų, galinčių padėti pasirinkti, tai paveldėjimo galimybė.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Kitas plačiai paplitęs mitas apie pensijų anuitetus - kad tai brangus sprendimas, kuris gerokai sumažina sukauptą turtą. Tačiau praktikoje anuitetų apmokestinimas yra gerokai paprastesnis, nei dažnai manoma.
Pasirinkus pensijų anuitetą, kartais manoma, kad sukauptos lėšos nustoja „dirbti“ ir laikui bėgant jų vertę neišvengiamai mažina infliacija. Iš tiesų pensijų anuitetų fondas investuoja lėšas, o jo veikla orientuota į ilgalaikį mokėjimų stabilumą ir perkamosios galios išsaugojimą.
Statistika ir palyginimai
Lietuva neabejotinai turėtų didžiuotis dabartinės sistemos jau pasiektais rezultatais ir toliau plėtoti, didinti bei stiprinti pensijų fondus ne tik atskirų piliečių, bet ir visos šalies ekonomikos labui.
| Šalis | Išlaidos senatvės pensijoms (% BVP) |
|---|---|
| Italija | 17.0 |
| Austrija | 16.2 |
| Suomija | 15.2 |
| ES vidurkis | 12.9 |
| Lietuva | 7.3 |
| Malta | 6.7 |
| Airija | 3.7 |
