Nuo metų pradžios įsigaliojus naujai tvarkai, apie pensijų kaupimo sistemos pokyčius intensyviai kalba tiek fondus valdančios įmonės, tiek patys gyventojai. Atsisakoma automatinio įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų (o dėl sunkios ligos - visą sumą), o per dvejų metų langą sukauptas lėšas, išskyrus valstybės įnašą, galės atsiimti bet kuris kaupiantysis.
Kas vyksta praktikoje: klientų srautas ir prašymai
Antros pakopos pensijų fondus valdančios bendrovės teigia, kad gyventojai nuo metų pradžios aktyviai teikia prašymus stabdyti ar visai nutraukti kaupimą ir atsiimti lėšas. Kai kurios jų pastebi, jog daugiau yra prašymų nutraukti kaupimą nei laikinai stabdyti įmokas ar baigti kaupti dėl sveikatos būklės. Beveik visos įmonės BNS teigė negalinčios viešinti konkrečių skaičių, tuo metu bendrovė „Allianz Lietuva“ pranešė, kad nuo metų pradžios nutraukti dalyvavimą jos fonduose paprašė virš 15 tūkst. klientų.
„Štai atgauti sukauptas lėšas dėl sunkios ligos ar negalios pateikė prašymus apie 500 klientų. Daugiau nei 100 tokių klientų jau pasiekė pirmosios išmokos (pinigai dėl kritinės ligos išmokami iš karto, visiems kitiems - kito ketvirčio pradžioje - BNS). Kiti duomenys dar nėra galutiniai“, - BNS teigė įmonės Procesų ir pensijų sutarčių skyriaus vadovė Eugenija Tamutienė.
Pasak jos, stebimas labai didelis klientų susidomėjimas - dalis jų jau apsisprendę, tačiau daug žmonių nori ir pasitarti prieš priimant sprendimą, ar kaupti toliau. „Tarp dažniausiai žmonėms kylančių klausimų - kada nutraukęs kaupimą atgaus sukauptus pinigus, ar gali atsiimti visą sukauptą sumą, kurią mato savo pensijų sąskaitoje, kokius dokumentus turi užpildyti norėdamas nutraukti kaupimą pensijai“, - teigė E. Tamutienė.
Banko „Artea“ komunikacijos vadovas Saulius Jarmalis informavo, kad daugiausia gautų prašymų yra iš norinčiųjų nutraukti pensijų kaupimą. „Bendrai vertiname, kad atitikti kriterijus ir pabaigti kaupimą dėl sveikatos būklės galėtų apie 2 proc. dalyvių. Tai viena iš temų, dėl kurios sulaukiame nemažai klausimų“, - BNS teigė S. Jarmalis.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
„Luminor investicijų valdymo“ vadovė Loreta Načajienė teigė, kad skambinantys į kontaktų centrą dažniausiai klausia, kur ir kaip galėtų užpildyti paraišą pasitraukti iš antros pakopos sistemos ir atsiimti sukauptas lėšas. „Sulaukiame klientų klausimų, kada lėšos bus išmokėtos, tad svarbu pažymėti, kad pateikusiems prašymus pensijų kaupimo reformos lango metu lėšos bus išmokamos kas ketvirtį“, - BNS sakė L. Načajienė.
Bendrovės „Goindex“ vadovas Jonas Iržikevičius BNS taip pat teigė konkrečių duomenų negalintis pateikti, tačiau pabrėžė, kad nepaisant didelio besikreipiančiųjų srauto, didžioji dauguma lieka kaupti. „Žmonės aktyviai priiminėja sprendimus pirmomis metų dienomis - tie, kurie labai laukė tos reformos. Dabar tas srautas yra gal 10 kartų ar 15 kartų bent jau pas mus apmažėjęs ir toks nuosaikesnis, sakyčiau“, - BNS teigė J. Iržikevičius. „Bet aš noriu pasakyti, kad didžioji dauguma ir toliau lieka kaupti, kaip ten bebūtų“, - kalbėjo jis.
Ką sako apklausos ir prognozės
Praėjusių metų pabaigoje „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kad iš antros pensijų kaupimo pakopos planuoja pasitraukti 43,3 proc. dalyvių, o beveik trečdalis jų yra apsisprendę atsiimtas lėšas investuoti iš naujo. Kiek daugiau nei ketvirtadalis (27,1 proc.) kaupiančiųjų gruodžio pabaigoje nurodė vis dar nesantys priėmę tvirto sprendimo, o tęsti kaupimą planuoja 29,6 proc. gyventojų.
Prognozuojama, kad 2026 metais iš pensijų kaupimo pasitrauks apie 20-40 proc. dalyvių, o į ekonomiką bus įlieta apie 1,2 mlrd. papildomų eurų. „Sodra“ prognozuoja, kad jai grįš apie 550 mln. eurų.
Kaip veikia pakopų sistema ir kokios yra išmokos galimybės
I pakopa - tai yra standartinė valstybinė pensijų sistema. Čia „Sodra“ iš gyventojų renka valstybinio socialinio draudimo (VSD) mokestį, kuris perskirstomas „Sodros“ biudžete, ir didžioji dalis jo nukeliauja dabartinių pensininkų pensijoms. I-oje pakopoje lėšos nėra kaupiamos - čia jos paprasčiausiai surenkamos ir išmokamos.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
II pakopa - tai pasirinktinos įmokos į fondus, kai prie privačių įmokų kaupimo prisideda ir „Sodra“. Gyventojas pats renkasi ar nori dalyvauti šioje sistemoje ar ne. Dalyvavimo II-oje kaupimo pakopoje taisyklės buvo ne kartą keičiamos. Kaip rašė BNS, gyventojai apsisprendę pasitraukti iš II-os pakopos pensijų fondo, tai galės padaryti nuo 2026 metų pradžios iki 2027 metų pabaigos. Tokiu atveju jie galės atsiimti savo sumokėtas įmokas ir investicinį pelną, tačiau neatgaus valstybės (Sodros) įmokų, už kurias bus priskaičiuojami papildomi „Sodros“ pensijų apskaitos vienetai to asmens valstybinei pensijai.
Kai kalbama apie galimybes pasinaudoti sukauptomis lėšomis suėjus pensiniam amžiui, yra keletas būdų: atsiimti sukauptą sumą iš karto arba rinktis anuitetą. Anuitetas - tai kasmėnesinė išmoka asmeniui iki gyvos galvos. Suėjus pensiniam amžiui atsiimti sukauptą sumą iš karto galimas tik tuo atveju, jei sukaupta suma neviršija tam tikros ribos (apytiksliai - 65 metų asmeniui fonde sukauptos sumos dydis turėtų būti mažesnis nei 11 tūkst. eurų, remiantis pateiktais orientyrais).
Investavimo strategijos pensijų fonduose
Nesvarbu ar tai II-os pakopos, ar III-ios pakopos pensijos kaupimas, gyventojas gali pasirinkti pageidaujamą investicinio fondo rizikingumą, pasirinkdamas labiausiai tinkamą fondo kryptį. Gyvenimo ciklo strategija - jos principas nesudėtingas: sukuriama keletas fondų, suskirstant juos pagal rėžius, taikomus tam tikram gyventojų amžiui. Iki kol gyventojui lieka keliolika metų iki pensijos, iš esmės beveik visa lėšų dalis investuojama į akcijas. Artėjant prie pensinio amžiaus, nuosekliai didinama obligacijų dalis.
Konservatyvūs - investuojantys į obligacijas. Tai fondai, kurie gali investuoti tik į valstybines (ES arba EBPO šalių) obligacijas bei indėlius - patys saugiausi. Didelės grąžos iš jų tikėtis neverta, ir jie net visuomet aplenks realią infliaciją. Mišrūs - investuojantys tiek į obligacijas, tiek į akcijas. Agresyvūs - investuojantys į akcijas: tai aukščiausios rizikos pensijų fondai.
Koks pasirinkimas geriausias? Pagrindinis argumentas dėl rizikos lygio pasirinkimo turėtų būti laikotarpis likęs iki pensijos: jei likęs mažiau nei dešimtmetis - derėtų apsistoti ties konservatyviu investavimu. Laikui bėgant pasirinktą kryptį galima nesunkiai pakeisti kita.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Tarptautinės patirtys ir ką galime pasimokyti
Vienas geriausių pensijų sistemų pavyzdžių pasaulyje turi Islandija, Danija ir Olandija, rodo pasauliniai pensijų indeksai. Šiose šalyse daug dėmesio skiriama privačiam kaupimui, o jų gyventojų gaunamos pajamos senatvėje siekia apie 70-90 proc. iki tol buvusio atlyginimo.
„Mercer“ ir CFA instituto pasauliniame pensijų indekse geriausia pensijų sistema tarp 44 valstybių - Islandijoje. Remiantis pensijų sistemų analize, Islandijoje valstybės mokama bazinė pensija sudaro apie 10 proc. nuo vidutinio atlyginimo, o priedas už stažą dar gali pridėti iki 15 proc. likusius 70 proc. užtikrina profesinių pensijų fondų išmokos, prie kurių privalo prisidėti ir darbuotojas, ir darbdavys. Į profesinius pensijų fondus Islandijos gyventojai nukreipia iki 4 proc. savo darbo užmokesčio, o darbdaviai prisideda dar 6 proc.
Danijoje, kaip ir Islandijoje, įprasta, kad darbdavio indėlis į privačius fondus yra didesnis nei darbuotojo - darbdavys čia dažniausiai sumoka apie du trečdalius įmokos. Olandijoje darbdaviai savo darbuotojams neprivalo mokėti įmokų, tačiau apie 90 proc. darbdavių vis tiek jas moka. Papildomas kaupimas ateičiai šiose šalyse atsiperka su kaupu: vieno vyresnio nei 15 m. amžiaus Danijos gyventojo sukauptas finansinis turtas vidutiniškai sudaro apie 175 tūkst. eurų.
Lietuvos kontekstas: dabartinė padėtis ir iššūkiai
Lietuvoje pensinių fondų istorija dar palyginti jauna, ir visą mūsų pensinę sistemą galima vadinti tik užuomazgomis. Lietuvos pensijų sistemoje daug problemų. Pirmiausia, yra sudėtingas pats kaupiamų senatvės išmokų kūrimo etapas - norint, kad pensijos būtų kaupiamos ateičiai iš valstybės (ar „Sodros“) lėšų, tam reikia skirti dalį lėšų iš dabar surenkamų mokesčių. Tą problemą dar labiau gilina sparčiai senstanti visuomenė, ir išvažiuojantys iš šalies darbingi žmonės.
Kita savarankiško kaupimo problema yra dažni pokyčiai ir sistemos nestabilumas. Visos tokios ilgalaikės sistemos turi būti grįstos absoliučiu pasitikėjimu, o koks gali būti pasitikėjimas pensijų fondais, kai sistemos esmė kartas nuo karto pakeičiama? Net ir paskutinė koalicija Lietuvoje žada į sistemą įnešti daug naujovių. Vis tik, jos neturėtų paliesti tų, kurios kaupia lėšas ir privačiomis lėšomis (pervedant nustatytą dalį tiesiai iš darbo užmokesčio), kas būtų pasikėsinimas į privačias lėšas.
Šiuo metu Lietuvos veikiančiuose II ir III pakopos pensijų fonduose šalyje gyventojai yra sukaupę apie 9 mlrd. eurų, tai sudaro apie 12 proc. šalies BVP. „Swedbank“ atstovai primena, kad ruoštis finansiškai savo didžiausioms gyvenimo atostogoms reikia iš anksto. Pasirūpinkite kaupimu jau dabar, kad ateityje galėtumėte įgyvendinti visas savo svajones.
Praktiniai patarimai kaupiantiems ir svarstantiems pasitraukti
- Jei norite atsisakyti tolimesnio II-os pakopos kaupimo, reikia per 6 mėnesius nuo metų pradžios parašyti prašymą pensijų fondą valdančiai bendrovei.
- Jeigu svarstote atsiimti dalį lėšų, pasidomėkite išmokėjimo terminais - fondų bendrovės nurodo, kad per pensijų kaupimo reformos langą lėšos bus išmokamos kas ketvirtį.
- Patikrinkite „Sodros“ savitarnos duomenis, kur galite matyti, kiek į jūsų fondus buvo įmokėta ir kiek turite sukaupę teisių į senatvės pensiją.
- Apgalvokite investicinę strategiją: jei iki pensijos liko mažiau nei dešimt metų - pasirinkite konservatyvesnę strategiją, jei ilgesnis laikotarpis - agresyvesnė strategija gali atnešti didesnę grąžą ilgalaikėje perspektyvoje.
- Atkreipkite dėmesį į galimybę pasinaudoti III pakopos priemonėmis ir darbdavio įsitraukimą - šie komponentai gali žymiai padidinti galutinę pensiją.
3 pensijų pakopa | 3 pakopos pensijų fondai | pensijų fondų mokesčiai |3 pensijų pakopa gpm lengvata
Duomenų lentelė: pagrindiniai pokyčiai ir jų pasekmės
| Pokytis | Ką leidžia | Pasekmė gyventojams |
|---|---|---|
| Atsisakoma automatinio įtraukimo | Gyventojas renkasi aktyviai | Didesnė sprendimo laisvė, rizika mažesnio dalyvavimo |
| Galimybė pasitraukti | Visiškai pasitraukti iš II pakopos | Galima atsiimti sumokėtas įmokas ir pelną (be „Sodros“ įnašo) |
| Vienkartinis išėmimas | Galima atsiimti 25% sukauptų lėšų (vieną kartą) | Trumpalaikė likvidumas, mažesnės ilgalaikės santaupos |
| Išimtis dėl sunkios ligos | Visą sumą galima atsiimti | Skubi finansinė pagalba sunkios ligos atveju |
Ar verta tęsti kaupimą?
Klausimas „ar verta kaupti?“ neturi vienareikšmio atsakymo. Pasaulio patirtis rodo, kad gerai suorganizuota privačiojo kaupimo sistema, kuri apima platų gyventojų ratą ir darbdavių indėlį, leidžia užtikrinti aukštesnį pajamų lygį senatvėje. Tuo pačiu Lietuvoje reikalingas didesnis gyventojų ir darbdavių įsitraukimas, didesnis pasitikėjimas sistema bei stabilios taisyklės, kad privatus kaupimas taptų efektyviu ilgalaikiu sprendimu daugeliui.