Žemės ūkis - tai sudėtinga sistema, kurią veikia ne tik gamtiniai, bet ir socialiniai bei ekonominiai veiksniai. Ūkininkavimo būdą lemia gamtiniai, socialiniai bei ekonominiai veiksniai.
Ne tik gamtiniai geografiniai, bet ir antropogeniniai veiksniai prisideda prie žemės ūkio organizavimo. Ūkininkui renkantis ką auginti ir kokį ūkininkavimo būdą pasirinkti, apsisprendimą lemia ir asmeninė nuomonė, tradicijos, patirtis. Pasirenkant nevienodas ūkininkavimo formas, susidaro skirtingi žemės ūkio tipai.
Šių veiksnių reikšmė išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse labai skiriasi. Tūkstantmečius plėtojamas žemės ūkis daugelyje pasaulio regionų padarė milžinišką įtaką kraštovaizdžiui. Per ilgą laiką iškirsta nepaprastai daug miškų, krūmynų, nusausinta pelkių, suarta beribių pievų plotų.
Žemės ūkį lemiantys veiksniai:
- Gamtiniai veiksniai:
- Dirvožemis
- Reljefas
- Temperatūra
- Krituliai
- Socialiniai ir ekonominiai veiksniai:
- Technologinė pažanga
- Transportas
- Kapitalas
- Darbo jėga
- Rinkos pokyčiai
- Ūkių dydis
- Žemės valdymo ypatumai
- Vyriausybės politika
Žemės ūkio lygį atspindi gamybos produktyvumas - vieno žmogaus pagaminama produkcija. Pavyzdžiui, Azijoje tradicinio ryžių lauko produktyvumas yra didelis, tačiau ten dirba labai daug ūkininkų, todėl jų gyvenimo lygis yra žemas. Būdingas Pietų ir Pietryčių Azijos šalims, kur palankus musoninis klimatas, derlingi upių ir kalnų slėniai dirbami ištisus metus. Regione didelis gyventojų tankumas, todėl žemės ūkyje naudojama daug darbo jėgos. Didžioji dalis produkcijos parduodama, todėl gamintojai stengiasi gauti kuo didesnį derlių.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Prekiniam žemės ūkiui būtinos didelės investicijos, didelė vartotojų rinka bei gerai išplėtotas transporto tinklas. Tokie ūkiai paplitę JAV rytinėje dalyje, Vakarų Europoje, prie didžiųjų pasaulio miestų. Dideli produkcijos kiekiai pasiekiami auginant vieną pelningiausią žemės ūkio kultūrą ar gyvulių rūšį. Tokie ūkiai vadinami monokultūriniais.
Tai prekiniai plantacijų ūkiai, kurie daugiausia paplitę atogrąžų platumose. Tokie ūkiai dažniausiai priklauso tarptautinėms bendrovėms, o didžioji gaunamos produkcijos dalis skiriama eksportui. Už gaunamas pajamas statomi namai, plėtojama infrastruktūra.
Ūkininkavimo būdai
Yra du pagrindiniai ūkininkavimo būdai:
- Produktyvus ūkininkavimo būdas
- Nenašus ūkininkavimo būdas
Produktyvus ūkininkavimo būdas. Rezultatas pasiekiamas naudojant dideles darbo arba kapitalo sąnaudas. Intensyvi žemės ūkio gamyba nebūtinai užtikrina dideles pajamas.
Nenašus ūkininkavimo būdas. Tokie ūkiai apima didelius žemės plotus, bet jiems įdirbti naudojamos mažos darbo ir kapitalo sąnaudos. Ekstensyvusis žemės ūkis yra pelningas, jei ūkininkas turi daug žemės, daug investuoja į modernią techniką, trąšas ir naudoja mažai darbo rankų. Pavyzdžiui, modernūs avių ar galvijų ūkiai Australijoje.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Besivystančiose šalyse mažos darbo ir kapitalo sąnaudos, naudojami primityvūs darbo įrankiai, todėl derlius yra mažas, o žmonių gyvenimo lygis - labai žemas. Ekstensyvusis natūrinis ūkis apima klajoklinę gyvulininkystę ir žemdirbystę. Klajoklinis ūkininkavimas išlikęs keliuose retai apgyvendintuose regionuose su nepalankiomis gamtinėmis sąlygomis ir tropinių miškų teritorijose.
Klajoklinė žemdirbystė išlikusi Amazonės baseino, Afrikos, Malajų salyno atogrąžų miškuose. Ūkininkaujama lydiminės žemdirbystės metodu. Klajokline gyvulininkyste verčiamasi dykumose ir pusdykumėse bei tundroje ir miškatundrėje. Pagrindinė klajonių priežastis yra krituliai ir vešlių ganyklų paieška. Šiais laikais visiškų klajoklių nebelikę.
Urtė Karklienė: Nuo Greenwashing iki Greenhushing: praktiniai pavyzdžiai ir ES reguliavimas
Ekstensyvusis prekinis ūkis plėtojamas gamtos požiūriu nepalankiose teritorijose (kalnuotose regionuose, vėsesnio klimato srityse, teritorijose, kur dažnokai pasitaiko gamtinės nelaimės) ir retai gyvenamose srityse. Tokie ūkiai net su pakankamo kapitalo sąnaudomis neduoda didelio produktyvumo. Ten kur retai apgyvendintos lygumų teritorijos, tokios kaip Kanados prerijos, Argentinos pampa, Ukrainos stepės, augalininkystės produkcijos kiekis ploto vienetui yra mažas, o vienam gyventojui - didelis.
Ekonomiškai stipriose šalyse į žemės ūkį investuojama daug. Tokios investicijos padeda didinti darbo efektyvumą, derlių bei pelną. Priklausomai nuo investicijų į ūkį, techninio aprūpinimo skiriasi dirbančiųjų skaičius žemės ūkyje. dirbančiųjų žemės ūkyje yra mažiau, tačiau tai kvalifikuota ir brangi darbo jėga. pigesnė darbo jėga (jaunimas, imigrantai). Šiais laikais ūkiai naudoja našią techniką ir pažangias technologijas, remiasi mokslo tyrimais. Todėl ekonomiškai stipriose šalyse vyrauja stambūs ūkiai, nes maži ūkiai neišgali konkuruoti ir nyksta. ir perdirba produkciją, bet ir prekiauja.
Žemė gali būti ūkininko nuosavybė, gali būti nuomojama arba priklausyti valstybei. žemės ūkio bendrovėms. Ūkyje reikalinga darbo jėga paprastai yra samdoma. Jie nuomoja žemę valstiečiams, kurie turi žemės mažai arba neturi iš viso. Vyriausybė vykdo tam tikrą žemės ūkio politiką. gamybos ir realizavimo kvotas. Pvz., Vakarų Europoje didesnę dalį su žemės ūkiu susijusių klausimų sprendžia Europos Sąjunga.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Žemės ūkio kraštovaizdžiai
Žemės dirbimas skirtingame kalnų šlaitų aukštyje - terasinė žemdirbystė - jau buvo žinoma senovės inkų laikais, senovės Babilone. Terasose auginti papirusai, javai, vynuogės. Didelis gyventojų skaičius, kalnuotas reljefas, derlingi vulkaniniais pelenais patręšti dirvožemiai skatino kurti šiuos nuostabius kūrinius.
Ledynų suklostytus riedulius gyventojai kelis tūkstančius metų rinko ir dėjo į tvoras, kurios skyrė žemės savininkų valdas. Privačiose valdose ganėsi avys, tinkamuose žemdirbystei plotuose buvo dirbama žemė. Šiais laikais unikalios rankomis sudėliotos akmeninės tvoros saugomos kaip kultūros paveldas.
Olandija pagal šiltnamių plotų santykį yra viena iš daugiausia šiltnamių turinčių valstybių. Nedidelėje šalyje įsteigta 9000 šiltnamių ūkių, daržoves, vaisius, gėles augina per 150 tūkst. Darbuotojų. Didžiausias pasaulyje šiltnamių kompleksas yra Ispanijoje Almeroje, Andalūzijos regione.
Žemės ūkio kraštovaizdžio pavyzdžiai:
- Terasinė žemdirbystė
- Akmenimis aptvertos ganyklos
- Šiltnamių ūkiai
- Žalieji dykumų ratai
Terasinė žemdirbystė
Ekologinis ūkininkavimas Lietuvoje
„Ekologinis ūkininkavimas man, agronomui, yra iššūkis“, - sako Ukmergės rajono, Lyduokių seniūnijos, Jogvilų kaimo ūkininkas Valentinas Genys. Tačiau jis sėkmingai dorojasi su šiuo iššūkiu. Apie tai byloja kasmet didėjantys jo ekologinio sėklininkystės ūkio derliai. V. Genys savo 1 tūkst. ha ekologiniame ūkyje augina rugius, avižas, motiejukus, kmynus, speltos kviečius ir paprastus kviečius. „Viskas, išskyrus kmynus, skirta sėklai, - aiškina jis ir pasidžiaugia ypač geru šių metų derliumi: - Visi kampai pripilti.“ Antai ūkininkas šįmet tikėjosi speltos kviečių prikulti vidutiniškai apie 3 t/ha, tačiau derlius buvo 600 kg didesnis. „Labiausiai šįmet nustebino motiejukai: vietoj planuotų 250 kg/ha sulaukiau per 400 kg/ha“, - vardija V. Genys, būgštaudamas, ar netikėtai gausus šiųmetis derlius nebus pernelyg nualinęs dirvožemio.
Dirvožemio stebėsena, tinkama sėjomaina, meilė žemei, jos reikmių pajauta - pagrindiniai veiksniai, lemiantys sėkmingą V. Ūkininko žemė skirtingo našumo - vienur mažiau derli, kitur labiau. Norint visur palaikyti dirvožemio našumą ūkininkaujant ekologiškai, t. y. „Pasaulį valdo mikroorganizmai“, - tiesą, jog Žemės planetos didžioji gyvybės dalis - net apie 90 proc. - slypi žemėje, o ne virš jos, primena V. Šie paskui patenka į auginamas kultūras, iš jų su maistu ar pašarais, lesalais - žmonėms ar gyvuliams, paukščiams. Tuomet ir pasitvirtina taisyklė, kad ekologiški augalai yra ir maistas, ir vaistas. Cheminės trąšos ir apsaugos priemonės, kuriomis siekiama didesnių derlių, sunaikina mikroorganizmus, taigi mažina ir mikroelementų, vitaminų kiekį, įvairovę. Žemė tampa negyva, nuodinga. V. Genys patikslina minėtą taisyklę: „Tėviškės maistas yra vaistas.“ Esą vaistas yra tai, ką žmogus savo mylimoje tėvynėje, t. y. „Žemė gyva. Mano žemė yra mano tėviškė“, - teigia V. Genys. Pasak jo, ekologinis ūkininkavimas pirmiausia turi būti grįstas meilės ryšio su žeme užmezgimu ir nuolatiniu palaikymu. Taip ūkininkavo mūsų protėviai.
Ekologiškai ūkininkaujant labai svarbu nestigti tam būtinų žinių. Tačiau ne mažiau svarbu pajusti, ko reikia žemei, ir jos atsiprašyti, supratus savo klaidą. „Ateisi į lauką su pykčiu - pyktį ir gausi. Juk ir vaikas pyksta, tėvų dėmesio pristigęs. Net eksperimentais įrodyta, jog augalai jaučia, kokį santykį su jais turi žmogus. Štai gėlės, su kuriomis meiliai kalbiesi, geriau, auga ir žy- di“, - mintija ūkininkas. Neva žemė - kaip įsčios. Kada jas apvaisinti - kada sėti - vien kalendorius nepasakys.
V. Genys savo ūkyje taiko 9 laukų sėjomainą. Juose tam tikrą laiką auga vis kiti augalai: vieni ilgiau, kiti - trumpiau. Tad ta pati kultūra į buvusį lauką grįžta po devynerių metų. Štai kas vyksta viename iš ūkininko to paties dydžio laukų, į kuriuos suskirstyta jo žemė. Pirmais ir antrais metais jame auga kmynai, trečiais - paliekamas žaliasis pūdymas, ketvirtais - bręsta rugiai, penktais ir šeštais - motiejukai, septintais - žaliasis pūdymas, aštuntais - dera rugiai, o devintais - avižos. Paskui seka kartojama: avižų vietoje sėjami kmynai ir t. V. Genys sėjomainos planą - kur, kada, kokius ir kelerius metus augalus konkrečiame lauke auginti - sudaro atsižvelgęs į dirvožemio sudėtį. Kadangi jis skirtingas, ir tos pačios kultūros derliai kitokie.
Kokie jo ekologinio ūkio pastarųjų metų derliai? Ūkininkas pateikia pavyzdžių. Vienuose laukuose, kur taikoma sėjomaina, rugių mažiausiai uždera apie 0,5 t/ha, kituose daugiausia - iki 6 t/ha, taigi derliaus vidurkis - 2,9 t/ha. Pasak pašnekovo, kiekvienos jo auginamos kultūros derlius kasmet padidėja 150-250 kg. „Užauginti daug, kokybiškai ir pigiai“, - savo ekologinio ūkininkavimo tikslą mini V. Genys. Jo siekdamas esąs pusiaukelėje.
V. Genys ekologiškai ūkininkauja nuo 2006-ųjų, žemės nearia nuo 1998-ųjų. Ir jis, ir jo ekologiškas sėklas superkančios įmonės „Agrolitpa“ generalinis direktorius Virginijus Kliučininkas įsitikinę, jog ekologinio ūkio sėklų derlius gali būti ne mažesnis nei įprasto - neekologinio. Jiedu įkūrė viešąją įstaigą V. Genio tvaraus ūkininkavimo akademija. Jos tikslas - V. V. Genys patenkintas bendradarbiavimu su Panevėžio rajone, Velžio seniūnijoje, Keravos kaime veikiančia „Agrolitpa“: „Kaip sėklinės žaliavos augintojas, su šia įmone bendrauju nuo 1996 m. - per ją visą produkciją realizuoju. Įmonės vadovas V. Kliučininkas vadina V. „Agrolitpa“ ne tik superka ir parduoda ekologiškas sertifikuotas sėklas: daugiamečių ir vienmečių žolių, aliejinių augalų bei javus. Ji propaguoja ekologinį ūkininkavimą, primindama apie būtinybę tausoti dirvožemį, konsultuoja ekologinių ūkių savininkus, pataria, kas tinka jų žemėje auginti, norint palaikyti ar padidinti dirvų derlingumą.
„Prekybą vykdome kasdien. Pavasarinei sėjai vidaus rinkoje skirta sėklų prekyba prasideda vasarį, baigiasi gegužę“, - teigia „Agrolitpos“ generalinis direktorius V. Kliučininkas. Pasak jo, įmonė ekologiškas sėklas superka iš 190 ūkių. Jos Lietuvoje auginamos maždaug 14-15 tūkst. ha ir sudaro apie 7 proc. nuo visų deklaruojamų žemėvaldų. „Tai tikrai daug“, - teigia „Agrolitpos“ vadovas. Esą įmonės produkcija patraukli užsienyje, tačiau jos poreikis nepatenkinamas. „Mūsų visas ekologiškas ir sertifikuotas sėklas gali nupirkti vos 3-4 užsienio pirkėjai. Kitiems paprasčiausiai nebelieka. Todėl tikimės 2022 m. produkcijos kiekį padidinti 30 proc., kad to pasiektų, įmonė jau investavo 2 mln. eurų įsigydama naują sandėlį, naujas valomąsias mašinas, naują elevatorių“, - sako V. Kliučininkas. Viena valomoji - optinė: geba atskirti visų augalų - nuo pupų iki motiejukų - sėklas pagal spalvas, net atspalvius.
Tikimasi, kad 2022 m. ekologiškų sėklų „Agrolitpai“ užaugins nebe 190, o apie 230 ekologinių ūkių. Viliamasi, kad tarp tų metų naujų pavasarinės sėjos augalų bus soros, seradėlės. „Soros ir seradėlės - lengvų dirvų, sausros nebijantys augalai. Todėl tarsimės su dzūkais, kad užaugintų. Šiuo metu sudarome 2021 m. sėjos pla- nus - su ūkininkais tariamės, ką sėti“, - aiškina V. Kliučininkas ir priduria, jog jo vadovaujama įmonė sudaro sutartis ir su kai kurių ES šalių ūkininkais, kad užaugintų ekologiškų sėklų. Taip daroma ne tik todėl, jog Lietuvoje šių sėklų derliaus nepakanka, kad būtų patenkinta jų paklausa. Tiesiog kitų šalių žemė ir klimatas palankesni tam tikroms kultūroms auginti. Antai estiška liucernų veislė geresnį derlių subrandina Prancūzijoje, o lietuviška - Italijoje.
V. Kliučininkas tvirtina, jog ekologinė sėklininkystė pelningesnė negu ekologiškų žaliavų auginimas maisto ir pašarų pramonei. Jo vadovaujamos įmonės 80 proc. „Visas Lietuvos žemės ūkis gali būti ekologinis. Deja, viršų ima ne meilė žemei, o mamona - besaikis pelno troškimas“, - tvirtina ūkininkas V. Genys. Jis apgailestauja dėl, jo žodžiais, lobizmu grįstos Lietuvos politikos, kai net draudžiama kalbėti, jog plūgas ir NPK (dirbtinės kompleksinės trąšos) kenkia žemei, taigi ir galutiniam žemdirbystės rezultatui - maistui, pašarams, vadinasi, ir žmogaus sveikatai. „Laisvas žmogus nebereikalingas - jis turi paklusti. Ar Baltijos kelyje stovėjome ir prieš 30 metų nepriklausomybę išsikovojome tam, kad taptume prie grandinės pririštu šuniu?!“ - retoriškai klausia ūkininkas V. Genys, galvoje turėdamas Lietuvos žemės ūkį žlugdančius veiksnius, tarp jų - su globalizacija susijusį besaikį europinės paramos lėšų panaudojimą bei tai, kad „šalies žemės ūkyje daug atsitiktinių žmonių“.
Pašnekovui pyktį arba juoką kelia žemės ūkio srities sprendimai, kuriuos priima jos neišmanantys šalies vadovai bei jų patarėjai. Naujausi jų paistalai - apie būtinybę mažinti anglies dvideginio emisiją, atsisakant auginti karves. „Griūk negyvas iš juoko! Klimatas pasaulyje juk šiltėja dėl Visatos ciklų kaitos, žinoma, tam įtakos turi aplinkos tarša. Bet ar dėl to kalti guvuliai?! Nejaugi prieš tūkstantį metų karvės mažiau bezdėjo nei dabar bezda?!“ - abejoja ūkininkas, neneigdamas, jog blogai tvarkomas mėšlas iš tiesų kenkia aplinkai.
tags: #socialiniai #veiksniai #turintis #itakos #zemes #ukiui